- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-28
- Bylos Nr.
- e2S-2060-661/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22140-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Lelija“
- Pareiškėjas
- UAB „Tuma“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens UAB „Lelija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Tuma“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suinteresuoti asmenys UAB „Lelija“, antstolis A. N..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Tuma“ padavė skundą dėl antstolio A. N. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio A. N. padėjėjo Antano Kauno 2016-06-17 Patvarkymą dėl informacijos pateikimo, reg. Nr. B-84585. Pateiktame skunde prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti iki skundo išnagrinėjimo 2016-06-17 Patvarkymo vykdymą. Nurodė, kad nesustabdžius skundžiamo patvarkymo vykdymo, gali būti pažeistos pareiškėjo teisės į sąžiningą konkurenciją, kadangi skundžiamu antstolio padėjėjo patvarkymu reikalaujama pateikti sutartis yra konfidencialus pareiškėjo dokumentas, kuris laikomas komercine pareiškėjo paslaptimi. Pagal antstolio vykdomą Vilniaus apygardos teismo 2016-01-28 nutartį Nr. 2-1214-262/2016 nei auditorius, nei antstolis neturi teisės užtikrinti tokio įrodymo ir susipažinti su tokiu dokumentu. Netaikius laikinosios apsaugos priemonės, skundo patenkinimo atveju, sudarytų prielaidas realaus teismo nutarties įvykdymo negalimumui, sąlygotų naujų teisminių ginčų atsiradimą
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-22 nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir antstolio A. N. padėjėjo Antano Kauno 2016 m. birželio 17 d. patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0157/16/00290 vykdymą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo UAB „Tuma“ 2016-06-20 skundą dėl antstolio A. N. veiksmų.
Teismas nurodė, kad nesustabdžius skundžiamo patvarkymo vykdymo proceso, antstolis galėtų atlikti vykdymo veiksmus, dėl kurių ateityje kiltų naujų ginčų, be to pasunkėtų teismo nutarties, jeigu ja būtų patenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, įvykdymas.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo UAB „Lelija“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-22 nutartį. Nurodo, kad 2016-01-28 Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1214-262/2016, kuria tenkino Suinteresuoto asmens prašymą dėl įrodymų užtikrinimo ir užtikrino žemiau nurodytus įrodymus, kuriais disponuoja Pareiškėjas. Šioje nutartyje teismas taip pat nurodė, kad „Antstoliui ir auditoriui leidžiama susipažinti su visais UAB „Tuma" buhalterinės apskaitos dokumentais (neatsižvelgiant į tai, kur jie yra saugomi), siekiant iš jų išrinki tik tas ūkines operacijas, kurios atitinka prašomus užtikrinti įrodymus, t.y. ūkines operacijas, įvykusias tarp UAB „Tuma" ir [...], nustatant iš šių ūkinių operacijų UAB „ Tuma" gautas pajamas (jų dydį) 2009 - 2011 m. ir joms parduotas prekes (prekės rūšis (pavadinimas), kiekis); [...]." Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas jau įsiteisėjusia 2016-04-15 nutartimi yra aiškiai išaiškinęs, kad nutartyje dėl įrodymų užtikrinimo yra „aiškiai nurodyta antstolio ir auditoriaus teisės susipažinti su visais UAB „Tuma" ir IĮ „Modestina ir ko" dokumentais". Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas jau yra konstatavęs, kad užtikrinami visi dokumentai, kuriais disponuoja Pareiškėjas ir iš kurių galima identifikuoti atitinkamas ūkines operacijas. Teikdamas aiškiai nepagrįstą skundą, Pareiškėjas siekia tik vykdymo veiksmų sustabdymo jo skundo nagrinėjimo metu, t.y. siekia vilkinti vykdymo procesą. Nurodo, kad Pareiškėjas siekia ne bendradarbiauti ir sudaryti galimybes kuo operatyviau įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2016-01-28 nutartį dėl įrodymų užtikrinimo, o siekia sudaryti kliūtis identifikuoti atitinkamas ūkines operacijas. Patvarkyme nurodyta ir prašoma pateikti sutartis yra tiesiogiai susijusi su Vilniaus apygardos teismo 2016-01-28 nutarties dėl įrodymų užtikrinimo vykdymu, kadangi sutartis apibrėžia tarp Pareiškėjo ir nutartyje nurodytos įmonės (Christian Filusch Handelsagentur GmbH & Co.KG) įvykusią ūkinę operaciją, t.y. apibrėžia tiesioginį užtikrinimo objektą. Argumentai, kad Patvarkyme nurodyta sutartis yra konfidenciali ir jos pateikimas pažeistų Pareiškėjo konkurencijos laisvę yra nepagrįsti, kadangi būtent Pareiškėjo elgesys kelia pagrįstų abejonių dėl jo sąžiningumo vykdant Vilniaus apygardos teismo 2016-01-28 nutartį. Nurodo, kad byloje yra pateiktas suinteresuoto asmens priešieškinis kurio reikalavimai yra kildinami būtent iš konkurencijos teisės pažeidimų, o įrodymų užtikrinimas ir yra skirtas tam, kad būtų galima identifikuoti konkurencijos teisės pažeidimus ir tokiais pažeidimais Suinteresuotam asmeniui sukeltos žalos dydį.
Antstolis A. N. ir pareiškėjas UAB „Tuma“ atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys. Todėl teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina, jog CPK nedetalizuoja, kokios būtent aplinkybės rodo galimą teismo sprendimo neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo pavojų.
Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertina pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo ir tik nustato, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Tačiau iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui, t. y. bylos nagrinėjimo metu surinkus papildomą medžiagą, įvertinus šalių papildomus argumentus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas pakartotinai. Kartu pažymėtina, kad nenurodymas teismo nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Kai pirmosios instancijos teismo nutartyje preliminarus ieškinio reikalavimų vertinimas atskirai neaptariamas, toks vertinimas, atsižvelgiant į atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, gali būti pateikiamas pareikštų atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).
Teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reikia įvertinti ieškovo ieškinyje išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus, kurie turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, bus patenkintas. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės grindė aplinkybe, jog skundžiamu antstolio padėjėjo patvarkymu reikalaujama pateikti sutartis yra konfidencialus pareiškėjo dokumentas, kuris laikomas komercine pareiškėjo paslaptimi.
Pirmosios instancijos teismas šią ir kitas byloje nurodytas aplinkybes vertino, kaip aplinkybes sudarančias pagrindą taikyti laikinąsias apaugos priemones. Preliminariai vertinant byloje esančius duomenis, nėra pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi. Kaip nurodė apeliantas, 2016-01-28 Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1214-262/2016, kuria tenkino Suinteresuoto asmens prašymą dėl įrodymų užtikrinimo. Čia teismas nurodė „antstoliui ir auditoriui leidžiama susipažinti su visais UAB „Tuma“ buhalterinės apskaitos dokumentais (neatsižvelgiant į tai, kur jie yra saugomi), siekiant iš jų išrinkti tik tas ūkines operacijas, kurios atitinka prašomus užtikrinti įrodymus, t.y ūkines operacijas vykusias tarp UAB „Tuma ir Christian Filusch Handelsagentur GmbH & Co. KG (PVM kodas – DE 814718363) [...] nustatant iš šių ūkinių operacijų UAB „Tuma“ gautas pajamas (jų dydį) 2009-2011 m, ir joms parduotas prekes (prekės rūšis (pavadinimas), kiekis); atrinktų ūkinių operacijų duomenys fiksuojami kopijuojant/fotografuojant tas ūkines operacijas fiksuojančius dokumentus arba darant jų vaizdo įrašus“. Kaip matyti iš minėtos nutarties, teismas antstoliui ir auditoriui leido susipažinti tik su buhalterinės apskaitos dokumentais, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai sudvejojo, ar pareiškėjo reikalaujama sutartis gali būti prilyginama buhalterinės apskaitos dokumentui 2016-01-28 Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1214-262/2016 kontekste. Pažymėtina ir tai, jog Vilniaus apygardos teismas 2016-04-15 nutartimi netenkino ieškovo Christian Filusch Handelsangentur GmbH & Co. KG, suinteresuotų asmenų UAB „Tuma“ ir IĮ „Modestina ir ko“ prašymų dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 28 d. nutarties išaiškinimo. Nors teismas ir netenkino prašymų dėl nutarties išaiškinimo, tačiau teismas nurodė, kad „pažymėtina, kad nei UAB „Tuma“, nei IĮ „Modestina ir ko“ neprivalo atrinkti Nutartyje nurodytos informacijos. Priešingai - jos privalo suteikti antstoliui ir auditoriui prieigą prie visų buhalterinės apskaitos dokumentų už 2009-2011 m., ir būtent auditorius atrinks Nutartimi prašomus užtikrinti įrodymus.“
Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui preliminariai įvertinus byloje pateiktus įrodymus visiškai pagrįstai kilo abejonės dėl antstolio reikalavimo išreikalauti sutartis kai tuo tarpu nutartyje, kurios pagrindu yra vykdomi priverstiniai veiksmai, yra nurodyta „privalo suteikti antstoliui ir auditoriui prieigą prie visų buhalterinės apskaitos dokumentų...“.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.
Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.