Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Artūro Bužavo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-09346-22 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

Tomas A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 3 dalį – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 15 (penkiolika) valandų per mėnesį visuomenės labui;

2. Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 214 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 215 straipsnio 2 dalį (2 veikos) 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, ta galutine – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose;

3. Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (7 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi – 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 (šeši) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. 2017 m. spalio 6 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų atlikus bausmę;

4. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme, bausmę atlikęs 2019 m. birželio 14 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. A. P. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2022 m. kovo 19 d., apie 9 val., namuose, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su kartu su juo gyvenančia sugyventine E. K. metu, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau dviejų smūgių nukentėjusiajai E. K. į veidą - tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, kairio užausio srityje, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios E. K. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. A. P. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jie su sugyventine E. K. gyvena jau maždaug 4 metus. Per šiuos metus susilaukė vieno vaiko. Gyvena bute (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 19 d., apie 8.00 val., jis su savo sugyventine pradėjo konfliktuoti dėl šeimyninių nesutarimų, pradėjo garsiai šūkauti, vienas kitą keikti necenzūriniais žodžiais. Konfliktas įvyko dėl to, kad jis sugyventinei kuris laikas priekaištauja dėl to, kad ji niekur nedirba ir neprisideda niekaip prie šeimos išlaikymo. Sugyventinė konflikto metu supykusi nuėjo į virtuvę ir pradėjo su virtuviniu peiliu pjaustyti sau rankas. Tuomet, kad ji nustotų pjaustytis rankas, vieną kartą trenkė kumščiu per veidą ir ji peilį iš karto išmetė. Jie dar konfliktavo, sugyventinė vis dar buvo įsiaudrinusi, tačiau daugiau rankos prieš save nekėlė. Gailisi dėl to ką padarė. Sugyventinės atsiprašė (e. bylos lapas 86-88).

Nukentėjusioji E. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. kovo 19 d. iš ryto, apie 9 val., tarp jos ir sugyventinio kilo konfliktas. Konfliktas iš pradžių buvo žodinis. Jie abu buvo blaivūs. Konfliktas kilo tiesiog be priežasties, paskui jau pradėjo konfliktuoti dėl buities. Sugyventinis jai kalbėjo žodžius, kurie ją žeidė. Jai yra nustatyti panikos priepuoliai, todėl ji, norėdama apsiraminti, pasakė, kad išeina iš namų. Vaikai buvo kitame kambaryje. Ji pradėjo krautis daiktus, tiesiog norėjo išeiti su vaikais pabūt pas mamą. Sugyventinis, kol ji krovėsi daiktus, vis kalbėjo žodžius, kurie ją žeidė. Jis tiesiog provokavo. Ji supykusi nuėjo į virtuvę ir peiliu pati sau prasipjovė kairę ranką, dilbio srityje. Iki to laiko, kol prasipjovė peiliu pati ranką, prieš ją sugyventinis T. A. P. jokio smurto nenaudojo. Kai prasipjovė pati virtuvėje kairę ranką, ją ištiko isterija, ji pradėjo šaukti. Tuomet sugyventinis, kad ji apsiramintų, sudavė kumščiu vieną kartą į veidą. Sugyventinis tikrai netrenkė į kaklą. Po suduoto smūgio ji nuėjo į kambarį pas vaikus apsiraminti. Sugyventinis nuėjo į vieną kambarį, ji į kitą. Jie abu apsiramino. Ji policijos pareigūnų nekvietė, pagalbos jai nereikėjo. Vaikai konflikto nematė, nes jis vyko virtuvėje, o vaikai buvo kambaryje. Ji savo sugyventiniui T. A. P. jokių pretenzijų neturi. Kas kvietė pagalbą nežino. Sužalojimus ant rankos padarė pati, o ant veido padarė sugyventinis T. A. P., tačiau tai darė ne tyčia norėdamas sužaloti, o tiesiog, kad ji apsiramintų (e. bylos lapas 51-54).

?Specialisto išvadoje Nr. G515/2022(02) nurodyta, kad E. K. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairio užausio srityje, pjautinės žaizdos kairiame dilbyje. Sužalojimai visumoje, tiek kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (e. bylos lapas 59-61).

?2022 m. kovo 19 d. tarnybiniame pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad pagal iškvietimą atvykus adresu (duomenys neskelbtini), rasti blaivūs E. K. ir T. A. P.. Pareigūnus iškvietė asmuo, norintis likti anonimiškas. Ant E. K. veido matėsi patinimas, ji pasakė, kad tai sugyventinis sudavė jai kumščiu. T. A. P. nurodė, kad E. K. save žalojo peiliu - pjaustėsi rankas, todėl ir sudavė į veidą, kad ji apsiramintų (e. bylos lapas 1-4).

Policijos registruojamų įvykių registru (PRĮR) nustatyta, kad 2022 m. kovo 19 d. 9 val. 28 min. gautas anoniminis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pas (pranešėjos) kaimynus virš kitos laiptinės už sienos girdisi šeimyninis konfliktas, šaukia ir verkia moteris, girdisi grumtynės, verkia vaikai (e. bylos lapas 17-21).

2020 m. kovo 19 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje matomas penkių aukštų gyvenamasis namas su šešiomis laiptinėmis. Pro rudos spalvos šarvuotas kodines duris patenkama į laiptinę ir užlipus į antrą aukštą po dešine puse matomos rudos spalvos šarvuotas duris pro kurias patenkama į butą. Užėjus į butą patenkama į nedidelį koridorių. Koridoriaus dešinėje matomas praėjimas į virtuvę, o virtuvės dešinėje pusėje matomas šviesios spalvos virtuvinis komplektas, ant kurio matomos raudonos spalvos dėmės. Virtuvinio komplekto viduryje matoma įmontuotą plieninė kriauklė, kurioje yra peilis su raudonos spalvos dėmėmis, aplink peilį kriauklėje taip pat matomos raudonos spalvos dėmės. Ant žemės arčiau kriauklės matomas baltos spalvos rankšluostis ant kurio yra raudona dėmė, o aplink rankšluostį ant žemės dar keletas raudonos spalvos dėmių (e. bylos lapas 24-26).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai. Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadą, kuri patvirtina, kad nukentėjusiajai padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairio užausio srityje, tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo, apžiūros protokoluose, Policijos registruojamų įvykių registre (PRĮR) užfiksuotą informaciją sprendžia, kad nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis apie patirtą smurtą – suduotus smūgius rankomis į veidą, nėra pagrindo netikėti. Taigi, byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sugyventine E. K. – metu, tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai į veidą.

Tokiais veiksmais T. A. P. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios E. K. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis T. A. P. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su bausmės dydžiu ir rūšimi (e. bylos lapas 119-122). Nukentėjusioji informuota paštu apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu (ikiteisminio tyrimo b. l. 123-124).

Kaltinamojo T. A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė pažeidžiant būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas (BK 59 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad padaryta nesunki nusikalstama veika, veika yra baigta. Nustatyta kaltinamojo atsakomybę dvi lengvinančios ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. T. A. P. teistas, teistumas neišnykęs (e. bylos lapas 105-113), administracine tvarka paskutinį kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bauda sumokėta (e. bylos lapas 114-115), bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje (e. bylos lapas 116). VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų ir dėl priklausomybės ligų nesilankė ir nesigydė (e. bylos lapas 117-118). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus prokurorės siūlomą, pastarajam sutinkant sankcijoje numatytą, švelniausią bausmę – viešuosius darbus. Kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys leidžia spręsti, jog kaltinamajam nustatytina viešųjų darbų trukmė neviršijanti šios bausmės vidurkio – 6 (šeši) mėnesiai viešųjų darbų.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. kovo 19 d. 10.15 val. iki 2022 m. kovo 19 d. 12.20 val. (e. bylos lapas 65-66; 71), vieną parą sulaikymo prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, todėl laikytina, kad T. A. P. neatlikta bausmės dalis yra 54 (penkiasdešimt keturios) valandos viešųjų darbų.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktinos nepakeistomis iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikintinos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui 15 valandų (iš viso – 90 valandų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. A. P. paskirti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui 15 valandų (iš viso - 60 valandų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti T. A. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. kovo 19 d. 10.15 val. iki 2022 m. kovo 19 d. 12.20 val., vieną parą sulaikymo prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, ir laikyti, kad neatlikta bausmės dalis yra 54 (penkiasdešimt keturios) valandos viešųjų darbų.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistomis iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, jas panaikinti.

1) jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas;

2) jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.