Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjas Kęstutis Rimkus dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui M. K. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės reikalavimai pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, todėl tenkinami visiškai dokumentinio proceso tvarka.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. (1.34.)7R-6548 Teisingumo ministerija tenkino K. K. prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir pervedė jam 6143,68 Eur dydžio žalos atlyginimą už atsakovo padarytą žalą ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus – 2020-09-03 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Administravimo departamento Finansų skyriaus pažymą dėl sprendimo įvykdymo, kurioje nurodyta, kad 2018-10-22 mokėjimu nurodymu Nr. 29358, buvo išmokėta minėta kompensacija. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atlyginęs žalą K. K. ar grąžinęs ieškovei 6143,68 Eur (CPK 178 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalį numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pagal bendras civilinės atsakomybės sąlygas, civilinei atsakomybei atsirasti būtina: žalos padarymas, priešingas teisei teisės pažeidėjo elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei teisės pažeidėjo veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246-6.249 straipsnius). Pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala. Neteisėtas atsakovo veiksmas, kuriuo buvo padaryta žala smurtiniu nusikaltimu, konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-109-190/2012. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovei 6143,68 Eur sumą (CPK 178 straipsnis). Ieškovė kompensavo nukentėjusiam asmeniui smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, todėl įgijo regreso teisę reikalauti kompensacijos iš asmens, dėl kurio kaltės atsirado žala, t. y. atsakovo. Dėl nurodyto yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 6143,68 Eur žalos atlyginimo (CK 6.246-6.249, CK 6.280 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 69,12 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 262 straipsnio 1 dalimi, 424 straipsnio 1 dalimi, 428 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (į. k. 188604955) naudai 6143,68 Eur (šešių tūkstančių šimto keturiasdešimt trijų eurų 68 ct) žalos atlyginimą.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 69,12 Eur (šešiasdešimt devynis eurus 12 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo turi įvykdyti preliminarų sprendimą arba preliminarų sprendimą priėmusiam teismui pateikti motyvuotus prieštaravimus. Jeigu atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo preliminarų sprendimą ir bylą nutraukia. Jeigu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.