Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjui V. K., atsakovo atstovui Dmitrij Michailov, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas V. K. skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) 2015-05-19 nutarimą Nr. 62-227, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2015-06-23 sprendimą Nr. 2S-2776, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad 2015 m. gegužės 10 d. ir 11 d. po 22 val. garsiai kalbėjo pats su savimi, nes negalėjo užmigti ir vargino girdimi dėl psichikos sutrikimo balsai, į kuriuos atsiliepdavo. Vietoj medicininės pagalbos suteikimo pareigūnai surašė tarnybinius pranešimus ir juose nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją. Iš turimos medžiagos nėra matyti, kad jis vartojo nemandagius ar necenzūrinius žodžius, tokie pareigūnų nebuvo nurodyti. Negalima daryti išvados, kad kalbėjosi su kitose kamerose laikomais nuteistaisiais, nes tokių nustatyta nebuvo. Bausti asmenį, kuris pasielgė kitaip, nei reikalaujama dėl ne nuo savo valios priklausančių aplinkybių, draudžiama. Tačiau Lukiškių TI-K direktorius skyrė nuobaudą – draudimą vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Kalėjimų departamentas, pareiškėjo manymu, skundą išnagrinėjo formaliai ir šališkai. Dėl patirtos dvasinės skriaudos, emocinės depresijos, pažeminimo ir negalėjimo nusipirkti maisto produktų patyrė neturtinę žalą.

Atsakovas Lukiškių TI-K, kartu atstovaudamas ir atsakovą Lietuvos valstybę, prašo skundą atmesti. Teigia, kad pareiškėjui buvo pagrįstai skirta nuobauda už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Pareigūnai veikė teisėtai, skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į drausmės pažeidimų pobūdį ir aplinkybes, į turimą dokumentinę medžiagą. Pareiškėjas skunde nenurodo jokių argumentų, kurie pagrįstų patirtą neturtinę žalą. Teigia, kad pareiškėjas nelinkęs laikytis bausmės atlikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, yra kategoriškai nusistatęs prieš įstaigos administraciją, piktnaudžiauja teismine gynyba.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė tenkinti skundą, teigė, kad nevartojo necenzūrinių žodžių. Atsakovo atstovas prašė atmesti skundą.

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas kelia ginčą dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2015-05-19 nutarimo Nr. 62-227 (b. l. 38), kuriuo jam buvo paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus – pagrįstumo ir teisėtumo. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad nuobauda pareiškėjui paskirta už Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punkto bei Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-09-20 įsakymu Nr. 1-109 patvirtintos dienotvarkės 11 punkto pažeidimus. Kaip pažeidimai įvertinti 2015 m. gegužės 10 d. apie 22 val. 25 min. ir 2015 m. gegužės 11 d. apie 22 val. 30 min. atlikti pareiškėjo veiksmai.

BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punktas įtvirtina nuteistųjų pareigą vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 73.4 punktas nustato, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, tarp jų, nevartoti necenzūrinių žodžių.

Byloje nekyla ginčo dėl aplinkybės, kad pagal Lukiškių TI-K nustatytą dienotvarkę nuo 22 val. iki 6 val. yra nepertraukiamam miegui skirtas laikas. 2015-05-10 Lukiškių TI-K pareigūnų T. A. ir M. Š. tarnybiniai pranešimai (b. l. 41-42) patvirtina, kad pareiškėjas 2015 m. gegužės 10 d. apie 22 val. 25 min. garsiai šaukė per kameros langą, bendravo su gretimose kamerose esančiais nuteistaisiais, nevykdė pareigūno reikalavimų nutraukti draudžiamus veiksmus, pradėjo reikšti dėl jų nepasitenkinimą, garsiai šaukdamas, spardydamas į kameros gultus ir duris išplūdo pareigūną nemandagiais ir necenzūriniais žodžiais. 2015-05-11 Lukiškių TI-K pareigūnų R. Č. ir R. V. tarnybiniai pranešimai (b. l. 27-28) patvirtina, kad 2015 m. gegužės 11 d. apie 22 val. 30 min. pareiškėjas miegui skirtu laiku triukšmavo, garsiai šūkaudamas per langą ir rėkaudamas bendravo su kitose kamerose laikomais asmenimis, pareigūno daugkartinių reikalavimų nepažeidinėti dienotvarkės, nešūkauti, netriukšmauti nevykdė. Iš pareiškėjo paaiškinimų spręstina, kad jis neneigia miegui skirtu laiku šūkavęs, triukšmavęs, tačiau nurodo, kad su kitais nuteistaisiais nebendravęs, nemandagių, necenzūrinių žodžių nevartojęs. Tačiau iš minėtų nuoseklių ir tarpusavyje sutampančių pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad pareiškėjas tiek 2015-05-10, tiek 2015-05-11 garsiai šaukė per kameros langą, taip bendraudamas su kitais nuteistaisiais, esančiais gretimose kamerose. Nors pareiškėjas teigia nevartojęs nemandagių, necenzūrinių žodžių, tačiau 2015-05-10 Lukiškių TI-K pareigūnų T. A. ir M. Š. tarnybiniai pranešimai patvirtina šį faktą. Pastebėtina, kad pareigūno T. A. tarnybiniame pranešime nurodyti konkretūs necenzūriniai žodžiai, kuriuos vartojo pareiškėjas, taigi pareiškėjo teiginiai, kad nėra matyti, kokius jis vartojo nemandagius ar necenzūrinius žodžius, nepagrįsti.

Apibendrinant byloje surinktus įrodymus – pareigūnų tarybinius pranešimus, pareiškėjo 2015-05-15 paaiškinimą (b. l. 30-31) ir jo paaiškinimus teismo posėdžio metu – teismui nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėjas 2015-05-10 ir 2015-05-11 pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 punktą, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punktą, todėl buvo pagrįstai ir teisėtai, remiantis BVK 142 straipsniu, nubaustas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Paskirta nuobauda proporcinga ir adekvati padarytų pažeidimų pobūdžiui.

Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad jis garsiai kalbėjo dėl psichikos sutrikimo negalėdamas suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, kaip nesudarančius pagrindo panaikinti skundžiamo nutarimo. Teismas pažymi, kad Baudžiamojo kodekso 76 straipsnyje numatyta tvarka nėra konstatuota, jog pareiškėjui po bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, ir kad tai yra pagrindas atleisti jį nuo tolesnio bausmės atlikimo. Vadinasi pareiškėjas, atlikdamas bausmę, privalo laikytis visų bausmės atlikimo režimo reikalavimų. Pastebėtina, kad Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros skyriaus specialistai, išnagrinėję pareiškėjo argumentus dėl paskirtos nuobaudos panaikinimo atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, išnagrinėjo medicininę dokumentaciją ir nenustatė pagrindo panaikinti nuobaudos (b. l. 21). Teismas neturi pagrindo nesutikti su šia specialistų pateikta išvada.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui skundžiamu Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimu pagrįstai ir teisėtai buvo paskirta nuobauda. Kalėjimų departamentas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir dėl jo priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Kadangi neįrodyti neteisėti valstybės institucijų veiksmai, valstybės civilinė atsakomybė nekyla. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo V. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.