Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam (duomenys neskelbtini), specialiojo vidurinio išsilavinimo, vedusiam, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, 124¹ straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., 2014 m. gegužės 18 d., 17.57 val. Vilniuje, Viršupio sodų 7-ojoje g., vairavo automobilį „Volvo V70“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeisdamas 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 18 ir 133 punktų reikalavimus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl to nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į krūmus ir po eismo įvykio vengė pasitikrinti blaivumą. Taip A. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. apklausiamas teismo posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio dieną buvo sode. Pas jo dukrą buvo atvykę draugai, o jis pats buvo viduje, nes po operacijos jam buvo subintuota visa kairė koja ir ranka nuo viršaus iki apačios. Buvo apsirengęs šortais, todėl visa tai matėsi. Kairei rankai naudojo spiritinius kompresus, kurie gaminami užpilant auksinį ūsą spiritu, taip pat buvo išrašyti leidžiami vaistai, kurių negalima padauginti. Tą dieną labai skaudėjo ir koją ir ranką, todėl jis panaudojo per didelę dozę. Išėjęs į kiemą, pastebėjo, kad jau draugų kompanijos nėra, pamatė juos išeinančius. Jie sakė, jog eina iki stotelės. Jis nusprendė juos pavežti. Važiavo link jų, t. y. link Viršupio g. Pavažiavo apie 300 metrų, už keleto metrų jam labai suspazmavo kairę ranką ir iš skausmo jis vairą pasuko į kairę pusę, dėl to ratas atsitrenkė į krūmą ir pasikabino, o jis pats trenkėsi nosimi į stiklą. Jam lūžo nosies pertvara. Po įvykio priėjo vaikai. Jis pamėgino išvažiuoti, bet nepavyko, nes pirmas ratas buvo pasikabinęs. Atsirado daug kaimynų, kažkas iškvietė policiją ir atvažiavo patruliai. Jie davė pūsti į alkotesterį, bet kraujavo nosis, buvo užgulta. Jis bandė pūsti tris kartus, bet nepavyko. Ir greitoji iškviesta buvo. Dukra valė kraują, bet jis vis tiek bėgo. Skausmas buvo nepakeliamas. Sutarė su policija, kad automobilį pastatys kaimynė, o jie išvažiavo su greitąją pagalba. Į lazdynus važiavo jis, dukra ir A. L.. Ten buvo atvažiavęs dar vienas patrulis, taip pat davė pūsti į alkotesterį, bet vėl nepavyko, nes kraujavo nosis, skaudėjo krūtinę. Po to buvo atėjusi sesutė ir pasakė pareigūnams, kad veda patikrinti nosį. Sesutė nuvedė jį į kabinetą. Po gero pusvalandžio, gydytojas, apžiūrėdamas pertvarą, įkišo geležinį įrankį ir kraujas pradėjo dar labiau bėgti. Jis susinervino, galimai ir keikėsi. Apie kraujo paėmimą nebuvo jokios kalbos, jam liepė sėdėti koridoriuje. Jis nesipriešino teikiant pagalbą. Alkoholio kvapas galėjo jaustis dėl rankai tepti naudoto spiritinio kompreso, kadangi alkoholio jis išvis nevartoja keletą metų, yra užsikodavęs.

Liudytoja E. K. apklausiama teismo posėdyje parodė, kad A. K. yra jos tėvas. Gegužės 18 d., sodyboje, Viršupio soduose, šventė, sėdėjo, kepė šašlykus. Jos mama buvo išvažiavusi, tėvas buvo po operacijos, ilsėjosi, buvo namuose. Visi sėdėjo lauke, o tėvas gulėjo pas save kambaryje, buvo užmigęs, žiūrėjo televizorių. Alkoholio tėvas nevartoja jau keli metai, yra ne vieną kartą užsikodavęs, kadangi kodas yra kažkuriam laikotarpiui. Draugai nusprendė važiuoti namo, o ji nutarė palydėti juos iki stotelės, kuri yra už 1,5 km. Apie tai pasakė tėvui. Vėliau tėvas sėdo į automobilį ir norėjo pavežti draugus iki stotelės, bet nespėjęs jų privažiuoti įvažiavo į krūmus. Ji matė kaip įvažiavo, viskas įvyko gal už 50 m. Jie atsisuko, nes išgirdo, kad kažkas atvažiuoja. Visiems buvo šokas, jie pribėgo, subėgo ir kaimynai, kažkuris iškvietė policiją, atvažiavo pareigūnai, greitoji pagalba. Pareigūnai jai davė kažkokius dokumentus pasirašyti, atsisėdę į greitosios automobilį, ir policininkai, ir greitosios ekipažas davė pūsti į alkotesterį, tėvas neatsisakė pūsti, tačiau nesėkmingai kelis kartus bandė pūsti, nes buvo stipriai sutrenkęs veidą, nosis labai kraujavo. Bandė 4-5 kartus pūsti, tada jie atsisėdo į greitosios automobilį ir išvažiavo į lazdynus. Greitosios automobilyje tėvas silpnai jautėsi, labai kraujavo nosis, skaudėjo koją. Lazdynų ligoninėje prisistatė kiti pareigūnai, kurie su alkotesteriu vėl norėjo nustatyti neblaivumą. Tėvas neatsisakė pūsti, bandė kelis kartus, bet nepavyko, jam stipriai kraujavo nosis. Ji tuo metu buvo šalia. Tada sesutė nukreipė juos pas gydytoją, o pareigūnai, kai jam neišėjo įpūsti, pasišalino. Ji kartu su tėvu ėjo į kabinetą. Jam kišo į nosį instrumentą ir kažką pažeidė, pradėjo plūsti kraujas iš nosies, tėvas labai susinervavo ir nebeprileido daugiau žiūrėti nosies. Kai buvo pažeista nosis, jokie darbuotojai neaiškino, kur vyks kraujo paėmimas, niekur nenukreipė, nenurodė kabineto, nors pirmos patikros metu sakė, kad reikės laukti kraujo tyrimams. Tada juos pasodino šalia kabineto ant suoliuko, sakė, kad ateis kita sesutė, nukreips kraują tirti, kad reikia laukti, o paskui pasakė, kad nežais su jais. Jie laukė apie 1,5-2 val., bet taip ir niekas neatėjo, nenukreipė kraują tirti.

Liudytojas N. P. apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad dirba policijos patruliu. Administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pamena iš eismo įvykio, kuris buvo 2014 m. gegužės 18 d., soduose Rokantiškėse, Viršupių sodų g. Buvo gautas pranešimas, kad automobilis įvažiavo į medžius ir nukentėjo vairuotojas. Liudytojas atvyko su porininku. Vietoje jau buvo greitoji medicinos pagalba. Rado automobilį Volvo. Vairuotojas tuo metu jau buvo pagalbos automobilyje, jam stipriai kraujavo nosis, buvo uždėti tamponai. Kiek jis suprato, A. K. važiavo be saugos diržo ir dėl smūgio trenkėsi į vairą nosimi. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis buvo neadekvatus, apsvaigęs. Vairuotojui jie pasiūlė pasitikrinti alkoholio matuokliu, šis bandė kelis kartus pūsti, bet nepapūtė. Nežinia, ar dėl tokio sužalojimo sunku pūsti alkotesterį, šiaip reikia pūsti iki 5-8 sek. Buvo apgadintas tik automobilis. Jeigu niekas įvykio metu nenukentėjo, jie nerašo protokolo, o šį kartą rašė, nes kraujo ligoninėje nepaėmė, be to, vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles. Medikai nusprendė vežti A. K. į lazdynus, todėl jie davė siuntimą paimti kraują. Siuntimą davė medicinos darbuotojams. Vairuotojas gal ir negirdėjo, kad jam reikia patikrinti blaivumą. Jis policijoje dirba 12 metų, dažnai tenka su neblaiviais susidurti, būna atvejų, kai pučia, „nedapučia“, gudrauja. Šiuo atveju kažkas panašaus ir buvo, nes matėsi, kad vairuotojas buvo apsvaigęs, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Šalia buvo kaimynai, iš jų kalbų jis suprato, kad vairuotojas buvo išgėręs. Kaimynai kalbėjo, kad jis būna užsikoduoja, paskui vėl užgeria. Jie automobilį paliko kaimynei A. K., ji ir minėjo apie tuos užsikodavimus. Jis neatkreipė dėmesio, ar vairuotojas buvo subintuotas, sugipsuotas, to nepamena. Pareigūnai turėjo atlikti veiksmus įvykio vietoje, todėl paprašė budėtojų nusiųsti kitą ekipažą į ligoninę, kad sukontroliuotų kraujo paėmimą. Jis vėliau apklausinėjo medicinos seselę, iš jos tik ir žino, kas vėliau vyko ligoninėje. Kolegos sakė, kad perdavė vairuotoją medikams, kad paimtų kraują. Seselė paaiškino, kad iš pradžių vairuotoją į vieną skyrių atvedė, paskui į kitą, atvedė pas nosies specialistą, jis nesidleido, užpyko, pradėjo „skeryčiotis“, širdo, pasidarė agresyvus, pasišalino, išėjo iš kabineto, iš ligoninės, paskui vėl grįžo, vėl nesileido ir taip išėjo, kad jie kraujo nepaėmė.

Liudytojas A. L. apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad yra A. K. dukters E.draugas. Įvykio dieną jie atvažiavo pas E. kepti šašlykų. Po 3-4 val. nusprendė važiuoti namo. A. K. buvo namuose, jis gulėjo, o visi kiti kepė šašlykus. A. K. buvo išėjęs dėl šašlykų patarti ir liudytojas pas šį buvo į vidų užėjęs, pasiėmė produktus, A. K. tuo metu gulėjo, alkoholio nevartojo. Jis nėra matęs, kad A. K. vartotų alkoholį, niekada ir neblaivaus jo nematė. Vėliau nusprendė keliauti namo. Lydint E., eidami link stotelės išgirdo garsą ir atsisukę pamatė, kad A. K. į krūmus įvažiavo. Jie pribėgo, pamatė jį kruviną, jam kraujavo nosis, balti marškinėliai ir šortai buvo kruvini. Jo ranka, koja buvo elastiniu bintu apibintuoti, tačiau nepamena, kuri ranka ir kuri koja. Jie priėjo, bandė padėti sustabdyti kraujavimą, nuo A. K. alkoholio kvapas nesklido. Tada pasirodė kaimynai, jie pradėjo rėkti „policija“. Jis, E. ir A. K. kartu keliavo į ligoninę. Į greitosios pagalbos automobilį įlipo policininkas, siūlė pūsti, bet A. K. nepavyko, jis bandė gal tris kartus. Policininkas sakė savo kolegai, kad reikės ligoninėje paimti iš jo kraują. Į ligoninę atvyko dar vienas patrulis, A. K. bandė 3-4 kartus pūsti, bet vėl nepavyko. Pareigūnai pasakė medikams, jog teks imti kraują ir jie visi liko sėdėti, laukti eilės pas gydytoją. Po valandos priėmė į vieną kabinetą, po to į kitą kabinetą nusiuntė. A. K. ten bandė tikrinti nosį su aparatu ir ją užkliudė, jis ten susikeikė. Tada gydytojas pasakė, nenori - tai nereikia, ir liepė palaukti ant suoliuko. Jie ten sėdėjo gal 1,5 val., laukė ir niekas nepriėjo, nieko nesakė. Slaugytoja nebuvo priėjusi ir nesakė, kad jie palauktų, nes reikia paimti kraują. Medikai kraujo paimti nebandė.

Liudytoja T. V. apklausiama teismo posėdyje patvirtino pareigūnui duotą paaiškinimą ir parodė, kad dirba skubiosios pagalbos skyriaus slaugytoja. A. K. matė labai seniai. Šis asmuo buvo pristatytas į priėmimą po autoįvykio, tai galėjo būti 2014 m. gegužės 18 d. Jie pacientus priima, kai kompiuterinėje sistemoje rodo, kad yra pacientas. Gavo siuntimą atilikti medicininę apžiūrą, tačiau apie tai nepaaiškino A. K.. Ligoninėje ji padeda gydytojui, paduoda instrumentus, atlieka procedūras, kokias liepia. Šiuo atveju tai buvo LOR gydytojas, kuriam ji padėjo. Viskas vyko LOR gydytojo kabinete, kuriame imamas ir kraujas, yra speciali kėdė, kur tai galima daryti. Nepamena, ar buvo bintuotos A. K. kūno vietos. Pastarasis buvo pakviestas, užėjo, buvo akivaizdžiai neblaivus, neadekvatus, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, nelabai laikėsi ant kojų, svyravo, pradėjo mosikuotis, į šalis krypavo. Lingavimas galėjo būti ir dėl autoįvykio, bet alkoholio kvapo nepaslėpsi. Gydytojas norėjo užtamponuoti jam nosį, bet jis pradėjo priešintis, neramus buvo, mosikavosi. Jai reikėjo iš venos kraują tyrimams paimti, tačiau to buvo neįmanoma padaryti. Ji bandė A. K. paaiškinti, kad reikia ramiai pasėdėti, bet jis nenorėjo leistis į kalbas, sakė: „man nieko nereikia, atstokite nuo manęs“. Vėliau jis keikdamasis pasišalino pro duris. Po kiek laiko sugrįžo su vyru ir moterimi, kurie jį lydėjo. Jie paprašė apžiūrėti nosį. Jie pakvietė A. K., jis vėl nesidavė į kalbas, nenorėjo net į kėdę sėstis ir vėl pasišalino. Jie neturi teisės asmens laikyti. Kabinete pareigūnų nebuvo. A. K. su tais asmenimis išeidami sakė: „mums nieko nereikia, viskas gerai“. Gydytojas norėjo su instrumentu užkišti nosį, užtamponuoti, bandė apžiūrėti, įkišo instrumentą į nosį, o asmuo pradėjo mosikuotis ir nepavyko užtamponuoti. A. K. išėjimai, grįžimai, patikrinimai truko apie 30-40 min., iki valandos. Kai A. K. grįžo atgal su tuo vaikinu ir vėl išėjo, daugiau nebesugrįžo, ji jo prie kabineto laukiančio nebematė. Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika jai žinoma. Tai, kad A. K. buvo akivaizdžiai neblaivus - iš bendro vaizdo susidaryta asmeninė nuomonė apie asmenį, kadangi nepavyko paimti kraujo. Kartu buvo ir gydytojas, jis irgi matė A. K. būklę.

Liudytoja A. K. apklausiama teismo posėdyje parodė, kad A. K. yra jos kaimynas. Tą dieną ji ėjo su šunim pasivaikščioti, tai galėjo būti 2014 m. gegužės 18 d., jau buvo po pietų, į vakarą, galėjo būti 17.57 val. Eidama pamatė įvykį, greitąją pagalbą. Paties įvykio nematė, tik po visko pamatė kaimyno mašiną, jo dukrą verkiančią. Paklausė jos, kas nutiko, o ši sakė: „avarija, atsitrenkė“. Tada ji stebėjo viską iš šono, girdėjo, kad pareigūnai apie tralą kalbėjo. Ji priėjo prie pareigūnų ir pasiūlė tralo nekviesti, nes gali mašiną į kiemą pastatyti. Pareigūnai leido, tą ji ir padarė. Tuo metu bendravo tik su pareigūnais. Su pareigūnais nieko apie A. K. nešnekėjo, neapibūdino jiems A. K., taip pat nekalbėjo apie jokius užsikodavimus, atsikodavimus. A. K. neblaivaus ji nėra mačiusi.

Liudytojas L. B. apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad dirba vyr. patruliu. Pamena įvykį. Tą dieną pradėję darbą gavo nurodymą nuvykti į Lazdynų ligoninę nustatyti blaivumą, nes buvo įvykis su nukentėjusiais. Kai jie atvyko, A. K. sėdėjo salėje, laukiamajame, prie jo buvo vaikinas ir mergina. Pasiūlė piliečiui pasitikrinti alkotesteriu, jis nepūtė, t. y. bandė, bet buvo sumuštas veidas, todėl nepavyko. Nepamena kokios rūšies alkotesterį turėjo, į vieną pučiant reikia įdėti daugiau pastangų. Alkotesteris tokiu atveju rašo, kad nepakankamas oro kiekis, tada perkraunamas, „nunulinamas“ ir vėl duodamas pūsti. Visa tai užtrunka gal 5 sekundes. Su A. K. jie bendravo gal penkias minutes, pasiūlė pasitikrinti blaivumą, tada atėjo sesutė, pasakė: „nepergyvenkit, jei nepavyksta, vis tiek paims kraują“. Kai vyko šis pokalbis su sesute A. K. tuo metu buvo šalia ir jį girdėjo. Tada sesutė nusivedė A. K. į procedūrų kambarį. Jie pilietį perdavė seselei, kadangi jis pats buvo nukentėjęs ir paskui gavo pranešimą, kad pastarasis pasišalino iš ligoninės. Viskas buvo taip, kaip parašyta tarnybiniame pranešime. Porininkas daugiau bendravo su A. K., o jis pats buvo žingsnio atstumu, šalia, matė jo būklę. A. K. veidas buvo kraujuotas, matėsi, kad buvo neblaivus, apsvaigęs sėdėjo, kalba nerišli, sklido kvapas. Perdavę A. K. sesutei, jie išvažiavo į maršrutą, nes neturi pareigos sėdėti ir laukti, kol paims kraują.

Iš A. K. surašyto administracinio teisės protokolo matyti policijos pareigūnų nustatytos įvykio aplinkybės (b. l. 2-3).

Iš siuntimo atlikti medicininę apžiūrą matyti, kad A. K. siunčiamas, be kita ko, ir alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti (b. l 7).

Iš eismo įvykio vietos schemos matyti A. K. automobilio padėtis ir kitos eismo įvykio aplinkybės (b. l. 9).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti A. K. vairuoto automobilio apgadinimai (b. l. 10).

Iš policijos registruojamų įvykių ataskaitų žiūryklės matyti, kad gautas pranešimas, jog A. K. pasišalino iš ligoninės neapžiūrėtas, skiltyje „Aplinkybės“ nurodyta „Autoįvykis Volvo v/n (duomenys neskelbtini) įvažiavo į medį, neblaivus vairuotojas...“ (b. l. 15-16).

Iš pažymos apie administracines nuobaudas matyti A. K. administraciniai teisės pažeidimai (b. l. 17).

Iš medicininių dokumentų matyti A. K. sveikatos būklė, t. y., kad jam daryta operacija, jo kairei rankai nustatytas artritas, pateiktas vaistų receptas (b. l. 20-23).

Iš laikino leidimo vairuoti transporto priemones matyti, kad jo galiojimas buvo tęsiamas (b. l. 56).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad A. K. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje bei 126 straipsnio 4 dalyje visiškai įrodyta.

Pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius administracinių teisės pažeidimų kodekse, o ATPK 126 straipsnio 4 dalis, be kita ko, nustato administracinę atsakomybę tam, kas vengė neblaivumo patikrinimo.

Pirmiausia pažymėtina, kad iš A. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo bei bylos medžiagos matyti, kad ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas visiškai įrodytas. Šio pažeidimo A. K. neginčijo. Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, kad ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas pasireiškė tuo, jog A. K. 2014 m. gegužės 18 d. 17.57 val., Vilniuje, Viršupio sodų 7-ojoje g., vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio į krūmus ir sugadino automobilį bei krūmus. Tai patvirtina paties A. K. bei liudytojų N. P., E. K., A. L., A. K. parodymai, eismo įvykio vietos schema (b. l. 9), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 10), policijos registruojamų įvykių ataskaitų žiūryklės duomenys (b. l. 16). Remiantis šiais įrodymais darytina išvada, kad vairuodamas transporto priemonę, A. K. nepasirinko saugaus greičio, todėl nuvažiavo nuo kelio į krūmus. Taip jis pažeidė KET 133 punkto reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad vairuotojas, pasirinkdamas važiavimo greitį turi atsižvelgti į vairavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį.

A. K. savo kaltės dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo nepripažino ir apklausiamas teisme teigė, kad išties, suskaudus ranką, jis sukėlė eismo įvykį ir įvažiavo į krūmus, medžius bei susižalojo. Tuoj po eismo įvykio tikrintis blaivumą nevengė, eismo įvykio metu buvo blaivus, į alkotesterį jam pripūsti nepavyko dėl apsunkinto kvėpavimo susižalojus nosį, o ligoninėje iš jo kraujo tiesiog niekas nepaėmė. Alkoholio kvapas nuo jo galėjo sklisti, nes po operacijos buvo susitvarstęs ranką ir koją bei išsitepęs spiritiniu tepalu. Šiaip jis alkoholio apskritai nevartoja, nes yra jau daug metu užsikodavęs. A. K. 2014 m. gegužės 22 d. raštu paaiškino, jog 2014 m. gegužės 18 d. apie 17.30 val. vairavo jam priklausantį automobilį „Volvo V70“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Važiuojant iš Viršupio sodų 11-osios g. į Anapolio gatvę, jam suspazmavo kairę ranką, dėl to jis atsitrenkė į krūmus. Blogai jautėsi todėl, kad naudojo nuskausminamuosius vaistus. Įvykio metu į priekinį stiklą susitrenkė nosį, jį ištiko šokas, jis buvo išvežtas greitosios pagalbos automobiliu į ligoninę, ten prabuvo dvi valandas. Ligoninėje kraujo jam nepaėmė, nes nosis nuolat kraujavo ir jis jautė didelį skausmą (b. l. 13). Teismas tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi juos paneigia kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti įrodymai, įvertinus juos kaip vieningą visumą.

Pirmiausia, teismas atmeta gynybos argumentus, jog A. K. nėra pagrindo traukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, nes nenustatytas jo apsvaigimas nuo alkoholio, byloje nėra medicininės apžiūros akto. Pažymėtina, kad A. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ne dėl vairavimo vairuotojui esant neblaiviam, o dėl kito objektyviojo šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio, t. y. blaivumo patikrinimo vengimo. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. proceso eigoje neigė vengęs neblaivumo nustatymo, t. y. padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, jo kaltę patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš A. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos jo padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 2). Pastebėtina, jog 2014 m. rugsėjo 9 d. patrulio N. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad protokole padaryta klaida – nurodytas ne tas automobilio modelis, valstybinis numeris, identifikacinis numeris bei registracijos dokumento numeris (b. l. 5-6). Teismas, įvertinus tai, jog fiksuojant pažeidimo esmę bei aplinkybes protokole nurodytas reikiamas A. K. vairuoto automobilio modelis bei valstybinis numeris, o taip pat automobilio duomenys aiškūs iš kitos, byloje esančios medžiagos, pripažįsta šį netikslumą technine klaida, neturinčia įtakos faktinių aplinkybių vertinimui, juo labiau, kad vėliau surašytas patikslintas 2014 m. rugsėjo 9 d. protokolas. Policijos įvykio registro išrašas (b. l. 15-16), eismo įvykio vietos schema (b. l. 9), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 10), taip liudytojų parodymai patvirtina, kad įvykio metu A. K. vairuodamas automobilį pažeidė KET 18 ir 133 punktų reikalavimus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl to nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į krūmus, o po to vengė blaivumo patikrinimo. Iš 2014 m. gegužės 18 d. patrulio N. P. tarnybinio pranešimo matyti, jog tą dieną apie 17.58 val. buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Vilniuje, Viršupio sodų 7-osios ir 11-osios gatvių sankryžoje. Atvykus buvo rastas automobilis „Volvo V70“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), įvažiavęs į krūmus ir apgadinęs medį. Automobilio vairuotojui A. K. buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu. Kadangi jis buvo akivaizdžiai neblaivus, nepripūsdavo reikalingo oro kiekio blaivumo laipsniui nustatyti. Vairuotojas buvo išvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (b. l. 8). Šiame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes N. P. patvirtino ir detalizavo apklausiamas teisme, kur taip pat parodė, jog atvykęs į eismo įvykio vietą bendravo su A. K., nuo šio sklido stiprus alkoholio kvapas, jis buvo neadekvatus, vizualiai buvo apsvaigęs. Vairuotojui buvo pasiūlyta pasitikrinti alkoholio matuokliu, šis bandė kelis kartus pūsti, bet nepapūtė. Šalia buvo kaimynai (A. K.), iš jų kalbų jis suprato, kad vairuotojas buvo išgėręs, kaimynai kalbėjo, kad būna, jog jis užsikoduoja, paskui vėl užgeria. Tada buvo išrašytas siuntimas į ligoninę, kur turėjo būti paimtas A. K. kraujas. Kitas policijos ekipažas turėjo kontroliuoti kraujo paėmimo procesą. Vėliau jis sužinojo, kad kraujas nebuvo paimtas, nes A. K. pasišalino iš ligoninės. Tai jam patvirtino medicinos sesuo T. V., kurią jis apklausė. Tokius N. P. parodymus atitinka ir nešališkos bei bylos baigtimi nesuinteresuotos liudytojos T. V. parodymai. Ši liudytoja teismo posėdžio metu parodė, kad išties į ligoninę, kurioje ji dirba slaugytoja, buvo pristatytas A. K., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, neadekvatus, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, vyriškis nelabai laikėsi ant kojų, svyravo, pradėjo mosikuotis, krypavo į šalis. Gydytojas norėjo užtamponuoti jam nosį, bet jis pradėjo priešintis, buvo neramus, mosikavosi. Jai reikėjo paimti iš venos kraują tyrimams, tačiau to buvo neįmanoma padaryti. Ji bandė A. K. paaiškinti, kad reikia ramiai pasėdėti, bet jis nenorėjo leistis į kalbas, sakė: „man nieko nereikia, atstokite nuo manęs“. Vėliau jis keikdamasis pasišalino pro duris, po kiek laiko su jį lydinčiu vyru ir moterimi sugrįžo, jie paprašė apžiūrėti nosį. Jie pakvietė A. K., jis vėl nesileido į kalbas, nenorėjo net į kėdę sėstis ir vėl pasišalino. Tokie liudytojos parodymai iš esmės atitinka jos tyrimo metu duotame paaiškinime nurodytas aplinkybes ir jas detalizuoja. 2014 m. birželio 2 d. rašytiniame paaiškinime Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubiosios pagalbos skyriaus slaugytoja T. V. nurodė, jog 2014 m. gegužės 18 d. Greitosios medicinos pagalbos brigada apie 18.30 val. iš autoįvykio jiems pristatė A. K., šis asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, jis priešinosi gydytojo apžiūrai, pasišalino iš priimamojo, vėliau grįžo, kalbėjo necenzūrine kalba. Kiek asmuo leidosi, tiek pagalba buvo teikiama, vėliau minėto asmens veiksmai tapo agresyvūs, jis daugiau nesileido apžiūrimas ir pasišalino iš gydymo įstaigos. Kraujas neblaivumui nustatyti nebuvo paimtas todėl, kad asmuo buvo agresyvus, nesileido atlikti nosies tamponavimo procedūros ir kitų veiksmų, tame tarpe ir paimti kraujo (b. l. 14). Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojos parodymais, kadangi jie atitinka ir kitus bylos įrodymus. Minėtas aplinkybes patvirtina ir 2014 m. gegužės 18 d. specialisto J. P. tarnybinis pranešimas (b. l. 11).

Pažymėtina, kad dalį svarbių aplinkybių, patvirtino ir teisme apklaustas patrulis L. B., kuris taip pat buvo greta A. K. ligoninėje. Šis liudytojas parodė, kad nors A. K. ligoninėje nepavyko kelis kartus pripūsti reikiamą oro kiekį į alkotesterį, tačiau šis buvo akivaizdžiai neblaivus, jis pats buvo žingsnio atstumu šalia, matė jo būklę, A. K. veidas buvo kraujuotas, matėsi, kad jis buvo neblaivus, apsvaigęs, kalba nerišli, jautėsi kvapas. Sesutei patikinus, kad bus paimtas A. K. kraujas, jis su porininku išvyko. Šį sesutės patikinimą girdėjo ir A. K.. Pažymėtina, kad esminėse detalėse analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir patrulio L. B. tarnybiniame pranešime, kuriame nurodyta, jog įvykio dieną apie 18.45 val. iš budėtojo gautas nurodymas nuvykti į Lazdynų Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę patikrinti piliečio A. K., kuris dalyvavo eismo įvykyje, blaivumą. Atvykus į ligoninę, A. K. į alkotesterį buvo duota pūsti tris kartus, tačiau jis nesugebėjo įpūsti dėl savo sunkios būklės. Atėjusi slaugė pasakė, jog pilietį perima gydytojo apžiūrai bei paaiškino, jog jam yra išrašytas siuntimas atlikti medicininę apžiūrą, patikino, kad jam bus paimtas kraujas ir nustatytas blaivumas (b. l. 12). Siuntimas A. K. atlikti medicininę apžiūrą yra pateiktas į bylą (b. l. 7).

Taigi, visi pirmiau paminėti liudytojai patvirtino jutę iš A. K. burnos sklindantį alkoholio kvapą, matė jo nekoordinuotą elgesį ir kitus veiksmus, kuriais remdamiesi sprendė, kad jis neblaivus. Gynyba teismo posėdžio metu akcentavo tai, kad nekoordinuotas A. K. elgesys galėjo būti nulemtas eismo įvykio metu patirtos traumos, o kvapas sklido nuo jo naudojamo spiritinio kompreso, tačiau teismas tokią A. K. gynybos versiją atmeta. Išties, A. K. teismui pateikė medicininius dokumentus, patvirtinančius, kad jam 2014 m. gegužės 7 d. buvo padaryta kojos operacija ir paskirta kompresinė terapija (b. l. 20-23). Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad A. K. buvo nurodyta daryti kompresus būtent su spiritu, kad tuo metu jis išties buvo naudojęs tokį kompresą. To nepatvirtina ir paties A. K. pateikti medicininiai dokumentai. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai N. P., L. B., kuriems gana tenka dažnai susidurti su tokio pobūdžio administracinės teisės pažeidimais, nedviprasmiškai nurodė suvokę, jog A. K. yra neblaivus, analogiškas aplinkybes suvokė T. V., t. y. visiškai nesuinteresuotas asmuo, kuris ligoninėje atlieka su kraujo paėmimo neblaivumui nustatyti susijusias funkcijas. Be abejonės, šių asmenų parodymų nepakanka nustatyti A. K. neblaivumo laipsnį, tačiau jų visiškai pakanka sprendžiant, kad jis turėjo motyvą vengti blaivumo patikrinimo. Remiantis bylos duomenimis, t. y. iš esmės visų apklaustų liudytojų bei paties A. K. parodymais, jis pačioje eismo įvykio vietoje tris kartus bandė pūsti į alkotesterį, tačiau to jam padaryti nepavyko, vėliau, jau ligoninėje, jis dar tris kartus bandė tai padaryti, tačiau ir šioje vietoje to padaryti jam nepavyko. Teismo vertinimu, tokiu būdu A. K. jau vengė neblaivumo patikrinimo, nepaisant to, kad byloje nustatyta, jog jo nosis buvo sužalota ir jo kvėpavimas galimai buvo pasunkintas. Pažymėtina, kad ir policijos pareigūnas N. P. patvirtino, kad gana dažnai pasitaiko, kai tokiu būdu asmenys siekia išvengti neblaivumo patikrinimo. Maža to, tas faktas, jog net dviejose vietose intensyviai buvo mėginama patikrinti A. K. neblaivumą, leidžia daryti išvadą, kad jis, pristatytas į ligoninę, suvokė, jog toks neblaivumo patikrinimas yra būtinas ir jis privalo duoti kraują ligoninėje, tačiau sąmoningai to vengė. Teismas atmeta ir A. K. teiginius, kad ligoninėje niekas jam neminėjo, kad reikės duoti kraują, kad jis to nesuprato, nes niekas nesakė, jog jam išrašytas siuntimas tam, kad būtų paimtas kraujas. Pažymėtina, kad liudytojas L. B. parodė, jog medicinos sesuo T. V., A. K. akivaizdoje, pareigūnams sakė, jog jie nepergyventų, kad nepavyksta A. K. neblaivumo patikrinti alkotesteriu, nes bus paimtas jo kraujas. Pati T. V. taip pat parodė, kad A. K. aiškino, jog būtina paimti jo kraują, tačiau šis buvo agresyvus ir nesileido to padaryti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į liudytojų E. K. bei A. L. parodymus. Liudytojas A. L. parodė, kad eismo įvykio vietoje pareigūnams nepavykus nustatyti A. K. neblaivumo alkotesteriu, jie sakė, kad teks kraują imti ligoninėje. Maža to, šis liudytojas taip pat parodė, kad į ligoninę atvykusiems pareigūnams nepavykus A. K. blaivumo patikrinti alkotesteriu, pareigūnai pasakė: „tada medikams teks imti kraują“ ir jie visi liko sėdėti, laukti eilės pas gydytoją. Liudytoja E. K. taip pat parodė, kad kai buvo pažeista A. K. nosis, jokie darbuotojai neaiškino, kur vyks kraujo paėmimas, niekur nenukreipė, nenurodė kabineto, nors pirmos patikros metu sakė, kad reikės laukti kraujo tyrimams. Tada juos pasodino šalia kabineto, ant suoliuko, sakė, ateis kita sesutė, nukreips kraują tirti, kad reikia laukti ir paskui pasakė, kad nežais su jais. Taigi, pirmiau aptarti liudytojų parodymai aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, kad A. K. akivaizdoje buvo kalbama apie kraujo tyrimus ir jis, suprasdamas įvykio aplinkybes, aiškiai suvokė Kelių eismo taisyklių 18 punkte nustatytą pareigą tokį tyrimą atlikti. Nepaisant to, A. K. sąmoningai trukdė paimti kraują tirti, prisidengdamas neva skausminga nosies apžiūros procedūra, t. y. vengė blaivumo patikrinimo. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei išties A. K. nosies apžiūra buvo jam skausminga, nėra jokių loginių prielaidų išvadai, kad jis nesuvokė, jog kraujo paėmimo procedūra niekaip nesusijusi su nosies apžiūra, nors ir pasak liudytojos T. V. būtų atliekama tame pačiame kabinete.

Teismas nesivadovauja dalimi liudytojų A. K., A. L. bei A. K. parodymų apie tai, jog A. K. apskritai nevartoja alkoholio, nes yra užsikodavęs, kad jie niekada nėra matę jo neblaivaus. Pažymėtina, kad A. K. bei jos draugas A. L. yra artimi A. K., o A. K. yra jo kaimynė, kuri priėmė saugoti jo automobilį, todėl manytina, jog jie suinteresuoti duoti jam palankius parodymus. Kita vertus, jų parodymai, kad A. K. yra užsikodavęs, apskritai nevartoja alkoholio, jie nėra jo matę apsvaigusio nuo alkoholio, negali būti pakankamu pagrindu spręsti, kad šiuo konkrečiu atveju jis nebuvo vartojęs alkoholio. Teismo vertinimu, pats faktas, jog A. K. yra užsikodavęs, pasak E. K. net keletą kartų, rodo, kad jis turi problemų dėl alkoholio vartojimo ir stiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad jis tuoj pat po įvykio turėjo motyvą vengti neblaivumo nustatymo. Dėl šios priežasties, įvertinęs bylos įrodymų visumą, teismas liudytojų A. K., A. L. bei A. K. parodymais remiasi tik tiek, kiek jie atitinka kitus bylos įrodymus.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei remdamasis jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, daro išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K., po eismo įvykio atvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam be suteiktos pagalbos taip pat turėjo būti paimtas kraujas blaivumui patikrinti, iš jos savavališkai pasišalino, taip piktybiškai vengė neblaivumo patikrinimo, todėl jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.

Teismas, skirdamas A. K. nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (vairuotojas, pažeidęs Kelių eismo taisykles, piktybiškai ir įžūliai vengė pasitikrinti neblaivumą, nors bylos duomenimis nuo jo sklido alkoholio kvapas), atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – A. K. gana jauno amžiaus, dirbantis, turi šeimą, administracine tvarka baustas, bet nuobaudos išnykusios. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, A. K. skirtinos ATPK 124¹ straipsnio 7 dalies ir 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos, kurių dydžiai nustatytini lygūs straipsnių sankcijose numatytiems nuobaudų vidurkiams, kartu taikant papildomą nuobaudą – specialiosios teisės atėmimą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio nuobaudos bus pakankamos ir padės pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus.

Nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20, 24, 27, 30, 30² straipsniais, 124¹ straipsnio 7 dalimi, 126 straipsnio 4 dalimi, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, ir skirti dviejų tūkstančių penkių šimtų litų (2500 Lt) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

A. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalyje ir skirti jam trisdešimties litų (30 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir A. K. skirti galutinę nuobaudą – dviejų tūkstančių penkių šimtų litų (2500 Lt), t. y. septynių šimtų dvidešimt keturių eurų (724 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030.

Apie baudos sumokėjimą pranešti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai (Mėnulio g. 11, Vilnius) bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Jeigu baudos administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sumokėti negali, jis ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.