- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- eB2-525-638/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00402-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Atsakovas
- R. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei R. J. įmonei,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV Kauno skyrius) kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovei R. J. įmonei. Nurodė, kad R. J. įmonės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2021-08-09 sudaro 3079,97 Eur, iš jų: 2964,47 Eur savininko privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 115,50 Eur delspinigių. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2021-08-09 duomenimis, R. J. įmonėje apdraustųjų nėra. Paskutinį kartą valstybinio socialinio draudimo įmokos mokėtos 2015-04-17. VSDFV Kauno skyrius R. J. įmonė registruotais laiškais siuntė raginimus dėl skolos Fondo biudžetui sumokėjimo geruoju, tačiau skola nebuvo sumokėta. Skolos išieškojimas VSDFV Kauno skyriaus 2011-09-20 sprendimu Nr.6.40-175 ir 2013-03-20 sprendimu Nr.6.2-245 buvo perduotas vykdyti antstoliui priverstine tvarka. A. J. Ž. neįvykdytus sprendimus 2021-07-01 grąžino 2021-06-27 su 2021-06-27 išieškojimo negalimumo aktu Nr.S-21-161-4860, kuriame nurodė, kad veiklos nevykdo, piniginių lėšų neturi, nekilnojamo turto neturi, įregistruotų transporto priemonių nėra.
Siekiant pasiruošti civilinės bylos nagrinėjimui, Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsakovės vadovas buvo įpareigotas pateikti byloje aktualius JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytus dokumentus. Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti 2021 m. rugsėjo 2 d. tačiau teismo įpareigojimas neįvykdytas. Atsakovės pozicijos dėl pareiškimo pagrįstumo ir pareikalautų dokumentų nepateikimas nelaikytinas kliūtimi klausimui dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti, teismas, nagrinėdamas klausimą dėl bankroto bylos atsakovei R. J. įmonei iškėlimo, vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek teismo iniciatyva išreikalautais rašytiniais įrodymais (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas, atsakovei keliama bankroto byla
Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė kreditorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y., kai suėjo prievolės įvykdymo terminas. Taigi šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Įmonės nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kur nurodyta, kad įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė R. J. įmonė Juridinių asmenų registre įregistruota nuo 1997 m. sausio 29 d., kurios savininkas ir vadovas yra R. J.. Kartu su ieškovo pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pateiktos valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos patvirtina, kad R. J. įmonės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2021 m. rugpjūčio 9 d. sudarė 3079,97 Eur, iš jų: 2964,47 Eur savininko privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 115,50 Eur delspinigių. Duomenų, kad nurodytas įsiskolinimas šiai dienai būtų padengtas, teismas neturi. Be to, Antstolių informacinėje sistemoje esantys duomenys liudija, kad bendrovės atžvilgiu yra viena aktyvi vykdomoji byla, kurioje vykdymo veiksmus atlieka antstolė A. A.. Taigi, šie duomenys leidžia spręsti apie tai, kad juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių.
Pažymėtina ir tai, kad teismui nėra žinoma apie atsakovės vykdomą veiklą bei turimą turtą, tačiau iš viešai prieinamų duomenų, taip pat įvairių registrų (nekilnojamojo turto registro, transporto priemonių registro) matyti, kad įmonė neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių, įmonėje nedirba nei vienas asmuo. Be to, nuo atsakovės įregistravimo Juridinių asmenų registre valstybės įmonei Registrų centrui nebuvo teikiamos finansinės ataskaitos, todėl spręstina, kad įmonė finansinių ataskaitų nesudaro.
Įvertinęs atsakovės finansinę padėtį, teismas sprendžia, jog atsakovės turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 dalies 7 dalyje nurodytą įmonės nemokumo sąvoką, nes atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir turi neįvykdytų įsipareigojimų, kurie, pagal turimus duomenis, viršija turimo turto vertę. Duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis šios nutarties priėmimo dieną galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, nėra. Teismas konstatuoja, kad yra įstatyminis pagrindas atsakovei R. J. įmonei iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).
Nutartimi, kuria iškeliama bankroto byla, kartu paskiriamas nemokumo administratorius (JANĮ 34 straipsnio 7 dalis), vadovaujantis nemokumo administratorių atrankos programa. Nustatyta tvarka atrinkta nemokumo administratorė MB „Dilasis“ (sąrašo Nr. B-JA223), kuri pareiškė sutikimą teikti atsakovei administravimo paslaugas nemokumo procese. Duomenų, kad administratorės kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms, teismas neturi, todėl MB „Dilasis“ skiriama R. J. įmonės nemokumo administratore.
Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo (redakcija nuo 2019 m. gruodžio 21 d.) 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius, kurie, kaip minėta, nustatomi atsižvelgiant į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gautinas sumas, nematerialų turą, kitą turtą, kreditorių reikalavimų dydį ir skaičių, taikomą jurisdikciją), taikant atitinkamus vertės koeficientus. Bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA.
Vadovaujantis nuo 2021 m. sausio 1 d. įdiegta nemokumo administratorių atrankos programa AVNIS, nemokumo administratoriui nustatytinas 3210 Eur dydžio bazinis atlygis, kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Iškėlus nemokumo bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
Įmonės valdymo organams nustatytinas 10 dienų terminas nuo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki 1 MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).
Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per trisdešimties dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis).
Individualios įmonės bankroto ypatumus lemia individualios įmonės civilinis teisinis statusas. Individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas, kuris taip pat yra ir civilinės atsakomybės pagal savo kaip fizinio asmens prievoles subjektas. Atsižvelgdamas į individualios įmonės savininko subsidiariąją atsakomybę pagal įmonės prievoles, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankrutavusios įmonės savininkas turi dalyvauti bankroto byloje bendraatsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-944-330/2016). Atsižvelgiant į tai, kad bankroto byla keliama individualiai įmonei, šios įmonės savininkas R. J. įtraukiamas bendraatsakovu R. J. įmonės bankroto byloje.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
iškelti bankroto bylą atsakovei R. J. įmonei, kurios juridinio asmens kodas 159921034, buveinės adresas(duomenys neskelbtini).
Įtraukti atsakovės R. J. įmonės savininką R. J. a.k. (duomenys neskelbtini) kurio deklaruota gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini) – bendraatsakovu bankroto byloje.
P. R. J. įmonės nemokumo administratore mažąją bendriją „Dilasis“, kurios Įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo eilės numeris B-JA223, juridinio asmens kodas 304028548, buveinės adresas – V. P. g. 28B-2A, Kaunas, tel. 8 624 88947; +370 654 42 344, el. paštas – alvydas@vbkonsultantai.lt.
Nustatyti paskirtai nemokumo administratorei 3210 Eur bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.
A. R. J. įmonės, kurios juridinio asmens kodas 159921034, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Šioje dalyje nutartį vykdyti skubiai. Turto areštas galioja iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti (dešimties) dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų R. J. įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla; perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. A. R. J. taip pat ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo pateikti administratorei ir viso savo turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sąrašą. Nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti iki vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.
Kreditoriai per 30 (trisdešimties) dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos interneto svetainėje dienos gali pateikti paskirtai nemokumo administratorei savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.
Pavesti nemokumo administratorei atlikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir 59 straipsnyje nustatytus veiksmus. Jai taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties priėmimo dienos išsiųsti jos patvirtintą kopiją ieškovui, atsakovams, nemokumo administratorei, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Turto arešto aktų registrui.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos išsiųsti jos patvirtintą kopiją Juridinių asmenų registrui, antstolei A. A., Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Garantinio fondo administratoriui ir Turto arešto aktų registrui.
Nutartis, išskyrus jos dalį dėl nemokumo administratoriaus kandidatūros skyrimo, per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.