Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui K. K., atsakovo atstovui Ramūnui Kučiauskui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Rimantui Raudeliūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. skundą (prašymą) atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir tarnybinio atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas K. K. (toliau - ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame kelia tokius reikalavimus: 1) panaikinti 2009-05-11 krašto apsaugos ministro įsakymą Nr. P-579, įpareigojant priimti naują įsakymą dėl pareiškėjo K. K. išleidimo į atsargą pasibaigus jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiui; 2) priteisti iš atsakovo Krašto apsaugos ministerijos pareiškėjo K. K. naudai 3 mėnesių tarnybinių atlyginimų dydžio piniginę kompensaciją; 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad 2004-05-18 tarp Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, atstovaujamos Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko pulkininko leitenanto R. Z., ir pareiškėjo sudaryta profesinės karo tarnybos sutartis. Pagal šią sutartį pareiškėjas į profesinę karo tarnybą buvo priimtas iki 2009-05-18. Pareiškėjas 2009-04-06 susirgo ir jam buvo nustatytas laikinojo nedarbingumo laikotarpis, kuris tęsėsi iki 2009-06-19. Nepaisant nustatyto laikinojo nedarbingumo termino, 2009-05-11 krašto apsaugos ministras priėmė įsakymą Nr. P-579, kuriuo nuo 2009-05-22 išleido K. K. į atsargą – atleido jį ligos metu. Tuo pagrindu Lietuvos kariuomenės vadas 2009-05-13 priėmė įsakymą Nr. P-80 dėl pilno atsiskaitymo su srž. K. K., nurodyta atsiskaityti iki 2009-05-22.

Dėl teisės atleisti karį ligos metu remiasi Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau - KASOKTĮ) 39 str. 3 d., 38 str. 1 d. 7 p., aiškina, kad laikinojo nedarbingumo metu karys gali būti atleistas, tačiau turi būti paisoma teisės aktų reikalavimų ir faktinių aplinkybių.

Dėl įsakymo priėmimo momento paaiškina, kad remiantis KASOKTĮ 38 str. 1 d. 7 p., 45 str. 1 d. karys gali būti atleidžiamas ne tada, kai sutarties terminas dar nėra suėjęs, o tada, kai terminas yra pasibaigęs bei kai karys nustatyta tvarka perdavė savo pareigas. Skundžiamas įsakymas buvo priimtas dar nepasibaigus 2004-05-18 profesinės karo tarnybos sutarties terminui, todėl iš esmės buvo pažeista atleidimo iš tarnybos tvarka.

Dėl atleidimo ligos metu, kai nėra išspręstas klausimas dėl pareigų, remiasi KASOKTĮ 45 str. 1 d., 3 d., ir aiškina, kad turi būti perduodamos pareigos, o laikinojo nedarbingumo metu negalima versti perduoti pareigas. Teigia, kad jis ligos metu buvo verčiamas perduoti pareigas. Dėl to įsakymas yra neteisėtas.

Dėl skundžiamo įsakymo sukeltos teisės normų kolizijos paaiškina, kad, atleidus pareiškėją jo laikinojo nedarbingumo metu ir neperdavus pareigų, nebuvo atsižvelgta į tai, kokias pasekmes tai gali sukelti. Pareiškėjui buvo išduota laikinojo nedarbingumo pažyma. Tokios pažymos išduodamos remiantis Laikinojo nedarbingumo pažymų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymų išdavimo profesinės karo tarnybos kariams tvarka, patvirtinta krašto apsaugos ministro 2004-05-27 įsakymu Nr. V-548. Toks dokumentas yra griežtos atskaitomybės dokumentas, nes yra pagrindu skirti ligos pašalpą. Skundžiamu įsakymu sukelta tokia situacija, jog nuo 2009-05-22 pareiškėjas turėjo netekti teisės į ligos pašalpą, nors pažyma suteikia teisę į pašalpą. Teigia, kad tokiu būdu skundžiamu įsakymu sukelta teisės normų kolizija, kuri iš esmės klaidina valstybės institucijas.

Dėl kario atleidimo iš pareigų tvarkos pažeidimo pasekmių, remiasi KASOKTĮ 48 str. 4 d. ir aiškina, kad pažeidus atleidimo tvarką, asmeniui priklauso 3 mėnesių tarnybinių atlyginimų dydžio piniginė kompensacija.

Patikslintame skunde paaiškino, kad atsakovas neturėjo teisės atleisti pareiškėją ligos metu, kad pareiškėjas atleistas be KASOKTĮ numatyto pagrindo, su pareiškėju galėjo būti pratęsta profesinės karo tarnybos sutartis, tačiau ji nebuvo pratęsta dėl to, kad buvo pažeistos teisės normos. Paaiškino, kad buvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios fizinio parengtumo testų laikymą 2008 metais. Pareiškėjui nepagrįstai nesuteikta galimybė perlaikyti testą. Dėl to atsakovas turi būti įpareigotas sudaryti galimybę perlaikyti testą pakartotinai. Išlaikius testą, atsakovas privalo pratęsti profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju.

Teisme pareiškėjas palaikė patikslintą skundą ir prašė tenkinti.

Paaiškina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nurodyti individualių administracinių aktų panaikinimo pagrindai. Remiasi KASOKTĮ 38 str. 1 d. 7 p., 39 str. 3 d., 45 str. 1 d. Nurodo, kad profesinės karo tarnybos sutartis buvo sudaryta 2004-05-19 ir galiojo iki 2009-05-18. Pareiškėjas du kartus neišlaikė kario fizinio parengtumo testo, taip pat ir dėl tam tikrų jo asmeninių savybių tiesioginiai vadai siūlė nepratęsti sutarties. Šį siūlymą, suderinęs su Lietuvos kariuomenės vadu, 2009-03-20 raštu Nr. IS-228 „Dėl srž. K. K. atleidimo iš profesinės karo tarnybos“ krašto apsaugos ministrui pateikė Lietuvos kariuomenės Karo policijos vadas. Krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis KASOKTĮ 38 str. 1 d. 7 p., siūlymu nepratęsti sutarties, 2009-05-11 priėmė įsakymą Nr. P-579, kuriuo 2009-05-22 išleido pareiškėją į atsargą.

Atsižvelgiant į srž. K. K. 2009-04-01 prašymą „Dėl vaiko priežiūros atostogų“ jam Karo policijos vado 2009 04 10 įsakymu Nr. A-101 nuo 2009-05-01 iki 2009-05-18 buvo suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti. Tuo pačiu įsakymu jis nuo 2009-05-01 buvo atleistas iš užimamų pareigų ir perkeltas į Karo policijos laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. Dėl šios aplinkybės išleidžiant karį į atsargą jau nereikėjo spręsti jo atleidimo iš pareigų klausimo, kadangi tai jau buvo išspręsta.

Mano, kad skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Prašo įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu Lietuvos kariuomenę.

Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad karių atleidimo iš profesinės karo tarnybos pagrindus reglamentuoja KASOKTĮ, kurio 3 straipsnyje nustatyti imperatyvūs (1 d.) ir dispozityvūs (2 d.) atleidimo pagrindai. Pareiškėjas iš profesinės karo tarnybos atleistas vadovaujantis KASOKTĮ 38 str. 1 d. 7 p., kuriame imperatyviai nustatyta, kad profesinės karo tarnybos sutartis turi būti nutraukta (ir karys išleidžiamas į atsargą), kai pasibaigia profesinės karo tarnybos sutarties terminas.

Pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutartis galiojo iki 2009-05-18. Pačioje sutartyje pasakyta, kad pasibaigus jos terminui sutartis laikoma nutraukta. Todėl pasibaigus sutarties terminui, karys pagrįstai ir teisėtai atleistas iš profesinės karo tarnybos nuo 2009-05-22.

Dėl kario atleidimo iš profesinės karo tarnybos tvarkos remiasi KASOKTĮ 39 straipsnio nuostatomis. Paaiškina, kad įstatymas leidžia tokiu atveju kaip šis atleisti karį ir jo laikinojo nedarbingumo metu. Remiasi KASOKTĮ 45 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir paaiškina, kad karys išleistas į atsargą nepraėjus nustatytam įstatyme maksimaliam 14 d. terminui nuo profesinės karo tarnybos sutarties pasibaigimo, todėl 45 str. 1 d. nuostata nebuvo pažeista.

Sutinka su pareiškėjo teigimu, kad skundžiamas įsakymas buvo priimtas dar nesibaigus profesinės karo tarnybos sutarties terminui, tačiau paaiškina, kad atleistas pareiškėjas buvo jau pasibaigus profesinės karo tarnybos terminui. Atleidžiant su kariu buvo pilnai atsiskaityta.

Teigia, kad krašto apsaugos ministro 2009-05-11 įsakymas „Dėl srž. K. K. išleidimo į atsargą“ yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Krašto apsaugos ministerijos sekretorius, atliekantis Krašto apsaugos ministro įgalioto Ministerijos valstybės sekretoriaus funkcijas, 2009-05-11 priėmė įsakymą Nr. P-579 išleisti srž. K. K., Lietuvos kariuomenės Karo policijos Laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo karį, 2009-05-22 iš profesinės karo tarnybos į atsargą (t. I, b. l. 30). Įsakymas priimtas vadovaujantis KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 7 punktu – pareiškėjas iš profesinės karo tarnybos į atsargą išleistas, pasibaigus profesinės karo tarnybos sutarties terminui, nes tarnybos laikas nustatyta tvarka nebuvo pratęstas.

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo atleidimo iš profesinės karo tarnybos teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas aiškina, kad į atsargą išleistas, pažeidžiant atleidimo iš pareigų tvarką, be pagrindo jį atleidžiant iš tarnybos ir be pagrindo nepratęsiant profesinės karo tarnybos sutarties. Byloje nagrinėjama, ar buvo pagrindas atleisti pareiškėją iš profesinės karo tarnybos, ar nebuvo pažeista atleidimo iš profesinės karo tarnybos tvarka.

Atleidimo iš profesinės karo tarnybos pagrindus ir tvarką reglamentuoja KASOKTĮ. Šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad profesinė karo tarnybos sutartis turi būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, kai pasibaigia profesinės karo tarnybos sutarties terminas, jei tarnybos laikas nustatyta tvarka nebuvo pratęstas. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad, kai profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama šio įstatymo 37 ir 38 straipsniuose numatytais pagrindais, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, arba kai pasibaigia profesinės karo tarnybos sutarties terminas ir ji toliau nepratęsiama, karys atleidžiamas iš pareigų, jas perduoda ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų atleidžiamas iš profesinės karo tarnybos. Ginčui spręsti aktuali ir KASOKTĮ 39 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje nurodoma, kad įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 7, 8 ir 9 punktuose ir 2 dalies 3, 7, 8 ir 13 punktuose numatytais atvejais profesinės karo tarnybos sutartis gali būti nutraukta bei karys atleistas iš karo tarnybos ir jo ligos (laikinojo nedarbingumo) metu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas su atsakovu buvo sudaręs terminuotą profesinės karo tarnybos sutartį. Sutarties 1 punkte nurodyta, kad karys į profesinę karo tarnybą priimamas iki 2009-05-18 (t. I, b. l. 20). Pasibaigus profesinės karo tarnybos sutarties terminui galima alternatyva: sutartis gali būti pratęsta (KASOKTĮ 31 straipsnio 3 dalis), arba karys atleidžiamas iš profesinės karo tarnybos (KASOKTĮ 45 straipsnio 1 dalis). Profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo tvarkos vidines procedūras reglamentuoja krašto apsaugos ministro 2007-11-20 įsakymu Nr. V-1144 patvirtintas Profesinės karo tarnybos sutarties ir profesinės karo tarnybos pratęsimo tvarkos aprašas (2008-11-14 įsakymo Nr. V-1092 redakcija) (toliau – Aprašas, t. II, b. l. 116-120). Šiame Apraše yra nurodyta, kokiais atvejais svarstomas profesinės karo tarnybos sutarčių pratęsimo klausimas (2 punktas), sutarčių pratęsimo sąlygos ir tvarka (7-11, 13, 14 punktai). Aprašo 13 punkte yra nurodyta, kad vadams (viršininkams) priėmus sprendimą „nepratęsti“, teikimai komisijoms nesiunčiami ir rengiami dokumentai dėl kario išleidimo į atsargą. Nagrinėjamu atveju išvadas dėl sutarties nepratęsimo pareiškėjo tiesioginis vadas ir aukštesnis viršininkas pateikė 2008-12-03, krašto apsaugos ministrei siūlymas nepratęsti su pareiškėju sutarties pateiktas 2009-03-20 (t. I, b. l. 22-24). Nėra pagrindo išvadai, kad profesinės karo tarnybos sutartis su pareiškėju nepratęsta nepagrįstai ar pažeidus Apraše nustatytą tvarką, nors ši apraše nustatyta tvarka yra privaloma tik pareigūnams, kurie tvarko profesinės karo tarnybos sutarties ir profesinės karo tarnybos pratęsimo dokumentaciją. Galutinį sprendimą priima KASOKTĮ nurodyti subjektai. Aprašo 7 punkte nurodytos sąlygos, kurioms esant profesinės karo tarnybos sutartis gali būti pratęsta: 7.1. pateiktas kario prašymas dėl profesinės karo tarnybos sutarties ar profesinės karo tarnybos pratęsimo; 7.2. kario kvalifikacija ir pasirengimas reikalingi krašto apsaugos sistemai; 7.3. paskutiniuose dviejuose kario atestatuose kario įvertinimas ne žemesnis kaip patenkinamai; 7.4. karys turi galiojančią ekspertinio nutarimo pažymą dėl tinkamumo tarnauti profesinėje karo tarnyboje. Jeigu ekspertinio nutarimo pažymos galiojimo laikas baigiasi anksčiau nei siūlomas pratęsti profesinės karo tarnybos sutartį ar profesinės karo tarnybos laikas, karys turi būti siunčiamas pasitikrinti sveikatą dėl tinkamumo profesinei karo tarnybai; 7.5.5 ekspertinio nutarimo pažymoje nustatyta kario sveikatos grupė atitinka pareigybei nustatytą sveikatos grupę. Jeigu kario sveikatos grupė žemesnė nei nustatyta pareigybei, kario profesinės karo tarnybos sutarties ir profesinės karo tarnybos pratęsimo klausimas gali būti svarstomas tik paskyrus karį į pareigas pagal jo sveikatos grupę; 7.6 karys yra išlaikęs fizinio pasirengimo testą. Atsižvelgiant į šią nuostatą, netgi jeigu karys ir atitinka visas 7 punkte nurodytas sąlygas, profesinės karo tarnybos sutartis nebūtinai turi būti pratęsta. Byloje nepaneigtos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas du kartus iš eilės neišlaikė fizinio parengimo testų (t. I, b. l. 158-159). Patikslintame skunde pareiškėjas aiškina, kad buvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios fizinio parengtumo testų laikymą 2008 metais. Tačiau dėl to pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka skundo nedavė (krašto apsaugos ministro 2007-10-04 įsakymu Nr. V-980 patvirtinto Krašto apsaugos sistemos karių fizinio parengtumo testo organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 43 punkte yra nurodyta, kad asmenys, pažeidę šio tvarkos aprašo reikalavimus, atsako teisės aktų nustatyta tvarka, t. II, b. l. 101-106), o šiuo metu yra praleisti terminai skundui dėl to paduoti. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pareiškėjas prašė leisti pakartotinai laikyti fizinio parengimo testą 2008 m. rudenį ir jam buvo atsakyta neigiamai. Dėl nurodytų priežasčių, o taip pat dėl to, kad pareiškėjas yra atleistas iš profesinės karo tarnybos pasibaigus sutarties terminui, šiuo metu nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą suteikti galimybę bei sąlygas pareiškėjui laikyti pakartotinį karių fizinio parengtumo testą. Profesinės karo tarnybos sutartis su pareiškėju nebuvo pratęsta ne vien tik du kartus iš eilės neišlaikius karių fizinio parengtumo testo, bet ir dėl kario charakterio savybių (t. I, b. l. 22-23). Tačiau antra vertus, profesinės karo tarnybos sutarties nepratęsimui visai nebūtina kario kaltė ar kokie nors kiti motyvai. Klausimo dėl sutarties pratęsimo arba nepratęsimo sprendimas priskirtas tiesioginių vadovų ir krašto apsaugos ministro prerogatyvai.

Profesinės karo tarnybos sutartis su pareiškėju pratęsta nebuvo. Pasibaigus profesinės karo tarnybos sutarties terminui ir jos nepratęsus, atsirado teisinis pagrindas atleisti pareiškėją iš karo tarnybos (KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Dėl to nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad iš tarnybos jis atleistas be pagrindo.

Dėl atleidimo iš pareigų tvarkos. Pareiškėjas aiškina, kad karys gali būti atleidžiamas ne tada, kai sutarties terminas dar nėra suėjęs, o tada, kai terminas yra pasibaigęs bei kai karys nustatyta tvarka perdavė savo pareigas. Nurodo, kad skundžiamas įsakymas buvo priimtas dar nepasibaigus 2004-05-18 profesinės karo tarnybos sutarties terminui. Atleidimui iš pareigų terminas įstatyme tiesiogiai nenurodytas. Tačiau įstatymo 45 straipsnio 1 dalies formuluotės, kad „kai pasibaigia profesinės karo tarnybos sutarties terminas ir ji toliau nepratęsiama, karys atleidžiamas iš pareigų“, reiškia, kad atleidimo momentas siejamas su konkretaus juridinio fakto įvykimu – karo tarnybos sutarties pasibaigimu. Tai reiškia, kad karys paskutinę tarnybos dieną turi būti atleistas iš pareigų, o į atsargą turi būti išleistas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo karo tarnybos sutarties termino pasibaigimo. Tokį atleidimo iš pareigų termino išaiškinimą yra pateikęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004-07-26 nutartyje administracinėje byloje Nr. A2-663-04. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš pareigų atleistas Lietuvos kariuomenės karo policijos vado 2009-04-10 įsakymu Nr. A-101 nuo 2009-05-01 ir perkeltas į Karo policijos laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, nes pareiškėjui jo prašymu nuo 2009-05-01 iki 2009-05-18 buvo suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti. Pagal KASOKTĮ 59 straipsnio 6 dalį atostogos vaikui prižiūrėti profesinės karo tarnybos kariams darbo įstatymų nustatyta tvarka suteikiamos jų prašymu tiesioginio vado (viršininko) sprendimu, kol vaikui sueis treji metai, bet ne ilgiau, negu pasibaigs kario, kuriam suteikiamos atostogos, profesinės karo tarnybos sutarties terminas. Suteikus vaiko priežiūros atostogas, karys atleidžiamas iš pareigų ir perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. Skundžiamu įsakymu pareiškėjas atleistas iš tarnybos ir išleistas į atsargą. Pareiškėjas į atsargą išleistas per 14 dienų nuo karo tarnybos sutarties termino pasibaigimo – nuo 2009-05-22, t. y. ne anksčiau negu pasibaigė profesinės karo tarnybos sutarties terminas ir nepraėjus maksimaliam 14 dienų terminui nuo sutarties pasibaigimo. Dėl to imperatyvios KASOKTĮ 45 straipsnio 1 dalies nuostatos pažeistos nebuvo. Pareiškėjo argumentai dėl to, kad jo nedarbingumo laikotarpiu jis negalėjo būti atleistas, yra nepagrįsti. Kaip jau minėta, pagal KASOKTĮ 39 straipsnio 3 dalį, profesinės karo tarnybos sutartis gali būti nutraukta ir karys atleistas iš karo tarnybos ir ligos (laikinojo nedarbingumo) metu. Karo profesinė tarnyba grindžiama sutartiniais santykiais, todėl pasibaigus sutarties terminui ir jos nepratęsus, tarnybos santykiai nebegalimi. Dėl to įstatyme numatyta galimybė atleisti karį ir ligos metu, nes neapibrėžtumo profesinėje karo tarnyboje negali būti. Nebuvo galima laukti neapibrėžtą laiką, kol karys pasveiks, ir tik tada nutraukti su juo sutartį ir atleisti iš tarnybos. Pareiškėjui pilnai atsiskaityti su Karo policija iki 2009-05-22 pavesta Lietuvos kariuomenės karo policijos vado 2009-05-13 įsakymu Nr. P-80. Šio įsakymo pareiškėjas neskundė įstatymo nustatyta tvarka. Skundžiamas įsakymas nesukėlė tokių teisinių pasekmių, kaip įpareigojimo iki 2009-05-22 perduoti savo pareigas, t. y. iki išleidimo į atsargą vykdyti tarnybos pareigas, kaip kad aiškina pareiškėjas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo naikinti skundžiamą krašto apsaugos ministro 2009-05-11 įsakymą Nr. P-579 ir grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą. Dėl to negali būti tenkinami ir kiti pareiškėjo reikalavimai, nes jie yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ABTĮ 85 str.- 88 str. 1 p., 127str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjo K. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.