Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. M. ir J. M. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aplinkybę, kad pareiškėjai yra nekilnojamojo turto savininkai t. y. turintys teisę pateikti prašymą įrašyti Ūkinių pastatų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, patvirtina Sutartis ir teisę kreiptis dėl kadastro duomenų įrašymo suteikia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.395 straipsnio 1 dalis. Atkreipia dėmesį, kad nuosavybės teisės neaptarus sutartyje, nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius statinius pereina įstatymo – CK 6.395 straipsnio 1 dalies – pagrindu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai Sutartimi įsigijo gyvenamąjį namą bei Žemės sklypą. Tiek 1998 metų Žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, tiek 2016-03-08 Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartis, tiek VĮ Registrų centro 2018-06-07 raštas patvirtina, kad pareiškėjų įgytame Žemės sklype yra pastatyti Ūkiniai pastatai. Šį faktą patvirtina ir pats VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, kuris konstatavo, kad nekilnojamieji pastatai pastatyti 1940, 1959 metais, o gyvenamąjį namą bei dalį žemės sklypo, pareiškėjai įsigijo 2016-03-31 Sutarties pagrindu. Taigi nors Sutartyje nebuvo aptartas nuosavybės teisių į Ūkinius pastatus, esančius Žemės sklype, perėjimo klausimas, šio klausimo neaptarus Sutartyje, nuosavybės teisė į Žemės sklype esančius statinius pareiškėjams perėjo įstatymo – CK 6.395 straipsnio 1 dalies – pagrindu, juolab kad šie statiniai vertinami kaip pagal Sutartį Pareiškėjų įgyto gyvenamojo namo pagalbiniai pastatai. Todėl pareiškėjai laikytini teisėtais Ūkinių pastatų savininkais, turinčiais teisę pateikti prašymą įrašyti Ūkinių pastatų duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė, jo atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo bei VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimo teistumo ir pagrįstumo, taip pat pagrindo įrašyti nekilnojamųjų daiktų – ūkinių pastatų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Pagal to paties įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą.

Nekilnojamojo turto nuostatų 83 punkte įtvirtinta, kad kartu su prašymu įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis vykdytojas kadastro tvarkytojui pateikia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą bei nuostatų 64.1, 64.2 ir 64.6–64.9 punktuose nurodytus dokumentus, parengtus skaitmenine forma; kadastro tvarkytojas, įrašęs ar pakeitęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, prašymą padavusiam asmeniui pateiktus dokumentus, parengtus skaitmenine forma, grąžina.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punktą, kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 14 straipsnyje, kadastro tvarkytojas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka įrašo nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeičia.

Prašymą rašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis). Neturėjimas teisės paduoti prašymą dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą įrašymo yra vienas iš pagrindų, dėl kurių kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis Statybos įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-05-01) 28 straipsnio 4-5 dalimis, statinių paprastasis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingųjų statinių ir statinių (statytojui (užsakovui) pageidaujant), kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas, statinio griovimas) užbaigiami statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos.

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjai žemės sklypo dalies ir pastato pirkimo pardavimo sutartimi bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo pastatą – gyvenamąjį namą ir (duomenys neskelbtini) dalį Žemės sklypo.

J. M. 2018-04-27 prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydamas įrašyti Ūkinių pastatų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2018-05-02 sprendimu atsisakė įrašyti Ūkio pastatų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, deklaracijas apie statybos užbaigimą bei UAB „RK matavimai“ parengtą elektroninę nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylą, argumentuojant, kad pateiktos deklaracijos nepatvirtina pareiškėjų nuosavybės teisės atsiradimo į Ūkinius pastatus.

Pareiškėjas 2018-05-28 prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydamas, remiantis CK 6.395 straipsnio 1 dalimi, įrašyti Ūkio pastatų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, pridėjo deklaracijas Nr. 1 ir Nr. 2, patvirtinančias, kad yra atliktas Ūkio pastatų paprastasis remontas, statytoju nurodė pareiškėją J. M..

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2018-06-07 raštu informavo pareiškėją, kad Ūkiniai pastatai, kiemo statiniai bei daiktinės teisės į juos teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2018-05-31 sprendimu atsisakė įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes 2016-03-31 žemės sklypo dalies ir pastato pirkimo-pardavimo sutartyje duomenų apie prašomus įregistruoti ūkio pastatus nėra, o pareiškėjų pateiktos 2018-05-28 deklaracijos apie statinių statybos užbaigimą Nr. 1 ir Nr. 2 nėra pakankami juridiniai pagrindai Ūkinių pastatų kadastro duomenų įrašymui, šie dokumentai nepatvirtina pareiškėjų nuosavybės teisių atsiradimo į Ūkinius pastatus bei jų suformavimo teisėtumo.

Pareiškėjai 2018-06-21 kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydami panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018-05-31 sprendimą ir priimti naują sprendimą – įrašyti Ūkinių pastatų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2018-07-10 sprendimu Nr. csprl1-176 paliko galioti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018-05-31 sprendimą.

Teismas, įvertinęs byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes bei taikytiną teisinį reglamentavimą daro išvadą, kad pareiškėjų ginčijami sprendimai yra teisėti bei pagrįsti, o jų naikinti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjams priklausančiame Žemės sklype nėra įregistruoti Ūkiniai pastatai, kaip nekilnojamieji daiktai. Tai patvirtina ir į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, pagal kurį matyti, kad Žemės sklype stovi du pastatai-gyvenamieji namai, tačiau Ūkinių pastatų šiame Žemės sklype nėra registruota. Atsižvelgiant į tai, kad Ūkiniai pastatai, kaip nekilnojamieji daiktai, apskritai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, negali būti įregistruoti ir pareiškėjų prašomi kadastro duomenys, susiję su šiais nekilnojamaisiais daiktais.

Teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodoma CK 6.395 straipsnio 1 dalis netaikytina. CK 6.395 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės į Ūkinius pastatus, tačiau nagrinėjama ar pateiktų dokumentų pagrindu atsakovas pagrįstai atsisakė įrašyti Ūkinių pastatų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Akcentuotina, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, be to, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (LVAT 2011-10-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011). Nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-492-1383/2013).

Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas iš pateiktų dokumentų neturėjo pagrindo pareiškėjų laikyti Ūkinių pastatų statytojais ar Ūkinių pastatų savininkais. Kaip nustatyta pagal byloje pateiktą rašytinę medžiagą, Ūkiniai pastatai pastatyti daug ankščiau nei sudaryta Žemės sklypo pirkimo-pardavimo Sutartis, t. y. 1940, 1959 metais (Nekilnojamojo daikto registro Nr. 1/36660 (žemės sklypas su statiniais kadastro duomenų byla). Taigi, pagal pateiktus dokumentus, pareiškėjai nėra Ūkinių pastatų statytojai, kuriems, surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą, suteikta teisė kreiptis dėl statinio ir daiktinės teises į jį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjų argumentai, kad nuosavybės teisė į Ūkinius pastatus jiems perėjo Sutarties pagrindu ir būtent tuo remiantis be pagrindo atsisakyta įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad, pirma, Ūkiniai pastatai, kaip Sutarties objektas, pirkimo-pardavimo Sutartyje apskritai nebuvo įvardinti. Antra, kadangi Ūkiniai pastatai iki Sutarties sudarymo nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjai negalėjo remtis buvusių savininkų nuosavybės teisės perėjimu pareiškėjams, nes, kaip teisingai pastebėjo atsakovas, pirkėjai negali perimti daugiau teisių į parduodamus nekilnojamuosius daiktus, nei turi juos parduodantys asmenys (CK 4.48 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjai, įrodinėdami savo nuosavybės teisių įregistravimo pagrindus taip pat remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 patvirtinto Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąrašo (toliau – ir Sąrašo) 6.8 ir 2.3 punktais. Pažymėtina, kad Sąrašo 2.3 punktas nustato, jog miesto gyvenamojoje vietovėje iki 1991-07-25 pastatyti seni statiniai Nekilnojamojo turto registre registruojami šio registro tvarkytojui pateikus inter alia (liet. be kita ko) statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus. Sąrašo 6 punkte nurodyti dokumentai, patvirtinantys statybos teisėtumą – dokumentai, patvirtinantys privalomojo pastatų valstybinio draudimo įmokų mokėjimą (Sąrašo 6.8 papunktis). Tačiau akcentuotina, kad pagal atsakovo turimus Nekilnojamojo turto registro duomenis ir šioje byloje proceso šalių pateiktus įrodymus matyt, jog pareiškėjai nėra Ūkinių pastatų statytojai ir net negalėjo būti statytojai bei perimti statytojo teisių. Nesant prašomų registruoti pastatų statytojams, nėra pagrindo taikyti ir Sąrašo 2 punkto nuostatų dėl nekilnojamojo turto registracijos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-951-520/2018). Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis pareiškėjų nurodomomis Sąrašo nuostatomis.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą ir įvertinęs bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą dėl Ūkinių pastatų kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą, yra teisėtas ir pagristas. Atsakovas, spręsdamas klausimą dėl nekilnojamų daiktų registravimo pagal pareiškėjų pateiktus duomenis, pagrįstai šių duomenų pagrindu registracijos neatliko. Atitinkamai teisėtu laikytinas ir byloje ginčijamas VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas, kuriuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimas paliktas galioti. (Todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėjai taip pat teikė prašymą dėl administracinės bylos nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundas netenkintinas, jie neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų I. M. ir J. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.