Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko ir pranešėjo Arnoldo Šukaičio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Prano Šimkaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. G., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 2 d., nuo baudžiamosios atsakomybės atleista, perduodant ją dvejiems metams A. A. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 4 p., R. G. skirta 15 MGL (1950 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. G. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad 2010 m. kovo 7 d. apie 17 val. dirbantiems Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio pareigūnams A. Č. ir V. Ž. atvykus į techninį eismo įvykį., ir nustačius jai 1,02 promilių girtumą, davė pareigūnams 1000 litų kyšį, siekdama neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus, kad pareigūnai nusižengtų savo pareigoms ir nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą R. G. prašo atmesti prokuroro apeliacinį skundą ir palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo ji pagrįstai atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, asmuo, kuriam byla nutraukta, R. G. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

BK 40 str. numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar tyčinį apysunkį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 d. numatytų sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. R. G. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, todėl byloje yra pirma iš BK 40 str. 1 d. numatytų sąlygų laidavimui taikyti. Antroji sąlyga yra asmens prašymas būti laiduotoju ir laiduotojo tinkamumas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, teismas turi atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, laiduotojo charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka. Nagrinėjamoje byloje yra laiduotojo – A. A. prašymas perduoti kaltininkę laiduotojo atsakomybei pagal laidavimą (118 b. l.). Šiame dokumente A. A. nurodo buvęs policijos pareigūnu, šiuo metu vadovaujantis UAB „Jaros sauga“, kuri glaudžiai bendradarbiauja su R. G. vadovaujama UAB „“. Jis su R. G. susitinka gana dažnai, bendrauja vieną–kelis kartus per savaitę (118 b. l.). A. A. ir R. G. vadovaujamų bendrovių bendradarbiavimą patvirtina 2009-05-04 saugos paslaugų sutartis tarp šių bendrovių (121–125 b. l.). Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje duotų A. A. parodymų matyti, kad jis kaltininkę pažįsta penkerius metus, ją apibūdina kaip sąžiningą, emocingą, priimančią staigius sprendimus, dėl kurių vėliau gailisi. Jie gyvena skirtinguose miestuose, tačiau dėl darbo pobūdžio dažnai susitinka. Su R. G. ne kartą aptarė padarytą nusikaltimą, todėl turi pagrindo manyti, kad ji padarė reikiamas išvadas ir ateityje problemas spręs, nepažeidinėdama įstatymų. Nors su kaltininke palaiko darbinius santykius, tačiau jo vadovaujamai bendrovei R. G. galimai kilsiančios teisinės pasekmės įtakos neturės, nes jei ji netektų darbo, būtų pasamdytas kitas darbuotojas, tačiau jis pasitiki kaltininke ir mano, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės jai bus tinkama poveikio priemone. Byloje nėra duomenų apie A. A. teistumą ar baustumą administracine tvarka. Kolegija, atsižvelgdama į A. A. asmenybę apibūdinančius duomenis, jį su kaltininke siejančius darbinius ryšius ir su tuo susijusį A. A. gebėjimą jai aiškiai išdėstyti įstatymo uždrausto elgesio pasekmes jos karjerai, sprendžia, kad jis galės daryti kaltininkei teigiamą įtaką, kad ji ateityje nepažeidinėtų įstatymų.

R. G. nusikalto pirmą kartą, padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, anksčiau neteista. Pirmosios instancijos teismo posėdyje R. G. prisipažino, kad po to, kai policijos pareigūnai jai nustatė girtumą, ji siūlė jiems 1000 Lt kyšį už tai, kad jie nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose ji teigė supratusi savo poelgio klaidingumą ir dėl jo gailėjosi. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas pirmosios instancijos teismo pripažinimas R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jos prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. R. G. veika turtinė žala nepadaryta. Šios aplinkybės patvirtina, kad byloje yra BK 40 str. 2 d. 1–2 p. numatytos sąlygos kaltininkę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Spręsdama, ar yra pagrindo manyti, kad R. G. laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų, kolegija atsižvelgia į jos asmenybę apibūdinančius duomenis ir padarytos veikos pavojingumą. R. G. darbdavio – UAB „“ savininko E. S. pateiktoje charakteristikoje kaltininkė apibūdinama tik gerai, kaip pareiginga ir sąžininga darbuotoja (74 b. l.). R. G. veikos padarymo metu buvo bausta administracine tvarka už KET pažeidimus. Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2011-08-11 nutarimu R. G. atnaujintas ikiteisminis tyrimas pagal BK 227 str. 3 d., tačiau kol nebus priimtas galutinis procesinis sprendimas šioje byloje, veikos padarymo faktas neįrodytas, R. G. negali būti laikoma kalta dėl šios veikos ir šiuo metu yra neteista. Taigi R. G. iš esmės charakterizuojama teigiamai. Prokuroro skundo argumentai, kuriais jis motyvuoja didelį R. G. veikos pavojingumą – tai, kad ji siekė papirkti policijos pareigūnus, kurstydama juos neatlikti veiksmų, kuriuos jie privalėjo atlikti, tiesiogiai lemia jos veikos kvalifikavimą pagal BK 227 str. 2 d., todėl negali būti laikomi dar ir ypatingu jos veikos pavojingumo patvirtinimu. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl skunde teisingai nurodoma kaltės forma taip pat nėra išskirtinio veikos pavojingumo požymiu. R. G. pareigūnams siūlyto kyšio suma – 1000 Lt – taip nėra didelė. Aptartos aplinkybės, tai, kad byloje nėra kaltininkės atsakomybę sunkinančių aplinkybių, priešingai nei teigiama skunde, nerodo ypatingai aukšto kaltininkės veikos pavojingumo, o jos elgesys po nusikaltimo – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis – leidžia teigti, kad ji padarė reikiamas išvadas iš nusikalstamos veikos. Apibendrindama kolegija sprendžia, kad šioje byloje yra visos sąlygos R. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl prokuroro prašymas R. G. pripažinti kalta pagal BK 227 str. 2 d. ir skirti jai laisvės atėmimo bausmę atmestinas. Kolegija pažymi, kad laidavimas yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės forma, todėl, atsiradus BK 40 str. 7–8 d. numatytoms sąlygoms, gali būti sprendžiamas klausimas dėl R. G. baudžiamosios atsakomybės ir už šią nusikalstamą veiką.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti.