- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-21
- Bylos Nr.
- N-444-487-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Antanas Ablingis
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 18 d. nutarties D. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu D. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalį skyrė 30 Lt baudą už tai, kad jis 2009 m. lapkričio 22 d. vairavo automobilį ir nepateikė policijos pareigūnams automobilio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso.
Šalies argumentai
D. Š. su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos įgalioto pareigūno 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti bei atskirąja nutartimi kreiptis į kompetentingas institucijas dėl Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūnų kompetencijos ir tarnybos pareigų patikrinimo. Nurodė, kad policijos pareigūnų jis buvo stabdomas be reikalo, kadangi jokio pažeidimo nebuvo padaręs. Kadangi važiavo ne savo automobiliu, nežinojo, kur yra draudimo dokumentai.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 18 d. nutartimi D. Š. skundo netenkino ir Institucijos įgalioto pareigūno 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nenustatė policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo stabdant D. Š. bei tikrinant dokumentus. Pažymėjo, kad pagal Kelių eismo taisykles vairuotojas privalo su savimi turėti įstatymų nustatytą draudimo dokumentą ir jį pateikti tikrinantiems pareigūnams. Nustatė, kad tai, jog policijos pareigūnams nebuvo pateiktas automobilio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisas, patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole surašytas D. Š. paaiškinimas, jog jis vairavo ne savo automobilį ir todėl nežinojo, kur yra draudimo polisas.
II.
Apeliaciniu skundu D. Š. prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bei pripažinti, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas buvo šališkas Lietuvos valstybės prievartos institucijų naudai, sąmoningai tyčia atsisakė vadovautis Europos Sąjungos teise, Konstitucija ir įstatymais. Taip pat prašo į teismo posėdį kviesti proceso šalis, iš anksto informavus apie teismo posėdį, bei atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Policijos veiklos įstatymas ir Patrulinės veiklos instrukcijos numato atvejus, kada pareigūnai gali sustabdyti transporto priemones, tokio pagrindo kaip sužinoti, ar transporto priemonės draustos privalomuoju draudimu, nėra. Mano, kad buvo sustabdytas neteisėtai, todėl neturėtų būti baudžiamas už draudimo poliso nepateikimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti ir D. Š. apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo D. Š. skundą ir priėmė pagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.
Kelių eismo taisyklių 16 punktas numato, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos pareigūno reikalavimu pateikti nustatytosios formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą), kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų nustatytus dokumentus.
Nagrinėjamu atveju byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. F137733, kuriame administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino nežinantis, kur yra draudimo polisas, bei 2009 m. lapkričio 22 d. policijos pareigūno tarnybinis pranešimas patvirtina, kad D. Š. 2009 m. lapkričio 22 d., apie 21 val. 45 min., sustabdytas policijos pareigūnų nepateikė transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso) ir taip pažeidė minėto Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimus. Taigi apelianto veikoje yra ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje nustatyto pažeidimo sudėtis, todėl jis pagrįstai buvo patrauktas administracinės atsakomybėn už nurodytoje teisės normoje nustatyto pažeidimo padarymą.
Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad jis buvo sustabdytas nepagrįstai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostatas. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nėra skirta pareigūnų veiksmų teisėtumo revizijai, pareigūnų veiksmai gali būti skundžiami pavaldumo tvarka.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto teiginį, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnyje yra įtvirtinta, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas išsamiai ir laikydamasis administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos taisyklių išnagrinėjo bylą, išklausė ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, ir jam administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovo paaiškinimus, ištyrė apelianto iškelta versiją bei įvertino tiek apeliantą kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo šališkas, o tai, kad priimtame nutarime, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, apelianto versiją atmetė, nelaikytina teismo šališkumu.
D. Š. apeliaciniu skundu prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau toks jo prašymas netenkintinas, kadangi ATPK 279 straipsnis numato, jog turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams, tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimas nenumatytas (žr. nutartį byloje Nr. N662-1903/2009).
Apeliantas taip pat prašo į teismo posėdį kviesti proceso šalis. Šis apelianto prašymas nemotyvuotas, nenurodytos aplinkybės, kurios turėtų būti tiriamos nagrinėjant bylą viešame teismo posėdyje ir į teismo posėdį iškviečiant administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį bei institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovą. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek apeliantas, tiek institucijos atstovas dalyvavo teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme bei davė paaiškinimus, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, minėtas apelianto prašymas netenkinamas.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. Š. kaltė dėl ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje nustatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai paliko Institucijos įgalioto pareigūno 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimą, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu dėl ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje nustatyto pažeidimo padarymo, nepakeistą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
D. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.