Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. E., gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, išsilavinimas – pagrindinis, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų mokykloje, 3 gimnazijos klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: Šiaulių apylinkės teismo 2013-04-29 nuosprendžiu pagal LR BK 302 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. 10 MGL dydžio bauda, paskirtos baudos mokėjimą išdėstant per 12 mėnesių, bausmė neįvykdyta, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalį 8 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. E. iš chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė V. T. sveikatą, tai yra 2013 m. rugpjūčio 2 d., laiku nuo 22.15 iki 22.43 val., viešoje vietoje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), be jokio pateisinamo motyvo, nepaisydamas elementarių elgesio ir moralės normų bei rodydamas aiškų visuomenės ir asmens negerbimą, tai yra dėl chuliganiškų paskatų, tyčia sudavė beisbolo lazda V. T. vieną kartą į galvą, nuo to nukentėjusysis V. T. nugriuvo, taip jam buvo padarytas kaukolės pamato lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju ir voratinkliniu dangalais virš kairio pusrutulio ir odos nubrozdinimas pakaušyje, tuo tyčia iš chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. T. sveikatą.

Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu I. E. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 2 d., apie 22.00 val., eidamas (duomenys neskelbtini) gatve pas draugą sutiko du čigonų tautybės vyrus, su kuriais prasilenkiant vienas iš jų kažką pasakė, ir jie tarpusavyje apsižodžiavo. Žodinio konflikto metu jis trenkė stambesniam vyriškiui vieną kartą kumščiu į žandikaulį, ir šis griūdamas susitrenkė pakaušį į grindinį. Tada atbėgo jo draugas J. B. pasakė, kad ateina „čigonai“ ir nubėgęs atnešė jam beisbolo lazdą apsiginti. Atėję žmonės ėmė aiškintis įvykio aplinkybes. Jis perdavė beisbolo lazdą J. B., o pamatęs, kad atvyksta policijos pareigūnai, pabėgo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis I. E. kaltu prisipažino iš dalies, tačiau jo kaltė įrodoma:

nukentėjusiojo V. T. parodymais, kai jis parodė, kad įvykio aplinkybių, kuriomis buvo sužalotas, neprisimena. Atsibudo ligoninėje, kas ir kokiomis aplinkybėmis jį sužalojo, nežino. Po sužalojimo jam nuolat skauda galvą, yra sutrikusi atmintis. Dėl sužalojimo patyrė neturtinę žalą, todėl reiškia 30000 litų dydžio civilinį ieškinį;

liudytojo J. M. parodymais, kai jis parodė, kad su nukentėjusiuoju V. T. važiavo autobusu, kuriame kartu važiavo keturi vaikinai. Po to išlipo prie (duomenys neskelbtini) gatvės, vaikinai taip pat išlipo. Iš visų keturių vaikinų nukentėjusįjį V. T. sumušė I. E.. I. E. išsitraukė beisbolo lazdą, ir liudytojas nepastebėjo, kaip V. T. nukrito ant žemės. Pakvietė V. T. dukrą, žentą. Buvo iškviesta policija, greitoji medicinos pagalba, o vaikinai pabėgo. Beisbolo lazda buvo raudonos spalvos. Nebuvo išgėręs, su vaikinais nekonfliktavo;

liudytojo J. B. parodymais, kai jis parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 2 d. buvo kieme su I. E.. Kartu su jais buvo dar du draugai. Buvo išgėrę, bet nedaug. I. E. buvo išgėręs, gėrė alų I. E. paklausė, ar yra jo sesė. Jam pasakius, kad yra, I. E. pradėjo eiti link jo. Liudytojas pamatė, kad kažkas susipyko, ir I. E. ranka trenkė žmogui, šis nukrito. Nukentėjusiajam sudavė į žandikaulį, į kurios pusės žandikaulį sudavė, nematė. Mano, kad nukentėjusiajam į pakaušį trenkė ne su lazda. Nukentėjusysis nugriuvo aukštielninkas. Kitas vyriškis nubėgo. Jis su I. E. pamatė, kad ateina daug žmonių, nuėjo į jo namus ir pasiėmė jo beisbolo lazdą. I. E. laikė lazdą užsikišęs už rankovės. I. E. vilkėjo bliuzoną. Beisbolo lazda buvo trumpa, raudona ir ant jos užrašyta „Portugal“, beisbolo lazdos nepanaudojo;

liudytojos G. A. parodymais, kai ji parodė, kad įvykio nematė. Apie įvykį sužinojo iš J. M., kuris pasakė, kad kažkoks vaikinas trenkė per galvą beisbolo lazda jos tėvui V. T.. Nurodė, kad atbėgo į (duomenys neskelbtini) gatvę, pradėjo rėkti. I. E. priėjo su beisbolo lazda ir paklausė, ar nenorėtų ir ji, gąsdino ne tik ją, bet ir jos vaiką;

liudytojo A. S. parodymais, kai jis parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinėje specialistu. 2013 m. rugpjūčio 2 d., valandos neprisimena, buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje yra sumuštas vyriškis. Atvykus į įvykio vietą žmonės nurodė, kad įtariamasis nubėgo kiemais. Apieškojo įvykio vietą, tačiau įtariamojo nepastebėjo. Grįžus į įvykio vietą, nukentėjusiojo dukra paaiškino ir nurodė moterį, kurios sūnėnas sužalojo jos tėvą V. T.. Išsiaiškino, kad tai buvo I. E.. Beisbolo lazdos nematė. Įvykio vietoje buvo tamsu, apšvietimo nebuvo. Patvirtino, kad tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad vyriškiui beisbolo lazda yra praskelta galva;

eksperto Henriko Daujoto parodymais, kai jis parodė, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti sužalojimai, išskyrus odos nubrozdinimą pakaušyje, atsirado dešinę galvos pusę paveikus kietu buku daiktu, labiau tikėtina – beisbolo lazda nei kumščiu. Nurodė, kad po tokio galvos sužalojimo nukentėjusiajam liks liekamieji reiškiniai;

2013-08-28 akistatos tarp liudytojų J. M. ir J. B. protokolu, kai liudytojas J. M. nurodė, kad V. T. 2013-08-02, apie 22.00 val., buvo trenkta beisbolo lazda, nuo to jis nugriuvo ant grindinio ir nebesikėlė. Liudytojas J. B. patvirtino, kad nukentėjusiajam I. E. sudavė be aiškios priežasties, pats pirmiau prie jo žodžiais „prisikabinęs“ (1 t., 27 b. l.);

2013-08-28 akistatos tarp liudytojo J. M. ir įtariamojo I. E. protokolu, kai liudytojas J. M. nurodė, kad V. T. 2013-08-02, apie 22.00 val. buvo trenkta beisbolo lazda, nuo to jis nugriuvo ant grindinio ir nebesikėlė. Beisbolo lazdą vaikinas turėjo užsikišęs už kelnių. Atsakydamas į klausimą, kas pirmas pradėjo konfliktą, liudytojas nurodė, kad autobuse vaikinai jiems pasakė „O, čigonai“, jie atsakė „O ką, čigonai ne žmonės?“. Jokio konflikto nebuvo ir išlipus iš autobuso. O vėliau einant be priežasties V. T. buvo suduotas smūgis (1 t., 75–76 b. l.);

2013-08-05 parodymų patikrinimo protokolu, kai liudytojas J. B. parodė vietą (duomenys neskelbtini) namo kieme, kur jo draugas I. E. 2013-08-02, apie 22.00 val., sukonfliktavo su dviem romų tautybės vyriškiais ir po to I. E. vieną kartą ranka trenkė šios tautybės vyriškiui į galvą, nuo to pastarasis nugriuvo ir nebesikėlė, bei naudodamasis manekenu parodė, kaip tai padarė (1 t., 35–38 b. l.);

2013-08-05 parodymų patikrinimo protokolu, kai įtariamasis I. E. parodė vietą J. B. gatvėje, prie autobusų stotelės, kur esą išlipus iš autobuso tarp jų su čigonais kilo žodinis konfliktas, ir (duomenys neskelbtini) namo kiemą, kur jis 2013-08-02, apie 22.00 val. vieną kartą ranka trenkė čigonų tautybės vyriškiui į galvą, nuo to šis nugriuvo ir nebepakilo, bei naudodamasis manekenu parodė, kaip tai padarė (1 t., 70–74 b. l.);

2013-08-05 daiktų pateikimo protokolu – iš liudytojo J. B. paimta beisbolo lazda (1 t., 34 b. l.);

2013-09-27 daikto parodymo atpažinimo protokolu, kai liudytojas J. M. atpažino Nr. 2 pažymėtą beisbolo lazdą ir nurodė, kad būtent šita lazda 2013-08-02, apie 22.00 val., V. T. sudavė I. E. (1 t., 30–31 b. l.);

VTMT Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad V. T. padaryti sužalojimai: kaukolės pamato kaulų lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas po galvos kietuoju ir voratinkliniu dangalais virš kairiojo pusrutulio, odos nubrozdinimas pakaušyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais paveikus galvą. V. T. dėl kaukolės pamato kaulų lūžio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviem trauminiais poveikiais, kietais bukais daiktais ar paviršiais paveikus galvą. Odos nubrozdinimas pakaušyje galėjo būti padarytas griuviminės traumos metu (1 t., 14 b. l.).

Teismas remiasi įrodymų visuma, kuri leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis I. E. įvykdė nusikalstamą veiką. Baudžiamosios bylos duomenys, gauti apklausus kaltinamąjį, taip pat nukentėjusiojo V. T., liudytojų J. M., G. A., J. B., iš dalies liudytojo A. S. parodymai, įvykio vietos apžiūra, specialisto išvada ir kiti bylose esantys rašytiniai surinkti bei teisme patikrinti duomenys sudaro tiesioginių ir netiesioginių įrodymų grandinę, leidžiančią nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes, kad būtent I. E. dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam V. T. ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 2 d. 8 p. Nustatydamas įvykio aplinkybes teismas atmeta iš dalies paties kaltinamojo I. E., liudytojo J. B. parodymus, kad nukentėjusiajam V. T. kaltinamasis I. E. sudavė ranka, kadangi jų tokius parodymus paneigia liudytojų J. M., G. A., A. S. parodymai, taip pat eksperto Henriko Daujoto patvirtinimas, kad sužalojimai, išskyrus odos nubrozdinimą pakaušyje, atsirado dešinę galvos pusę paveikus kietu buku daiktu, labiau tikėtina – beisbolo lazda nei kumščiu. Nustatant kaltininko veikos tyčios turinį, svarbios visos nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo faktinės aplinkybės – smurto pobūdis, padarytų sužalojimų lokalizacija ir kiekis, jų pobūdis, nusikalstamo veiksmo intensyvumas, jų nutraukimo priežastys, kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos ten bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis – minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Surinktais įrodymais remiantis konstatuotina, kad I. E. sudavė beisbolo lazda tiesioginį smūgį nukentėjusiajam V. T. į dešinę galvos ir veido sritį, dėl to sunkiai sutriko jo sveikata, t. y. įvyko kaukolės pamato kaulų lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas po galvos kietuoju ir voratinkliniu dangalais virš kairiojo pusrutulio, odos nubrozdinimas pakaušyje. Tai rodo tiesioginį ryšį tarp kaltinamojo padarytos veikos ir nukentėjusiajam padaryto sunkaus sveikatos sužalojimo. Akivaizdu, kad tarp kaltinamojo I. E. ir nukentėjusiojo V. T. jokių santykių iki nusikaltimo padarymo nebuvo, nes jie iki nusikaltimo padarymo vienas kito nepažinojo. Kaltinamasis veikė dėl chuliganiškų paskatų ir be jokios rimtos dingsties, o tai rodo, kad tokį jo elgesį labiau lėmė girtumas ir elementarus visuomenėje priimtų moralės ir elgesio normų nepaisymas bei niekinimas, noras priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti savo jėgą ir niekam nereikalingą, jaunatvišką nepakankamai subrendusių jaunuolių drąsą ir prieš savo draugus, ir prieš kitus asmenis. Esant paminėtoms aplinkybėms, teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai liudija, kad kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 p.

Įrodymų, paneigiančių šias teismo nustatytas faktines aplinkybes byloje nėra. Kaltinamojo I. E. teiginys, kad būk tai jis, tokiais savo veiksmais prieš nukentėjusįjį sureagavo į paties nukentėjusiojo tariamai netinkamą elgesį, nes tokio jo teiginio nepatvirtina byloje surinkti kiti įrodymai.

Kaltinamojo I. E. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.)

Kaltinamojo I. E. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Teismas skirdamas bausmę vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str., t. y. atsižvelgia į padarytų nusikaltimų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujasi bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis BK 61 str., taip pat BK 42 str. 2 d., kur nurodyta, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę kaltinamajam I. E., teismas atsižvelgia į tai, kad padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), kad nusikalstama veika buvo baigta. Nusikalto būdamas teistas (1 t., 82–112 b. l.), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, policijos įstaigoje charakterizuojamas neigiamai (1 t., 79–80, 122 b. l.), psichikos sutrikimų neturi, VšĮ Psichiatrijos ligoninės ir Psichikos sveikatos centro pacientų registruose įrašytas nėra (1 t., 116, 118 b. l.), gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (Pažymų apie proceso dalyvių asmens duomenis 1 lapas), nedirba, mokosi (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų mokykloje, 3 gimnazijos klasėje, mokykloje charakterizuojamas neigiamai, 2012-2013 mokslo metais buvo paliktas kartoti kurso, nuo 2013 m. rugsėjo mokyklos nelanko (1 t., 124 b. l.), kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, neatlyginta nukentėjusiajam padaryta žala. Taikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio nuostatų nėra teisinio pagrindo, nes nėra tam pagrindų ir sąlygų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pažymėtina, kad teisingumo principas reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti.

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nebuvo nustatytos kokios nors išimtinės aplinkybės, kurios leistų kaltinamajam I. E. skiriant bausmes taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. To nepagrindžia nustatytos aplinkybės, kad nusikalstama veika nebuvo iš anksto planuota, kaltinamasis I. E. rodė pastangas atlyginti nusikaltimu padarytas nukentėjusiojo gydymo išlaidas, sudarydamas su ligonių kasa sutartį dėl žalos atlyginimo. Nusikalto būdamas jauno amžiaus. Tačiau atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, numatyta įstatymo pagal šios veikos sankciją, daug mažiau minimalios ribos. Paskirta bausmė subendrinta vadovaujantis BK 64 str., 65 str. nuostatomis su Šiaulių apylinkės teismo 2013-04-29 nuosprendžiu paskirta bausme.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į kaltinamajam I. E. paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas. I. E., vadovaujantis LR BPK 140 str., buvo laikinai sulaikytas nuo 2013 m. rugpjūčio 3 dienos iki 2013 metų rugpjūčio 5 dienos. (1 t., b. l. 58).

Šiaulių apskrities VPK 2013-08-03 nutarimu I. E. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), ir asmens dokumento paėmimas (paimta LR piliečio asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) (1t.,b. l. 66-69) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos.

Nukentėjusysis V. T. pareiškė 30000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

Bylos duomenys liudija, jog nukentėjusysis V. T. dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų taip pat patyrė ne tik stiprų ir ilgalaikį fizinį skausmą, buvo gydomas ligoninėje ir namuose, bet patyrė ir dvasinį sukrėtimą, nepatogumus dėl atsiradusios baimės, streso. Atsižvelgiant į visumą bylos aplinkybių, nuteistojo turtinę padėtį, taip pat į tai, kad kaltinamasis atlygina nukentėjusiojo gydymo išlaidas, prašomas neturtinės žalos dydis tenkinamas iš dalies, priteisiant jam 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Pareikštas civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 1774,15 Lt paliktinas nenagrinėtu, nes kaltinamasis sudarė Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį su Šiaulių teritorine ligonių kasa ( 1 t., 159–160 b. l.).

Išieškotina iš I. E. 540 litų, už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam V. T. (BPK 106 str.), 15 litų kelionės išlaidų (BPK 104 str.), valstybės naudai.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytinas. Nuosavybės, į kurią būtų galima nukreipti žalos išieškojimą, I. E. neturi.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – beisbolo lazda (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)) – sunaikintini ( BPK 94 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 str., 302–305, 307 str., 308 str. 2 d.

nusprendžia:

I. E. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 p. už tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų ir nuteisti terminuota laisvės atėmimo bausme dvejiems (2) metams ir šešiems (6) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo I. E. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2013 m. rugpjūčio 3 dienos iki 2013 metų rugpjūčio 5 dienos.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64 str., 65 str. 2 d., paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2013-04-29 nuosprendžiu paskirta bausme 10 MGL dydžio bauda ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą dvejiems (2) metams ir (6) šešiems mėnesiams ir 10 MGL dydžio baudą.

I. E. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ir asmens dokumento (LR piliečio asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti nuosprendį.

Nukentėjusiojo V. T. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlygino tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš nuteistojo I. E. 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Pareikštą civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 1774,15 Lt už nukentėjusiojo V. T. gydymą palikti nenagrinėtą.

Išieškoti iš I. E. 540 litų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam V. T., 15 litų kelionės išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti - beisbolo lazdą sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.