- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-28
- Bylos Nr.
- 2S-1974-585/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo A. K. atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė S. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama nutraukti šalių santuoką dėl abiejų šalių kaltės ir, be kita ko, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1) priteisti šalių nepilnamečiams vaikams B. K. ir N. K. iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos; 2) nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; 3) įpareigoti atsakovą gyventi skyrium.
Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiamas tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog, pasak ieškovės, atsakovas, gyvenantis kartu su ieškove ir jų nepilnamečiais vaikais, nuolat persekioja ieškovę ir nepilnamečius vaikus, priekaištauja dėl bet kokių smulkmenų, naudoja psichologinį smurtą, turi šaunamąjį ginklą, ne kartą yra grasinęs ieškovei, jog vieną kartą neišlaikys ir pratrūks, ypač tuo atveju, jeigu ieškovė nuspręs kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovės teigimu, atsakovas visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo, ieškovė viena rūpinasi ir išlaiko šalių nepilnamečius vaikus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 17 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir nustatė šalių nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove bei priteisė vaikams iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą, mokėtiną periodinėmis išmokomis, pinigine išraiška sudarančiomis 400 Lt (kiekvienam vaikui), kas mėnesį nuo 2014 m. birželio 17 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Atsiliepimas
Atsakovas, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nutarties dalimi, kuria šalių nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteistas laikinas materialinis išlaikymas, pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti šią nutarties dalį ir atmesti ieškovės prašymą dėl laikino materialinio išlaikymo priteisimo.
Pasak atsakovo, turi būti įvertintos tos faktinės aplinkybės, jog šalys gyvena viename bute, iki šiol veda bendrą ūkį, bendru šalių sutarimu vaikams yra perkami maisto produktai, be to, atsakovo teigimu, jis dengia išlaidas, susijusias su buto išlaikymu. Atsakovo darbo užmokestis yra mažesnis negu ieškovės darbo užmokestis, todėl, anot atsakovo, jo, kaip tėvo, galimybės išlaikyti šalių nepilnamečius vaikus yra mažesnės, vaikams yra perkami produktai, skirti patenkinti jų būtiniausius poreikius. Atsakovo teigimu, ieškovė nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovas neteikia vaikams išlaikymo, ieškovė remiasi tik ta aplinkybe, kad šalys nesutaria dėl vaikų poreikių, susijusių su jų laisvalaikiu, tenkinimo. Atsakovo vertinimu, jo įvardijamos faktinės aplinkybės byloja, kad nėra pagrindo priteisti šalių nepilnamečiams vaikams laikiną materialinį išlaikymą.
Šalies argumentai
Ieškovė, atsiliepdama į atsakovo atskirąjį skundą, pareiškė, jog nesutinka su atskiruoju skundu, prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą bei priteisti jai iš atsakovo 600 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pasak ieškovės, priešingai negu teigia atsakovas, jis nuo pat santuokos sudarymo momento, išskyrus komunalinių mokesčių mokėjimą, neprisidėjo prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo. Ieškovės teigimu, ji, atsižvelgdama į atsakovo nurodomą aplinkybę, jog jis galimai gauna mažesnes pajamas, prašė priteisti vaikams mažesnį laikiną išlaikymą, negu turėjo teisę reikalauti remdamasi Civilinio kodekso 6.641 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika. Pasak ieškovės, atsakovas klaidingai tvirtina, jog šalys veda bendrą ūkį, lygiomis dalimis perka maistą ir prisideda prie vaikų išlaikymo. Vienintelis atsakovo indėlis – buto išlaikymo išlaidų mokėjimas. Ieškovės teigimu, atsakovas, reikšdamas atskirąjį skundą, nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog jis lygiomis dalimis prisideda prie vaikų išlaikymo. Pasak ieškovės, atsakovo pateikti įrodymai byloja apie maisto produktų, skirtų patenkinti jo asmeninius maisto poreikius, įsigijimą. Ieškovės teigimu, jos papildomai teikiami įrodymai patvirtina, kad ji 2014 metais įsigyti maisto produktus, skirtus patenkinti vaikų maisto poreikius, išleisdavo ir išleidžia nuo 500 Lt iki 966 Lt kas mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstu bylos medžiagos ir skundžiamos nutarties analize, nėra pagrindo peržengti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, apibrėžtas apelianto atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimo teismine tvarka išsprendimas – ultima ratio, kitaip tariant, paskutinioji priemonė, nes, ką teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą pažymėjo ieškovė, nepilnamečio vaiko išlaikymo tvarka ir forma pirmiausia yra vaiko tėvų susitarimo reikalas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 3.196 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, vadinasi, teismo įsikišimas į šeimos santykius, pasireiškiantis įpareigojimu priverstine tvarka vykdyti prigimtinę pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, yra galimas tik tada, kai nustatomas šios pareigos nevykdymo faktas.
Šalių santuoka nėra nutraukta, vadinasi, šalys, nepriklausomai nuo to, kokią prasmę jos suteikia tarpusavio santykiams, yra sutuoktiniai, bendrosios jungtinės nuosavybės teise vis dar valdantys atitinkamą turtą, be kita ko, pajamas, kurias kiekviena šalis gauna už vykdomas darbo funkcijas (Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Abi bylos šalys pripažįsta tą faktą, jog jos ir jų nepilnamečiai vaikai drauge gyvena bute, kurio adresas – (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendro sutuoktinių gyvenimo vienoje gyvenamojoje patalpoje – bute – faktas, kaip toks, sudaro pagrindą manyti, jog labiau tikėtina, negu netikėtina, kad tokie sutuoktiniai veda bendrą ūkį ir kartu bendru sutarimu sprendžia šeimos santykių kontekste kylančius klausimus, tarp jų – nepilnamečio vaiko (nepilnamečių vaikų) išlaikymo klausimą. Sutuoktiniui, teigiančiam kitaip, tenka procesinė pareiga leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti, kad sutuoktiniai neveda bendro ūkio ir bendru sutarimu nesprendžia šeimos santykių kontekste kylančių klausimų.
Ieškovė šios bylos procese laikosi pozicijos, kad šalys neveda bendro ūkio ir bendru sutarimu nesprendžia šeimoje kylančių klausimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės teiginiai, suformuluoti jos ieškinyje ir atsiliepime į atskirąjį skundą, ypač atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog apeliantas, kaip jau buvo nustatyta ir aukščiau nurodyta, teigia esant priešingai, nėra pakankami konstatuoti, kad šalys, nors ir gyvena drauge, neveda bendro ūkio ir kartu nesprendžia bendrų šeimos reikalų. Ieškovė šioje proceso stadijoje nėra pateikusi įrodymų, paneigiančių tą faktą, kad šalys veda bendrą ūkį, todėl, atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus aspektus, konstatuotina, jog šioje proceso stadijoje, kurioje yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, preliminariai nėra pagrindo manyti, kad šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas nėra sprendžiamas bendru šalių sutarimu, ir teigti, jog apeliantas neteikia šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymo.
Apibendrinus aukščiau nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog šioje proceso stadijoje, iki bus atliktas išsamus faktinės situacijos ištyrimas ir įvertinimas, nėra pagrindo įsikišti į bylos šalis ir jų nepilnamečius vaikus siejančius šeimos santykius ir teismine tvarka laikinai, iki bus išspręstas šalių santuokos likimo klausimas, sureguliuoti nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priteisė šalių nepilnamečiams vaikams iš apelianto laikiną materialinį išlaikymą, vadinasi, pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė įvardytą klausimą, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamos nutarties dalį dėl laikino materialinio išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti įvardytą ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtina papildomai akcentuoti, jog, kaip yra nustatyta Civilinio kodekso 3.200 straipsnyje, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, vadinasi, jeigu, atlikus išsamų faktinės situacijos ištyrimą ir įvertinimą, pasitvirtins ieškovės pozicija, kuri buvo atmesta šioje apeliacinėje byloje, kurioje, atsižvelgiant į analizuojamo klausimo specifiką, buvo atliktas ribotos apimties ir res judicata galios neturintis teisminis tyrimas, apeliantas privalės sumokėti šalių nepilnamečiams vaikams ir tą išlaikymą, kurį jis mokėtų laikinuoju periodu (nuo ieškinio pareiškimo teisme momento iki bylos išsprendimo teisme momento).
Apeliantas laimėjo šią apeliacinę bylą, vadinasi, jis įgijo teisę gauti bylinėjimosi išlaidų, patirtų šioje apeliacinėje byloje, atlyginimą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Apeliantas, ką patvirtina bylos medžiaga, suformuota išnagrinėti atskirąjį skundą (b. l. 57), patyrė 100 Lt žyminio mokesčio išlaidas, todėl, esant nurodytai aplinkybei, jam iš ieškovės priteistinas 100 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Ieškovė pareikštu atsiliepimu į atskirąjį skundą reikalavo priteisti iš apelianto išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu, atlyginimą. Ieškovė, apeliantui laimėjus šią bylą, neįgijo teisės gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl, atsižvelgiant į nurodytą aspektą, konstatuotina esant pagrindą atmesti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų kompensavimo.
Bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir susidariusių šioje apeliacinėje byloje, suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl, esant nurodytai aplinkybei, šioje apeliacinėje byloje nespręstinas įvardytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutarė:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nutarties dalį, kuria šalių nepilnamečiams vaikams iš atsakovo A. K. priteistas laikinas materialinis išlaikymas, ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės S. K. prašymo dalį dėl laikino materialinio išlaikymo priteisimo.
Priteisti A. K. iš S. K. 100 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.