Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-04-20 · Administracinė byla Nr. eI-1415-505/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-20
Bylos Nr.
eI-1415-505/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02950-2020-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Daina Kukalienė (pirm.)
Atsakovas
M. B.
Pareiškėjas
UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1415-505/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02950-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 51.5; 55.1.1; 57.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 20 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant atsakovui M. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui M. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 105,59 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Taip pat prašė priteisti 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad pagal Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtintus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus rinkliavos mokėtojų registrą administruoja rinkliavos administratorius – uždaroji akcinė bendrovė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (8 p.), kuris parengia ir pateikia rinkliavos mokėtojams nustatytos formos mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus (20 p.) ir yra atsakingas už Nuostatų vykdymą, rinkliavos dydžių apskaičiavimo ir perskaičiavimo teisingumą bei rinkliavos teisminį ir neteisminį išieškojimą (63 p.). Teigė, jog bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus; pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus; reikalavimus atliekų turėtojams ir atliekų tvarkytojams; atliekų tvarkymo ekonomines ir finansines priemones nustato Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas. Šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Įgyvendindamos šį principą savivaldybės nustato tokias vietines rinkliavas už atliekų surinkimą ir tvarkymą, kad gaunamos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas, įskaitant atliekų šalinimo įrenginių uždarymą ir jų priežiūrą po uždarymo. Pabrėžė, jog ginčui aktualių redakcijų Nuostatuose nurodyta, kad rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta privaloma įmoka mokėti rinkliavą. Akcentavo, kad su atsakovu sutartis dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sudaryta nebuvo, kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims atsiranda administracinių teisės aktų pagrindu. Kadangi pagal valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo duomenis, nekilnojamasis turtas priklauso atsakovui, todėl pagal Nuostatus atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Nors atsakovui buvo siųsti pranešimai ir raginimai dėl vietinės rinkliavos mokėjimo, tačiau atsakovas rinkliavos nesumokėjo, todėl susidarė įsiskolinimas. Konkrečiu atveju pagrindų, dėl kurių atsakovas galėtų atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą, arba norminių teisės aktų, kurių pagrindu nuo vietinės rinkliavos mokėjimo jis būtų atleistas, nėra. Pareiškėjo nuomone, reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog su skundu nesutinka. Patvirtino, kad jis turi sodybą (duomenys neskelbtini), iš kurios pareiškėjas turėtų teisės aktų nustatyta tvarka išvežti šiukšles, tačiau 2009–2020 m. laikotarpiu šiukšlės nė karto nebuvo išvežtos. Pažymėjo, jog dėl šios problemos yra ne kartą kreipęsis į rajono savivaldybę, kuri nurodo aiškintis su uždarąja akcine bendrove Alytaus regiono atliekų tvarkymo centru, o šis siunčia atgal į savivaldybę. Paaiškino, kad 2019 m. sausio 15 d. raštu kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą su prašymu padėti apginti teisę į kokybiškas ir įstatymą atitinkančias paslaugas bei jas atitinkančią rinkliavą, kuri įpareigojo Alytaus rajono savivaldybę išspręsti šį klausimą, tačiau Alytaus rajono savivaldybė paragino naudotis arčiausiai esančiu kolektyviniu mišrių komunalinių atliekų konteineriu. Atsakovo įsitikinimu, piktnaudžiaudamas privilegijuota padėtimi pareiškėjas nesistengia atlikti jokių paslaugų, tik reikalauja atlyginimo už nesuteiktas paslaugas. Akcentavo, kad nuosavybės teise priklausančioje sodyboje jis nuolat negyvena, apsilanko tik savaitgaliais, ir tuo metu susidariusias šiukšles yra priverstas pats išsivežti į nuolatines gyvenamąsias vietas, iš kurių šiukšlės yra surenkamos. Taip pat nurodė, kad jis vietinę rinkliavą uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui moka dar už du jam ir jo žmonai nuosavybės teise priklausančius objektus. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.

Alytaus rajono savivaldybės taryba 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. K-136 patvirtino Alytaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d. (toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatų 6.4 punktą, vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje (toliau – ir Rinkliava). Nuostatų 6.5 punkte nurodoma, kad Rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokėti Rinkliavą. Nuostatų 5 punkte reglamentuojama, kad nekilnojamojo turto objektai skirstomi į kategorijas (Nuostatų 2 priedas), kurioms nustatomos konkrečios komunalinių atliekų susikaupimo normos ir Rinkliavos dydžiai (Nuostatų 1 priedas). Taigi, pagal Nuostatus, Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje esantys fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, yra atliekų turėtojai ir privalo mokėti Rinkliavą. Nuostatų 20–29 ir 63 punktai įpareigoja pareiškėją nustatyta tvarka apskaičiuoti Rinkliavą, išsiųsti mokėjimo pranešimus atliekų turėtojams (Rinkliavos mokėtojams) bei vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą išieškojimą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (2020 m. liepos 2 d. valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas), todėl, pagal Nuostatų 6.5 punktą, jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Į bylą pateikti Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai, Pažyma apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą patvirtina, kad prašoma priteisti vietinė rinkliava, t. y. 105,59 Eur, atsakovui buvo apskaičiuota už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Atsakovas nurodytos sumos nėra sumokėjęs, todėl susidarė įsiskolinimas.

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, 12 straipsnio 2 punkte, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje bei Nuostatų pagrindu. Šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., LVAT 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005, 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008, 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Akcentuotina ir tai, kad LVAT yra išaiškinęs, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (ABTĮ 13 str., 20 str.; žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) išaiškinimui, kuriame ESTT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ESTT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata, komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (ESTT 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. C-254/2008 F. byloje I. srl H. F. ir kt. (48–50 p.).

Pažymėtina ir tai, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 pažymėjo, jog naujuoju teisiniu reglamentavimu yra įvesta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių. Naujojo teisinio reguliavimo normomis nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, o nuo pastoviosios dedamosios dalies netgi netinkami naudojimui objektai vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi (pastoviosios įmokos dalies nereikia mokėti, jei statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinio naudojimą sustabdė įgaliotas subjektas). Papildomai pažymėjo, kad sisteminis aktualaus teisinio reguliavimo aiškinimas suponuoja, jog pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, taigi ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo ir negalima atleisti nekilnojamojo turto savininko nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, juolab kai net naudojimui netinkami objektai pagal 2017 m. liepos 1 d. Nuostatus yra apmokestinami tam tikro dydžio vietinės rinkliavos pastoviąja dalimi. Tiek, kiek tai susiję su kintamąja vietinės rinkliavos dalimi, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje pabrėžė, kad pati savivaldybė galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką susiejo su deklaracija, kad objekte nebus gyvenama / vykdoma veikla, ir taip iš esmės sudarė galimybę nuo šios dalies būti atleistiems tiems asmenims, kurių veikloje faktiškai atliekos nesusidarys, kurie pateikė reikalingus prašymus bei 2017 m. liepos 1 d. Nuostatuose nurodytas svarbias faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus arba kurie 2017 m. liepos 1 d. Nuostatų tvarka kreipėsi su prašymu įtraukti netinkamą naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintą nekilnojamojo turto objektą į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją.

Atsakovas nurodė, jog nekilnojamame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), nuolat jis negyvena, 2010 m. jam siūlyta naudotis konteineriu, esančiu už 1 km važiuojant sunkiai išvažiuojamu keliu arba už 4,5 km – geru žvyrkeliu, 2019 m. siūlyta naudotis konteineriu, kuris yra (duomenys neskelbtini), tačiau, anot atsakovo, toks adresas neegzistuoja. Pažymėjo, kad iš pareiškėjo jis nėra gavęs jokių teisės aktų nustatyta tvarka jam priklausančių paslaugų, t. y. 2009–2020 m. laikotarpiu šiukšlės nei karto nebuvo išvežtos, todėl mano, kad pareiškėjas neturi pagrindo reikalauti iš jo sumokėti mokestį.

Pasisakant dėl atsakovo teiginių, jog jam nebuvo teikiamos komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos, todėl jam neatsirado pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiau minėtoje nutartyje dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą priminė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, jog atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vadinasi, vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, kaip minėta, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju vertinimo, jog atsakovas yra laikytinas ginčo vietinės rinkliavos mokėtoju, negali paneigti atsakovo argumentai, jog jam komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020).

Akcentuotina, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, o ne dėl komunalinių paslaugų galbūt nepagrįsto neteikimo ar netinkamai teikiamų komunalinių paslaugų, todėl atsakovo argumentai apie neišvežamas atliekas, kurias jam pačiam tenka išsivežti į nuolatines gyvenamąsias vietas, per toli nuo gyvenamosios vietos esančius konteinerius, atliekų tvarkytojų pareigas nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje, nes asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu / naudojimu ar atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2985-624/2016, 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2510-520/2016 ir kt.).

Atsakovo pateikti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartojimo paslaugų skyriaus 2019 m. sausio 23 d. raštas Nr. 4-813, kuriuo uždaroji akcinė bendrovė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras buvo įpareigota išnagrinėti atsakovo prašymą dėl komunalinių atliekų surinkimo paslaugos teikimo kokybės bei vietinės rinkliavos skaičiavimo nekilnojamojo turto objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 19 d. atsakymas Nr. K26-571 „Dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo“, kuriame atsakovui pasiūlyta naudotis arčiausiai esančiu kolektyviniu mišrių komunalinių atliekų konteineriu, kuris yra (duomenys neskelbtini), tačiau, anot atsakovo, toks adresas iš viso neegzistuoja, bei išaiškinta tvarka dėl lengvatos taikymo taip pat nepaneigia atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą.

Kaip minėta, atsakovui Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 19 d. raštu Nr. K26-571 „Dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo“ buvo paaiškinta, kad jis turi galimybę kreiptis dėl lengvatos pritaikymo, t. y. kad yra numatyta galimybė fizinius asmenis atleisti nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas kreipėsi su prašymu dėl lengvatos pritaikymo ir sprendimu būtų buvęs atleistas nuo rinkliavos mokėjimo laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Taigi, nurodytų aplinkybių pagrindu bei nesant duomenų, kad atsakovui kompetentingos institucijos sprendimu būtų suteiktos vietinės rinkliavos lengvatos arba jis nuo tokios rinkliavos mokėjimo būtų buvęs atleistas, pareiškėjo reikalavimas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo tenkintinas, priteisiant iš atsakovo pareiškėjui 105,59 Eur įsiskolinimą.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo patirtas 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjui teikė advokatas R. S..

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tam jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Vertinant pareiškėjo vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Teisės, viešųjų pirkimų ir projektinės veiklos padalinys, kuriame dirba 4 darbuotojai, taip pat teisininkė skolų administravimui (duomenys iš uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro interneto svetainės https://www.aratc.lt/apie-aratc/kontaktai-darbo-laikas). Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, palyginti su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais. Be to, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamas vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362.

Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84 ir 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Prašymą patenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui 105,59 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Daina Kukalienė