Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-10-03 · Civilinė byla Nr. 2-1038-881/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-03
Bylos Nr.
2-1038-881/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00701-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Talša“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Lovesta“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1038-881/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00701-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-3326-910/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lovesta“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Talša“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei UAB „Lovesta“ bankroto bylą.

2. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 18 d. teismo įsakymu civilinėje byloje eL2-6459-905/2019 priteisė ieškovei iš atsakovės 1 996,50 Eur skolą, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Atsakovė neginčijo skolos fakto, tačiau gavusi raginimą dėl įsiskolinimo ir įspėjimą dėl bankroto bylos iškėlimo su ieškove neatsiskaitė.

3. Ieškovė prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nes dėl sunkios finansinės padėties neturi lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi atmetė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

5. Teismas nustatęs, kad ieškovė nepateikė nei įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, nei kitų įrodymų, kurie patvirtintų jos sunkią finansinę padėtį, sprendė, kad nėra pagrindo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovė UAB „Talša“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog nebuvo pateikti ieškovės buhalteriniai duomenys, nes kartu su prašymu dėl žyminio mokesčio atidėjimo ieškovė pateikė buhalterinę pažymą, kurioje nurodyta, jog ieškovė per 2019 m. pirmą ketvirtį patyrė nuostolių, lėmusių apyvartinių lėšų trūkumą. Be to, ieškovė yra gavusi UAB „Medicinos bankas“ kreditą apyvartinėms lėšoms, tačiau šio kredito panaudoti žyminio mokesčio sumokėjimui negali, nes žyminis mokestis nepatenka į apyvartinių lėšų sąvoką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų nenustatyta.

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

9. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

10. Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to, proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai, skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jo mokėjimą atidėti (CPK 84 straipsnio).

11. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

12. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2052-302/2016; 2017 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1286-236/2017). Taigi prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dienai jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Talša“ prašo atidėti už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas dėl UAB „Lovesta“ bankroto bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo ir nustatė 7 dienų terminą UAB „Talša“ sumokėti 500 Eur žyminį mokestį už ieškinį, pateikiant teismui tai patvirtinančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė savo sunkios materialinės padėties, nes nepateikė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, nei kitų įrodymų, patvirtinančių jos sunkią finansinę padėtį.

14. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, nurodydama, kad byloje buvo pateikta 2019 m. gegužės 8 d. buhalterinė pažyma Nr. 1/2019, patvirtinanti, jog ieškovė per 2019 m. pirmą ketvirtį patyrė nuostolių.

15. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apeliantės pozicija. Apeliantės pateikta pažyma nėra pakankamas įrodymas, siekiant atidėti žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą. Apeliantė nei su prašymu, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie jos sunkią finansinę padėtį, t. y. teismui nebuvo pateikti apeliantės realią turtinę padėtį atspindys duomenys, o būtent, duomenys apie apeliantei priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas, turimas banko sąskaitas ir juose esančias lėšas, taikomus areštus ir t. t.

16. Be to, siekiant žyminio mokesčio atidėjimo, reikia įrodyti ir tai, kad prašančio atidėti žyminį mokestį asmens finansinė padėtis ateityje tikėtina pasikeis taip, kad atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį. Nors apeliantė nurodo, kad jos turtinė padėtis artimiausiu metu gali pagėrėti, tačiau atsižvelgus į tai, kad byloje nėra jos finansinę padėtį pagrindžiančių duomenų, apeliacinės instancijos teismas negali daryti išvados, kad per laikotarpį iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas dėl UAB „Lovesta“ bankroto bylos iškėlimo, apeliantė bus pajėgi sukaupti lėšas žyminio mokesčio sumokėjimui.

17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs apeliantės (ieškovės) prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tinkamai pritaikė proceso teisės normas. Naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė