- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-16
- Bylos Nr.
- 1-77-334/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
- Kaltinamasis
- J. S.
- Nukentėjusysis
- A. B., V. B.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. S. (J. S.) a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. S. (J. S.) 2021 m. rugsėjo 7 d. apie 15.46 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sudavė ranka S. B. mažiausiai vieną smūgį į galvos sritį, dėl ko S. B. nugriuvo ir galva atsitrenkė į grindinį, taip padarydamas jam galvos sumušimą, pasireiškusį kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje virš kaktinės- momeninės- smilkininės skilčių sferinio paviršiaus, dauginiais sumušimo židiniais kaktinėse skiltyse, kraujo išsiliejimu į smegenis dešinėje momeninėje- pakaušinėje skiltyse, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalas virš abiejų pusrutulių sferinių paviršių, dešinio smilkinkaulio piramidės lūžiu, pakauškaulio linijinių lūžiu, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų kamieno strigimu, koma, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veikos nepakankamumu, ko pasėkoje dėl patirtų sužalojimų 2021-10-09 nukentėjusysis S. B. VšĮ Visagino ligoninėje mirė, tokiu būdu tyčia nužudė S. B..
Kaltinamasis J. S. parodė, kad kaltės dėl tyčinio nužudymo nepripažįsta. Jis tik gynėsi nuo S. B.. Kaltinamasis parodė, perskaitydamas ką užsirašė, viskas įvyko praeitais metais, rugsėjo 7 d. 2021 metų. Po darbo, maždaug 15.30 val., buvo parduotuvėje „Norfa“. Tuo metu kaukių dėvėjimas buvo privalomas dėl pandemijos. Parduotuvėje susitiko pažįstamą, persimetė keletu žodžių. Jis truputi aukštesnis, buvo su gaubtuvu. Stovėdamas prie kasos pamatė, kad kasoje priešais į jo pusę juda vyriškis. Būdamas be kaukės jis pakankamai įžūliai įlindo be eilės, stumdydamas kitus pirkėjus jis ėmė reikalauti, kad jam kažką parduotų, negali tiksliai pasakyti – ar alkoholio, ar cigarečių. Toje kasoje pardavinėjamas alkoholis ir cigaretės. Tas prekes paduoda kasininkė. Jam pasirodė, kad tas žmogus buvo apsvaigęs arba nuo alkoholio, arba narkotikų. Pardavėja bandė nuraminti vyriškį, prašė jo palaukti, nes ji buvo užsiėmusi su kitu pirkėju. Bet jis nesiliovė triukšmavęs, reikalaudamas, kad būtų aptarnautas be eilės. Žmonių buvo daug, visi skubėjo, girdėjo, kaip pardavėja jam pasakė užsidėti kaukę, bet jis niekaip nesureagavo ir tik grubiai jai atsakė. Iki to momento šito žmogaus nepažinojo ir neturėjo su juo jokių konfliktų. Tik po šio įvykio sužinojo jo vardą ir pavardę. Kadangi tas žmogus nesureagavo į pardavėjos pastabą, ir pažeidė elgesio normas, jis užstojo pardavėją, pasakė jam, kad jis užsidėtų kaukę ir stotųsi į eilę. Jis nenorėjo jokio konflikto ir nieko jam nepasakė, kas galėtų išprovokuoti konfliktą, tik norėjo vyriškį paprotinti, kad elgtųsi padoriai. Priėjo prie jo ir ramiu balsu paprašė užsidėti kaukę ir atsistoti į eilę. Jam nepasakė nei vieno blogo žodžio. Į jo pastabą jis sureagavo ypatingai agresyviai. Tam nebuvo pasiruošęs, todėl tik pakartojo prašymą užsidėti kaukę ir atsistoti į eilę, tik pridėdamas prie visko, kad tada tegul išeina iš parduotuvės. Jis dėjosi kaukę, toliau jį (J. S.) įžeidinėdamas, tuo pačiu kviesdamas pasikalbėti vyriškai. Jis pasakė “nori pasiaiškinti?‘ ir bedė pirštu jam į krūtinę. Nežinojo kaip sureaguoti į tokio pobūdžio grasinimą. Jis suprato, kad bus geriausia išeitis iš susiklosčiusios situacijos išeiti. Grįžęs prie kasos, tylėdamas, jis susirinko savo pirkinius ir paskubėjo kuo greičiau eiti tolyn nuo bėdos. Jam atrodė, kad tas žmogus buvo arba apsvaigęs nuo alkoholio, arba nuo narkotikų, kitaip niekaip nebūtų galima paaiškinti tokio ypatingai agresyvaus jo elgesio. Kai jis ėjo nuo kasos, S. B. pavymui jam šaukė ir keikė, kad nenueitų, kad nebaigė aiškintis. Pažįstamas, kurį sutiko parduotuvėje, iš parduotuvės išėjo kartu su juo. Kai išėjo pro parduotuvės duris, pasuko į dešinę pusę. Atsisveikinę jie apsisuko. Pažįstamas nuėjo į vieną pusę, jis – į kitą. Jis ėjo vienas, pagal parduotuvės pastato sieną. Nusprendė nesivelti į konfliktą, todėl norėjo nueiti. Toli nueiti nepavyko, nes už nugaros jis išgirdo „stovėk“, arba kažką panašiai. Apsisukęs pamatė, kaip S. B. artinasi prie jo greitais žingsniais, beveik bėgte, pasakė, kad galvojo, kad jis jau pabėgo. Geriau iš tikrųjų būtų pabėgęs. Tylėdamas ėjo toliau, galvodamas, kad jeigu jį ignoruos, tai jį nuramins ir jis pagaliau ateis į sveiką protą. Jis sekė iš paskos. Kai jis buvo už pastato kampo, S. B. priėjo prie jo ir pradėjo šaukti, kur jis eina. Paklausė ko jis nori. Tai buvo jo vienintelė pasakyta replika, daugiau nieko nesakė, visą laiką tylėjo, nes situacija jau buvo kritinė. Galvoja, kad visa situacija vyko labai greitai, truko mažiau nei minutę. Jis tiesiog ėjo tolyn, nesuprasdamas savo reakcijos. S. B. pasakė prieidamas prie jo „tu nori išbandyti jėgas?“. Tuo metu jis išgirdo kaip jam šūktelėjo kažkoks žmogus, kad jis sustotų ir nusiramintų. Kai jis jau išėjo iš už parduotuvės kampo, S. B. kaire ranka pastvėrė jį už dešinio peties, o kita ranka bandė smūgiuoti. Atstumas tarp jų buvo mažiau nei puse metro. Tada jis pamatė, kad jis truputi atitraukė dešinę ranką, ketindamas smūgiuoti, arba siekdamas ta ranka pagrieti už kaklo, nes kita jo ranka jau spaudė jo kaklą. Vis dėlto jis pabandė smūgiuoti jam į veidą arba į krūtinę. Viena ranka bandė save pridengti nuo jo smūgio, kitos rankos delnu šėrė jam į kairiąją jo veido pusę, kaip jam atrodo, į žandikaulį, bandydamas jį nustumti nuo savęs. Jam pavyko išsisukti, po to, kai jam šėrė. Jis ruošėsi bėgti nuo S. B., kad jis vėl nepultų. Bet kai S. B. nukrito ant žemės, jis labai išsigando, kai jis ložtelėjo atgal ir trenkėsi galva į bortelį. Jo galva buvo pasukta dešiniu žandu į žemę. Bortelis, į kurį jis atsitrenkė, buvo prie parduotuvės sienos. Sąžiningai prisiekia, jo smūgis nebuvo labai stiprus, jis tik bandė apsiginti nuo agresyvaus jo puolimo. Jis tik pasakė pastabą, kad tas vyras parduotuvėje užsidėtų kaukę, tik todėl, kad jis nesureagavo į pardavėjos pastabą. Kas galėjo numanyti, kad dėl tokios pastabos S. B. taip užsiplieks pykčiu ir užpuls jį. Negali suprati, kodėl jį kaltina tuo, kad jį sumušė daugybe smūgių, jis sudavė tik vieną vienintelį smūgį delnu į jo veidą, ir tai gindamasis. Daugiau nešėrė nei karto. Jokios moters su jais nebuvo. Po to, kai S. B. nukrito, jis pamatė, kad už kelių metrų nuo jų stovi jaunas vyrukas, ne aukšto ūgio, kurį iš matymo pažinojo. Po to, kai S. B. nukrito ant žemės, atsirado jo draugas. Kaip suprato, tas pats pagyvenęs vyriškis, kuris buvo teisme liudyti, atrodo V. M.. Jis nežino ar jis buvo paties puolimo metu, ar jis atėjo po to. Iš pradžių niekas labai nesuprato kas nutiko. S. B. gulėjo. Atrodo, jis pirmas susiorientavo. Pasakė V. M., kad reikia jį apversti, kad jis neuždustų. V. M. su tuo berniuku padėjo jam apversti S. B., kuris buvo be sąmonės. Kažkas pasakė „kraujas“ ir visi pamatė, kad S. B. iš dešinės ausies ir pakaušio bėga kraujas. Visas gyvenimas jam prabėgo prieš akis, nežinojo ką daryti. Kaip ir visi kiti, tylėdami stovėjo ir žiūrėjo, niekas nenorėjo imtis atsakomybės. Jis tik vienas suprato, kad viskas blogai. Per savo trumpą gyvenimą jis dažnas ligoninės svečias ir truputi supranta apie pirmosios pagalbos suteikimą. Per keletą sekundžių išėjo iš sąstingio būsenos, pasakė, kad reikalinga greitoji pagalba. Paėmęs savo mobilųjį telefoną, jis bandė kviesti greitąją, bet kiekvieną kartą, surinkdavo neteisingą numerį. Po kelių bandymų jis paprašė to berniuko iškviesti greitąją, o pasilenkė prie kūno ir bandė atvesti jį į jausmus. Sekdamas jo kvėpavimą, jis buvo pasiruošęs, jeigu ką, daryti dirbtinį kvėpavimą. Per visą laiką prie jų nepriėjo nei viena moteris, ir iš vis niekas nepriėjo. Po to, kai prisirinko pakankamai praeivių, viena senutė šaukė, išvadino jį niekšu. Kaip supranta, tai ta pati liudytoja, kuri buvo teisme. Ji buvo toli ir arti nepriėjo, buvo už 10-15 metrų. Su greitosios pagalbos brigada kalbėjo tas jaunas žmogus, nes jis buvo stresinės būsenos. Jis bandė suteikti pirmąją pagalbą. S. B. draugas nuėjo, ir jis nesuprato kada ir kodėl, jo nebematė. Atrodė, kad greitoji vėluoja. Svarbi buvo kiekviena minutė. Ir jis dar kartą paprašė to jauno žmogaus paskambinti ir iškviesti greitąją pagalbą. Kai ten atsiliepė, jis paprašė duoti jam ragelį ir tada jau kalbėjo pats. Jis jų prašė atvažiuoti kaip galima greičiau, nes labai pergyveno dėl nukentėjusiojo sveikatos. Operatorė pasakė, kad greitoji jau pakeliui. Niekas, iš dešimties praeivių, nepasiūlė pagalbos, visi tiesiog stovėjo ir žiūrėjo. Visą laiką, iki policijos atvažiavimo, jis buvo priešais nukentėjusįjį. Kol laukė pagalbos, jis išbandė paprastą būdą – truputį vandens ant veido. Ir kažkuriuo momentu nukentėjęs atgavo sąmonę. Jis atsimerkė ir pradėjo judėti, pabandė atsikelti. Jis jam neleido, sakė jam, kad jis neužsimerktų, kad ramiai gulėtų, kad greitoji jau pakeliui. Jis pabandė atsikrenkšti, išsivaduoti iš jį laikančių jo rankų. Maždaug tuo metu jis išgirdo moters riksmą „niekše, aš būsiu liudytoja“. Kaip tai paaiškinti jis nežino. Paskui atvažiavo policija, viską jai papasakojo. Dėl streso nepamena ką kalbėjo, bet kalbėjo nesąmones, kliedesius. Jam atrodė, kad policininkui pasakė, kad jis trenkė S. B.. Prisimena, kaip vieno policininko prašė duoti vieną cigaretę. Kraujas iš nosies S. B. pradėjo bėgti vėliau, bet mano, kad tai kraujas, kuris tekėjo iš ausies ant lūpų ir nosies. Tą jauną žmogų policija taip pat apklausė. S. B. draugo daugiau nebuvo. Kai atvažiavo greitoji, paėmė nukentėjusįjį, vienas iš greitosios sanitarų, užmynęs sulaužė S. B. akinius, o jį policija sulaikė ir jie nuvažiavo į ligoninę. Palikę jį vieną jie nuėjo į ligoninę. Po 10-15 minučių policijos pareigūnai grįžo ir išleido jį iš narvo. Jis paklausė, kokia nukentėjusiojo būklė. Jam atsakė, kad jis sąmoningas ir kad jis jam pretenzijų neturi. Paleido jį. Jokių popierių jis nepasirašinėjo, pasakė, kad vakare jam paskambins, kad jis ateitų.
Vakare jam paskambino ir jis atvyko į komisariatą. Ten jis pasiteiravo, kokia nukentėjusiojo būklė. Jam pasakė, kad be pakitimų. Apklausa neįvyko, niekas jam nedavė jokių popierių, pasakė, kad rytoj jam paskambins, bet skambučio taip ir nesulaukė. Tos pačios dienos vakare jis apsilankė priimamajame, kur atvežė S. B.. Jo tikslas buvo sužinoti, kokia jo sveikatos būklė, bet su juo niekas nenorėjo kalbėti. Kitą dieną po darbo jis apsilankė optikos parduotuvėje ir nupirko tokius pat akinius, kokie buvo sulaužyti teikiant nukentėjusiajam pirmąją pagalbą. Jeigu neklysta, regėjimas buvo +3. Norėjo ligoninėje perduoti jam akinius, nes tikėjo, kad jam viskas bus gerai, ir šita istorija laimingai pasibaigs. Kai apsilankė ligoninėje, sužinojo, kad jo ten nebėra, kad jį išvežė. Šitie akiniai iki šiol yra bute. Po kelių dienų jis vėl kreipėsi į policiją. Jam labai rūpėjo nukentėjusiojo sveikata. Bet rezultatų negavo. Keletą savaičių jam niekas neskambino, nors pats kreipdavosi į policiją. Nors jis ir gynėsi nuo jo, jokiu būdu nenorėjo jam pakenkti, bet sąžinė jį negailestingai graužė, kad galėjo prie šito neprieiti. Jis norėjo bet kuriuo būdu pasirūpinti jo sveikata. Iš bendrų pažįstamų sužinojo, kad jis atsigavo iš komos ir pradėjo taisytis, ir kad niekas nebegrėsė jo sveikatai. Kadangi policija jam taip ir nepaskambino, jis galvojo, kad jie išsiaiškino situaciją ir jo niekas nelaiko. Išėjęs iš darbo, spalio pradžioje, jis išvažiavo į Vokietiją uždarbiauti, kur gyvena jo sesuo. Net ir išvykus, jį domino nukentėjusiojo sveikata. Jį labai sujaudino tas nesupratimas perkelti S. B., esant sunkiai galvos traumai, į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Toje ligoninėje nėra nei specialios įrangos, nei atitinkamų specialistų. Nežino, kodėl priėmė tokį sprendimą, bet mano, jis visiškai neteisingas, jeigu tai ne aplaidumas. Laiko eigoje jis taip pat bandė sužinoti apie nukentėjusiojo sveikatos stovį. Nors jis S. B. smūgiavo tik savigynos tikslais, bet negalėjo numatyti tokios baigties, kad žmogus gaus tokią sunkią traumą. Jo savigyna buvo būtina, jis neturėjo kito pasirinkimo. Ir iki šiol nesupranta kaip taip išėjo, nes jo smūgis nebuvo stiprus. Kai buvo Vokietijoje, sužinojo, kad tas žmogus numirė. Nuo to momento buvo praėję daugiau kaip mėnuo, ir per tą laiką daug kas suspėjo įvykti. Todėl jis pamanė, kad jis numirė dėl kitos priežasties. Tada daugumas žmonių sirgo kovidu. Jis nebėgo nuo policijos, nei tada, nei po to. Jeigu būtų turėjęs tikslą pasislėpti, būtų pasirinkęs visai kitus kelius, ir nebūtų važiavęs pas seserį, pasinaudodamas oficialiais pervežimo pasiūlymais. Vokietijoje jis taip pat dirbo statybos sferoje. Jį sulaikė pakeliui į darbą, kaip kokį nusikaltėlį. Jis tikėjosi, kad policija viską išsiaiškins ir be jo, kadangi susiklosčiusioje situacijoje kaip ir nėra nusikaltimo sudėties, nėra piktų ketinimų jo veiksmuose. Tyčia jis nieko nesužeidė, o tik gynėsi. Jis nežino kas ta moteris byloje. Galbūt ji nesveika, kadangi ji melavo nuo pradžios iki pabaigos. Pagal jos žodžius galima galvoti, kad ji buvo tarp jų, kai nukentėjęs nukrito jai po kojomis. Pagal ją išeina, kad jis pradėjo šėlti parduotuvėje, o ne S. B.. Ji sako, kad tai jis sumušė S. B., nors ant jo nebuvo jokių įrodančių žymių. Be to, policininkas apžiūrėjo jo kumščius ir muštynių pėdsakų nerado. Nukentėjusiojo draugas matomai iš pradžių nenorėjo kalbėti, kad jo draugas užpuolė jį, bet, kaip supranta, jo sąžinė privertė jį pasisakyti teisme. Kitą dieną po incidento jis susitiko vyrą. Jis pasakė, kad jis matė tą incidentą, ir, jeigu bus būtina, jis gali duoti teismui parodymus apie tai, ką jis matė, jis paliko savo telefono numerį. Jo telefonas buvo paimtas policijos. Jame buvo šito žmogaus telefono numeris ir jo perduoti artimiesiems negalėjo. Jis nieko nežudė ir nenorėjo nieko žudyti, jis gynėsi. Prašo paleisti jį iš suėmimo. Jam būtinas gydymas ir vaistai, nes būdamas kalėjime be gydymo jis neištvers. Jo sveikata blogėja, niekas juo nesirūpina, niekas iš gydytojų neteikia pagalbos. Pasakė, kad išrašys vaistus, bet jų tai ir negavo. Dėl pranešimo apie teistumą Vokietijoje. Nori pasakyti, kad tai klaida. Nebuvo ten baustas, greičiausiai ten buvo jo brolis. Jo žodžius gali patvirtinti pažymos iš Sodros ir Darbo biržos. 2019 metais, po mokyklos baigimo, jis dirbo. Įvykio metu buvo blaivus, buvo po darbo. Iki įvykio S. B. nepažinojo. Civilinių ieškinių nepripažįsta.
Įrodymai
Nukentėjusioji A. B. parodė, kad ji yra nužudytojo S. B. dukra. Kaltinamojo J. S. nepažįsta. Apie aplinkybes sužinojo susipažinusi su byla. Tuo metu buvo Vilniuje, kai tėtis buvo ligoninėje. Matė jį ligoninėje Vilniuje, jis dar buvo gyvas. Apie jo sužalojimo aplinkybes pirma sužinojo jos sesuo ir pasakė, kad tėtį paguldė į ligoninę. Aplinkybes, kodėl paguldė, kas sužalojo, sužinojo tik vėliau, po to, kai paguldė į ligoninę. Su tėvu S. B. pasikalbėti nepavyko, nors jis buvo sąmoningas, bet nesuvokė kas vyksta.
Tėvo laidotuvėmis rūpinosi ji, sesuo ir jų mama T. B.. Su jomis susisiekė Utenos apskrities VPK tyrėja Ž. B. ir ji davė visą bylos nagrinėjimo medžiagą, ir ji padėjo paruošti viską, kas buvo reikalinga teismui. Ji pareiškė civilinį ieškinį 16 500 eurų sumai, 1 500 eurų turtinei žalai atlyginti, 15 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą sudaro išlaidos, visi kvitai, kurie yra surinkti organizuojant laidotuves, įskaitant ir kunigo paslaugas. Tai visos jų su seserimi skrydžių sąskaitos, mokėjimas už testus, kuriuos tuo metu reikėjo padaryti norint atskristi. Į bylą yra pateikti visi kvitai. Yra pateiktas kvitas 776 eurų sumai dėl laidojimo išlaidų ir 100 eurų kunigui. Vėliau siuntė raštą tyrėjai dėl visų jų patirtų išlaidų. Byloje yra visi elektroniniu būdu tyrėjai siųsti dokumentai dėl skrydžių, nes visos skrydžių apmokėjimų sąskaitos yra išrašomos internetu, dėl Covido. Papildomai pateikti nieko neturi. Iš esmės pateikė visus dokumentus ką turėjo. Dėl neturtinės žalos. Neturtinė žala pirmiausia prasideda nuo patirtų emocinių nuostolių. Dėl visko, kas įvyko pastaruoju metu. Spalio 9 d. bus metai, kai nebėra tėčio, žmogaus, ir tai yra mažiausia, ko ji gali prašyti, o atsakingas už tai žmogus iki šiol vaikšto. Savo ieškinį palaiko. Nori paminėti, kad per paskutinius tuos metus dėl šio įvykio jos ir jos artimųjų sveikata pablogėjo, nori kuo greičiau viską užbaigti. Jos pastovi gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Su tėvu ryšius visuomet palaikė. Į Lietuvą atvykdavo kas pusę metų ir su juo visada matydavosi. Paskutinį kartą ji matėsi 2021 metų liepos mėnesį. Dėl patirtų laidojimo išlaidų prekių-paslaugų kvito originalą turi, jis yra pas jų mamą. Tą sumą sumokėjo firmai. Kvitas išrašytas 776 eurų sumai. Kai laidojo, 100 eurų buvo sumokėta kunigui už laidotuvių ceremoniją kapinėse, nežino ar tai buvo auka bažnyčiai, ar kunigui. Kvito originalą teismui pateiks. Likusią sumą sudaro 145,99 svarai. Jos užsakinėjo paminklą, kuris bus pastatytas tėčio mirties metinėms. Dokumentus apie šias išlaidas pateiks. Tyrėja padėjo nurodyti apytikslę sumą, konvertavus į eurus pagal svaro kursą. Žino, kad tėtis paskutinį savo gyvenimo pusmetį gyveno su savo draugu V., jo pavardės nežino. V. byloje yra nurodytas kaip liudytojas. Paskutiniu metu tėvas artimai bendravo ir su jų mama, paskutinį pusmetį ir ji, ir jos sesuo artimai su juo bendravo. Toje ieškinio 1 500 eurų sumoje yra paskaičiuotos ir paminklo statymo išlaidos. Tyrėjai paklausus, nurodė apytikrę ieškinio sumą, nes besidomint pasakė, kad paminklas apytiksliai gali kainuoti 500-600 eurų, manė, kad tokios sumos užteks, nors dabar mato, kad iš tikrųjų paminklas kainuos žymiai daugiau. Šiuo metu renkasi paminklą. Tėčio mirties metinių proga nori nuvažiuoti ten ir pastatyti. Tikslios paminklo statymo sąmatos šiai dienai neturi. Kai užsakys paminklą, pateiks teismui dokumentus apie tai, kiek tai kainuos tiksliai. Turi kvito originalą, kuris buvo nufotografuotas ir pateiktas į bylą. Į Lietuvą atvažiuos tik spalio mėnesį. Pasakys mamai, kad teismui atsiųstų paštu šio kvito originalą.
Nukentėjusioji V. B. parodė, kad ji yra mirusiojo S. B. dukra. Kaltinamojo J. S. nepažįsta. 2021 m. rugsėjo 7 dieną jai parašė jos tėvo draugo pažįstamas S. M., kad jos tėtis randasi ligoninėje, kad jį išvežė į Santariškių ligoninę. Iki mirties tėtis gyveno su V. M.. Pastaruosius puse metų jie kartu dirbo ir gyveno. Jie abu gyveno jos tėvo būste. Paskambino į Santariškių ligoninę, nurodė, kad ten jam atliko tyrimus, bet ten jis nebuvo paguldytas, nurodė skambinti į Uteną, iš kur jis buvo atvežtas. Paskambinus į Uteną jai pasakė, kad Utenos ligoninėje jo nėra, kad jis išvežtas į Santariškes, kad skambintų ten. Vėl paskambino į Santariškes, jai nurodė, kad jį išvežė į kitą ligoninę. Ėmė jo ieškoti po kitas Vilniaus ligonines. Apskambino kitas ligonines ir tik po puse dienos surado, kad jis buvo paguldytas į kitą ligoninę, dabar jos pavadinimo nebeprisimena. Pasirodo, jis dar nebuvo užregistruotas sistemoje ir buvo padaryta klaida užrašant jo vardą, todėl buvo sunku jį identifikuoti. Po to ją sujungė su jį gydančia gydytoja, pasakė, kad jo būklė yra labai sunki, ji pasakojo baisius dalykus, kad buvo padaryta kaukolės treponacija. Gydytoja sakė, kad arba jis neišgyvens, arba liks neįgalus visą likusį gyvenimą. Į Lietuvą buvo atvykę praėjusių metų rugpjūčio pradžioje ir bendravo su tėvu. Paskutinį kartą su tėčiu bendravo per programėlę Viber, likus savaitei iki to įvykio. Tada ji vairavo, negalėjo kalbėti, su juo kalbėjosi jos sūnus. Iki to įvykio su tėčiu paskutiniu laiku daugiau bendravo telefonu, nes ne dažnai buvo Lietuvoje, yra dirbanti, be to buvo Covido pandemija, neturėjo atostogų. Po įvykio, kai tėtis dar buvo ligoninėje, jos su sese buvo atvykę į ligoninę pas jį. Buvo paėmusi ir savo sūnų, nes jis labai norėjo pasimatyti. Tėtis su jomis nekalbėjo, jis buvo paralyžiuotas, buvo paralyžiuota visa kairė pusė, pusė jo smegenų jau nedirbo. Tėčio laidotuvėmis rūpinosi ji su seserimi ir jų mama. Kai spalio 9 d. sužinojo apie jo mirtį telefonu, buvo šeštadienis, į Lietuvą atvyko pirmadienį. Ji reiškia civilinį ieškinį tik neturtinei žalai atlyginti. Daugiausiai už laidotuves ir bilietus mokėjo jos sesuo, nes ji su sūnumi neturėjo iš karto tokios pinigų sumos sumokėti už laidotuves. Dėl laidotuvių išlaidų padėjo ir jų mama. 15 000 eurų neturtinei žalai atlyginti prašo dėl to, kad emociškai jas labai paveikė. Buvo jos sūnaus gimtadienis, visi šventė, kalbėjosi, kūrė ateities planus, ir paskui buvo nepakeliama sužinoti, ir baisu girdėti, kad tėtis yra ligoninėje, kad jis negali nei kalbėti, nei judėti. Tai neperduodama žodžiais. Emociškai tai yra nepakeliama. Jis dar turėjo gyventi ir gyventi, be to jis buvo vienintelis jo sūnaus senelis. Mano, tai mažiausia ko galima prašyti, nes žmogaus nesugrąžinsi. Ieškinį palaiko.
Liudytojas I. M. parodė, kad kaltinamojo J. S. nepažįsta, Dirba gydytoju chirurgu (duomenys neskelbtini) miesto ligoninėje. 2021-09-07 d. budėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kai greitosios pagalbos darbuotojų buvo atvežtas ligonis S. B.. Jį apžiūrėjo ir išrašė siuntimą į Utenos apskrities ligoninę, kad ten jam padarytų kompiuterinę tomografiją dėl įtariamos galvos traumos. Kadangi jį atvežė greitosios pagalbos darbuotojai, tai jie paaiškino, kad žmogus patyrė traumą nukritęs ir susitrenkęs galvą. Apie tai, kad gali būti galvos trauma, rodė tokie požymiai: ligonio sąmonė užtemdavo, jis priešinosi apžiūrai, akyse buvo stebimas žvairumas ir skirtingi akių vyzdžiai. Visa šita leido daryti išvadą, kad ligonis yra patyręs galvos traumą. Kadangi tuo metu jų ligoninėje kompiuterinis tomografas neveikė, jis išrašė siuntimą į Utenos apskrities ligoninę dėl kompiuterinės tomografijos atlikimo. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu jis buvo nuvežtas į Uteną. Kraujo bėgimas iš nosies gali būti nebūtinai dėl smegenų kaukolės traumos, tai gali būti ir nuo paprasto sumušimo. O kraujo bėgimas iš ausų dažniausiai rodo, kad galimi kaukolės kaulų lūžiai, todėl jis ir buvo pasiųstas tolimesniam tyrimui. Galima sakyti, jeigu kaukolės kaulo lūžiai yra kairėje pusėje, tai ir kraujas bėgs iš kairiosios ausies, ir atvirkščiai. Tie S. B. sužalojimai galėjo būti nuo kritimo ir galvos atsitrenkimo į kietą pagrindą. Tai tiesioginė trauma, kaip taisyklė – sužalota būna ta viena, kuria vieta atsitrenkė griūdamas. Toks sužalojimas nuo smūgio kumščiu negalėjo atsirasti. Tokiam sužalojimui užtenka vieno smūgio nukrentant, priklausomai nuo kokio aukščio žmogus krito. Jeigu žmogus nukrenta visu savo ūgiu, tai užtenka vieno kritimo smūgio, jeigu atsitrenkia į kietą pagrindą. Daug laiko praėjo, šiai dienai sunku prisiminti kokie buvo nustatyti išoriniai sužalojimai. Buvo kraujavimas iš nosies, iš kažkurios ausies. Pakaušio kaulas yra žymiai tvirtesnis negu smilkininis. Jeigu tokios pat jėgos smūgis yra smilkininėje dalyje ir pakaušinėje dalyje, tai sunkesnė trauma dažniausiai būna smilkininės dalies. Viso kūno neapžiūrinėjo, apžiūrėjo tik galvos sritį, nes reikėjo kuo greičiau ligonį išsiųsti tolimesniam tyrimui, būtų praradę daug laiko. Specialaus tyrimo dėl apsvaigimo nedarė, kraujo neėmė. Greičiausiai galima sakyti, kad jis buvo apsvaigęs, nes šis ligonis dažnai kreipdavosi pas juos medicininės pagalbos ir dažnai būdavo apsvaigęs nuo alkoholio. Į gydymo įstaigą jis kreipdavosi dažniausiai dėl traumų, sumušimų, krūtinės ląstos sumušimų. Tas asmuo, kai kreipdavosi į juos pagalbos, nieko neaiškindavo apie susižalojimų aplinkybes, tai susimušdavo, tai pats griūdavo būdamas girtas. Negali tiksliai pasakyti, ar šis asmuo anksčiau buvo patyręs galvos traumų, bet yra girdėjęs, kad Afganistano karo metu jis buvo Afganistane ir karo metu buvo kontūzytas. Labai sunku pasakyti, ar galimai anksčiau patirtos traumos galėjo įtakoti šios paskutinės traumos pasekmes. Jeigu buvo pasekmės ankstesnių traumų, pavyzdžiui galvos kraujagyslių aneurizma, bet jis neturi tokios informacijos.
Liudytoja A. N. parodė, kad iki įvykio kaltinamąjį pažinojo iš veido, jį buvo mačiusi gal pora kartų parduotuvėje Norfa. Žmogus užeidavo į parduotuvę, greitai nusipirkdavo išgerti brangaus gėrimo, ir greitai išeidavo iš parduotuvės, maisto nepirko. Tą dieną, apie 3 valandą dienos, ji užėjo į prekybos centrą Norfa ir girdėjo kaip du žmonės kalbėjo. Buvo karantinas. Vienas žmogus į parduotuvę užėjo nedėvėdamas kaukės, o kitas jam davė pastabą, kodėl šis nedėvi kaukės. Buvo reikalavimas būti su kauke. Ji į tai atkreipė dėmesį, praėjo pro kasas ir išėjo. Kai išėjo iš parduotuvės, matė, kaip ir iš parduotuves išėjo vyriškis, kuris davė pastabą dėl nedėvimos kaukės. Išgirdo, paskui bėga kitas vyriškis, tai buvo jai už nugaros. Tas vyresnis žmogus, kuris pasakė „kodėl tu be kaukės“, išėjo pirmas. Šitas jaunas (rodo į kaltinamąjį) jį vijosi. Tas jaunesnis (rodo į kaltinamąjį) kvietė pasikalbėti, sakė „palauk manęs, einam pasikalbėti“, o tas vyresnis sakė „ko tu nori, atstok nuo manęs“. Jie abu ėjo beveik jai už nugaros. Pasukusi už kampo ji išgirdo bildesį, matė, kaip šitas (rodo į kaltinamąjį) prišoko ir pradėjo jį mušti. Mušė žiauriai, smūgiai buvo į veidą, į galvą, į pilvą, į krūtinę. Tas žmogus kaip stovėjo, taip ir nukrito ant žemės. Kai nukrito, jam iš abiejų ausų ėmė bėgti kraujas. Jis nukrito tiesiai, visu ūgiu, galva į sienelę, beveik jai po kojomis. Ji jį matė labai gerai. Ten už dviejų metrų eina keliukas, pagyvenęs vyriškis jam sako „bėk, tu ji užmušei“. O ji sako „o kur, aš liudytoja, tu niekur nedingsti, sėsi ir dabar sėdėsi“. Ji sako „kviesk policiją ir kviesk greitąją“, o kaltinamasis stovi su telefonu rankose, šypsosi, ir nebando kviesti greitosios. Ėmė rinktis žmonės. Tada žmonės ėmė kviesti greitąją. Ji gyvenime nebuvo to mačiusi, jai buvo šokas, ji dvi savaites negalėjo nei valgyti, nei miegoti. Tada ji tuoj pat į autobusą, jai 5 minutės kelio iki namų, grįžo namo, telefonu paskambino ir iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Pasakė kas įvyko prie Norfos, kad tegul atvažiuoja, pasižiūri, gal dar žmogus yra gyvas. Nežino, ar iš ten buvusių žmonių kas nors iškvietė tarnybas, nes ėmė rinktis žmonės, telefonus rankose jie turėjo. Netoliese buvo vyresnio amžiaus vyriškis. Jis buvo pagyvenusio amžiaus, galėtų pakartoti viską, ką ji pasakė. Jis stovėjo už keliuko ir sako „bėk, tu užmušei žmogų“. Jis galėtų paliudyti taip, kaip ji dabar sako. Kadangi jis buvo labai mažu atstumu, yra siaura gatvė, todėl viską labai gerai matė, o tas nukritęs žmogus buvo tiesiog jai po kojomis. Ji nieko nesumelavo, nieko nepridėjo, tiesiog kaip matė, taip viską ir papasakojo. Jis mušė labai žiauriai, tiesiog nežmogiškai, taip žiauriai, kad nėra mačiusi taip. Tas žmogus kaip stovėjo, taip ir nukrito, tiesiai veidu į žemę. Jam iš karto iš abiejų ausų ėmėm tekėti kraujas. Jai taip gaila to žmogaus buvo, jis buvo palyginti jaunas dar, iki 50 metų amžiaus, kuo jis kaltas buvo, jis tik padarė pastabą, už ką jį reikėto užmušti, jis buvo visiškai normalus, ramus. Kai pamatė, kaltinamasis buvo vienas, o tas asmuo, kuris nukentėjo, irgi buvo vienas. Jie buvo vienas prieš vieną. Mušimo metu šalia buvo kitų jaunų žmonių, bet niekas nesikišo, niekas jam nepasakė nei žodžio, niekas nesulaikė. Matė paties konflikto pradžią, jai viskas vyko už nugaros. Tas, kuris parduotuvėje padarė pastabą, iš parduotuvės išėjo pirmas, kaltinamasis prisivijo sakydamas „palauk, palauk“. Parduotuvėje ji tiksliai matė, kad tas vyresnis žmogus, kurį užmušė, padarė jam pastabą, kodėl šis užėjo be kaukes. Be kaukės buvo tas jaunas žmogus, dėl to prasidėjo konfliktas. Ji matė tas aplinkybes, nes stovėjo šalia prie kasos, tik labai nekreipė į tai dėmesio, nes maža ką žmogus karantino metu pasakė. Lauke pamatė, kaip tas žmogus išeina, įtariamasis jį pasivijo ir iš karto ėmė jį mušti, jokio žodinio konflikto nebuvo, nieko nesakęs ėmė mušti. Asmeniškai matė suduodamus maždaug 5-6 smūgius, suduodamus į galvą, į veidą, į krūtinę. Mušė labai stipriai. Tas nukentėjęs, kai jam sudavė į galvą daug smūgių, nukrito. Nukrito jai po kojomis. Gal buvo suduoti 4-5 smūgiai, kai žmogus nukrito. Nukrito po smūgio į galvą, smūgis buvo iš šono, į smilkinį. Viską teisingai nurodė parodymų patikrinimo vietoje. Buvo smūgis į veidą, į galvą. Tada žmogus nukrito. Po įvykio praėjo metai laiko. Į galvą smūgiai tikrai buvo. Tas nukentėjęs nesipriešino, nes jis buvo labai lieknas vyriškis, toks smulkutis, ir viskas jam buvo labai netikėta, jis nesudavė atgal nei vieno karto. Jeigu būtų pasipriešinęs, gal ir būtų turėjęs kokį šansą išgyventi. Nukentėjusiajam iš ausų pradėjo bėgti kraujas, nes jį mušė į galvą, į veidą, į krūtinę. Mušė kumščiu, iš visos jėgos. Bėgo kraujas iš nosies. Ji juk nukentėjusiojo nevertė ant nugaros, gal jam ir iš burnos bėgo kraujas. Kol jį matė, niekas nukentėjusiojo nejudino, visi stovėjo ir žiūrėjo kaip visa tai įvyko, visi buvo šoke. Tas vyras, kuris pasakė „tu jį užmušei, bėk“, apsisuko ir nuėjo savo keliu, ji sakė „tu kur bėgsi, aš liudytoja, tu sėsi“, o kaltininkas stovėjo su telefonu rankoje ir šypsojosi. Parduotuvėje, kurioje buvo kaltinamasis, buvo tokia pat tamsia striuke kaip dabar, o nukentėjęs buvo apsirengęs tamsiai mėlynais džinsais ir melsvos spalvos striuke. Kai parduotuvėje buvo incidentas dėl kaukės, ji buvo prie kasos. Ji stovėjo prie pirmos kasos, o incidentas dėl kaukių buvo prie pat įėjimo, tarpduryje. Ten savitarnos kasos nebėra, visur aptarnauja kasininkė. Ji stovėjo prie pirmos kasos, kuri su prekystaliu, kur stovi alkoholis. Ten parduodamos ir cigaretės. Pasuko galvą ir viską matė. Kai matė konfliktą, ji stovėjo prie pačios kasos. Nuo kasos iki durų buvo 2 metrų atstumas. Šitas jaunuolis nedėvėjo kaukės, o nukentėjęs jam tyliai ramiai padarė pastabą. Šitas jaunuolis jam nieko neatsakė. Prie kasos priėjusių jų nematė. Ji atsiskaitė ir išėjo pro duris. Jie bėgo paskui ją. Jų rankose jokių pirkinių, maišelių, nebuvo. Iš parduotuvės ji pirma išėjo, paskui ją išėjo nukentėjusysis, o jam iš paskos išbėgo šitas jaunuolis- kaltinamasis. Jaunuolis bėgo, vijosi nukentėjusįjį 1-1,5 metro atstumu. Vydamasis lauke šaukė „palauk manęs, palauk manęs, tuoj viską išsiaiškinsime“, o tas nukentėjęs sakė „atstok nuo manęs, atstok nuo manęs“, nenorėjo su juo kalbėtis. Kaltinamąjį, išeinantį iš parduotuvės, matė vieną, ji nepastebėjo, gal kas ir buvo šalia jo. Jai tik išėjus iš parduotuvės, jie taip pat iš parduotuvės išėjo. Vienas ėjo priekyje, kitas jį vijosi. Jie jos nepralenkė, jie buvo jai už nugaros. Ji tik pasuko galvą ir matė viską nuo pradžių. Ji matė visą muštynių pradžią, pasakė viską ką matė. Jai išėjus iš parduotuvės, jie ėjo jai iš paskos, ji sustojo, atsisuko ir žiūrėjo kas bus toliau, nes nujautė, kad gali būti muštynės, kad geruoju nesibaigs, kadangi jie vienas kitą vijosi. Paskui susirinko žmonės, gal kokių 10 žmonių, stovėjo ir žiūrėjo kas bus toliau. Jai atrodo, nukentėjęs buvo vienas, nes jeigu būtų dviese, būtų jį užstojęs. Kai nukentėjęs žmogus nukrito, ir jam iš ausų ėmė tekėti kraujas, tas vyresnio amžiaus vyriškis, stovėjęs priešais, kaltinamajam sakė „bėk, nes tu jį užmušei“. Kaltinamojo nepažįsta. Yra pensininkė, nedirba. Kitą dieną po šito incidento su kaltinamuoju sutikusi nebuvo. Jau sekančią dieną ėjo į policiją, jos klausinėjo kas kaip buvo. Atvažiavo policija, tyrėjas, jos apklausti. Viską jiems pasakė taip, kaip šiandien. 2021 metais iš viso niekur nedirbo, buvo pensininkė. Kai skambino į policiją, ji nesakė kiek smūgių buvo suduota, tik pasakė, kad buvo toks įvykis, kad policija atvažiuotų pažiūrėti ar gyvas žmogus, ar jau nebe. Policijai paties įvykio niekaip neapibūdino, tik pasakė, kad buvo liudytoja to įvykio, pasakė, kur guli žmogus, ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Žmogus krito veidu ant žemės. Nukritęs, jis liko gulėti ant pilvo. Kaltinamasis policijos nekvietė. Ji ten dar pabuvo apie 5-10 minučių, kol atvažiavo jos autobusas. Visą tą laiką kaltinamasis stovėjo su telefonu rankoje ir šypsojosi. Prie jo niekas nebuvo priėjęs. Tas žmogus, kuris sakė „bėk, tu jį užmušei“, apsisuko ir nuėjo savo keliais, o ji į autobusą. Ten buvo daug žmonių, nežino ar kuris iš jų kvietė pagalbą, ji įsėdo į autobusą, po penkių minučių buvo namuose, ir tada pati paskambino policijai. Iki įvykio nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) nebuvo mačiusi, nepažinojo, tik pora kartų tą jauną žmogų- kaltinamąjį buvo mačiusi Norfoje, jis tik trumpai užeidavo, nusipirkdavo alkoholio ir išeidavo. Jis visada pirkdavo toje kasoje, kurioje ir ji apsiperka, jis visada prašydavo kasininkės iš viršutinės lentynos paduoti brangaus alkoholio. Kasininkė jam paduodavo, jis atsiskaitydavo ir išeidavo. Jis pirkdavo ne alų, o brangų alkoholį, kasininkei ranka parodydavo ko jam reikia. Matė jį tris-keturis kartus, pagalvojo, tai gerai žmogus gyvena. Jis jai įsiminė, nes jis visada toks vikrus, visada su šypsena, tiesiog įsidėmėjo šitą veidą. Perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina. Įvykio aplinkybes gerai atsiminė ir tada, duodama parodymus, ir šiandien. Kaltinamasis galėjo būti ir su šviesia striuke, į tai ji nekreipė dėmesio. Ji neatsimena kuo pati tuo metu buvo apsirengusi. Liudytojai parodžius sustabdytą 2021-09-07 d. 2 vaizdo įrašą iš parduotuvės, įvykio laikas 15:38:48 val. , ji parodo, kad stovėjo prie šitos kasos, kuri matoma vaizdo įraše. Iš parduotuvės ji išėjo pati pirma, o paskui ją išėjo jie abu – nukentėjęs ir užpuolikas. Nuo parduotuvės durų iki tos vietos, kurioje įvyko muštynės, yra apie 10-15 metrų, truputi palypėjus laiptukais, tais laiptukais jis jį vijosi.
Iš perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos A. N. parodymų matyti, kad ji apklausta 2021-09-09 parodė, kad ji 2021-09-07 apie 15.45 val. ji išėjo iš parduotuvės Norfa", esančios (duomenys neskelbtini) ir ėjo nuo Norfos link apleisto nebaigtos statybos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ėjo prie autobusų stotelės. Eidama girdėjo, kad paskui ją ėjo vyriškis, kuris buvo apsirengęs tamsios spalvos striuke, džinsais, atrodo yra žilų plaukų, lieso kūno sudėjimo, apie 50 metų amžiaus. Šio vyriškio ji nepažįsta. Paskui jį bėgo kitas ir stabdė šitą vyriškį, kuris jam sakė " einam su manim, einam su mani". Vyriškis jam tik atsakė" ko tu pristojai prie jo. Vyriškis kuris vijosi buvo vidutinio ūgio, apie 30-40 metų amžiaus, apsirengęs šviesios spalvos striuke. Kalbėjo jie rusiškai. Kiek suprato jie buvo išėję iš parduotuvės. Jai einant ji išgirdo triukšmą, būtent , kad muša. Pasisukus pamatė, kad tas jaunesnysis vyriškis muša vyresnįjį vyriškį. Matė, kad kumščiu sudavė jam į krutinę, po to į veidą, ir į galvą, ir po šių smūgių vyriškis pargriuvo ant asfalto takelio prie pat parduotuvės veidu žemyn, iš ausų matė, jam pradėjo tekėti kraujas. Matė kad buvo suduota trys smūgiai. Paskui truputi toliau stovėjęs vyriškis, sakė, "tu jį užmušei, bėk", vyriškis pražilęs, jau virš 50 metų amžiaus. Ji tada jiems pasakė, kad reikia kviesti policiją ir greitąją. Vyriškis, kuris mušė stovėjo su telefonu ir šypsojosi, bet neskambino. Ji pati telefono su savimi neturėjo, todėl paskambinti negalėjo. Ji po to nuėjo prie autobusų stotelės ir autobusu grįžo namo ir grįžus namo iškart iš savo telefono paskambino į bendrosios pagalbos centrą 112 ir pranešė apie įvykį, kurį matė, o būtent pranešė, kad matė, kaip vienas vyras trenkė arba užmušė kitą. Policijos ji nesulaukė, nes išvažiavo, kad galėtų paskambinti į policiją ir pranešti apie įvykį. Šių vyriškių ji nepažįsta. Tik tai vyriškį kuris mušė matė kelis kartus parduotuvėje Norfa. ( 1 t. b.l. 148-149 ).
Iš perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos A. N. parodymų matyti, kad ji buvo papildomai apklausta 2022-03-03 parodė, kad 2021-09-07 apie 15.30 val. buvo parduotuvėje "Norfa", esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Stovėjo prie kasos, o toliau stovėjo vyresnis ir jaunesnis vyriškis, girdėjo, kaip vyresnis vyriškis garsiai prieštaravo, kad būtent jaunesnis vyriškis nedėvi apsauginės kaukės, jaunesnis vyriškis jam atsakė, kad koks jo reikalas. Parduotuvėje vyko tik žodinis konfliktas tarp dviejų tų vyriškių. Apsipirkusi ji išėjo iš parduotuvės Norfa" ir ėjo nuo Norfos link apleistų pastatų, esančio (duomenys neskelbtini), ėjo prie autobusų stotelės, tai yra išėjusi iš parduotuvės pasuko į dešinę pusę, žiūrint nuo parduotuvės pusės. Eidama girdėjo, kad paskui ją ėjo vyriškis, jis nuo jos buvo maždaug 1 metro atstumu, kuris buvo apsirengęs tamsios spalvos striuke, džinsais, atrodo yra žilų plaukų, lieso kūno sudėjimo, apie 50 metų amžiaus. Girdėjo, kad tam vyresniam vyriškiui sakė " einam su manim, einam su mani". Vyriškis jam tik atsakė" ko tu pristojai prie manęs". Ji atsisukusi pamatė, kad tą vyresnį vyriškį vijosi jaunesnis vyriškis. Šie būtent du vyriškiai konfliktavo parduotuvėje. Jaunesnis vyriškis kuris vijosi buvo vidutinio ūgio, apie 30-40 metų amžiaus, apsirengęs šviesios spalvos striuke, stambaus kūno sudėjimo. Kalbėjo jie rusiškai. Jie jau buvo užėję už parduotuvės kampo, kai staiga išgirdo triukšmą, tai yra garsas toks, kaip kas ką muštų. Pasisukus pamatė, kad tas jaunesnysis vyriškis muša vyresnįjį vyriškį. Matė, kad kumščiu sudavė jam į krutinę, vyresnis vyriškis sujudėjo, bet nenugriuvo, bet laikėsi ant kojų, po to sudavė į veidą apie 2-3 sykius, ir tada sudavė į galvą, ir po šių smūgių vyriškis pargriuvo ant asfaltuoto takelio prie pat parduotuvės veidu žemyn, ant pilvo, gal ant šono, nes matėsi, kad tam vyresniam vyriškiui iš ausų ir nosies pradėjo tekėti kraujas. Matė kad buvo suduota viso bendrai apie 10 smūgių. Kai mušė tas jaunesnis vyriškis tą vyresnį, ji sakė jam "ką tu darai, gana mušti", bet jis į jos pasakymus nereagavo. Paskui truputį toliau stovėjęs vyriškis, sakė, "tu jį užmušei, bėk", vyriškis pražilęs, jau virš 50 metų amžiaus. Ji tada jiems pasakė, kad reikia kviesti policiją ir greitąją. Vyriškis, kuris mušė, stovėjo su telefonu ir šypsojosi, bet neskambino, net paklausė, o kokiu numeriu skambinti, ji jam atsakė, kad 112, tačiau jis neskambino. Ji pati telefono su savimi neturėjo, todėl paskambinti negalėjo. Ji po to nuėjo prie autobusų stotelės ir autobusu grįžo namo ir grįžus namo iškart iš savo telefono paskambino į bendrosios pagalbos centrą 112 ir pranešė apie įvykį, kurį matė, o būtent pranešė, kad matė, kaip vienas vyras trenkė arba užmušė kitą. Skambino ir apie įvykį pranešė, maždaug po 10 min, tai yra apie 15.45 val.Policijos ji nesulaukė, nes išvažiavo, kad galėtų paskambinti į policiją ir pranešti apie įvykį. Šių vyriškių ji nepažįsta. Tik tai vyriškį kuris mušė matė kelis kartus parduotuvėje Norfa, jis visada parduotuvėje kiek matė elgdavosi iššaukiančiai, nepagarbiai. ( 1t. b.l. 154-155).
Iš liudytojos A. N. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad ji 2022-03-03 savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t. b.l. 158-166 ).
Liudytojas V. M. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, bet yra jį matęs mieste. Žuvusįjį S. B. žino, su juo buvo beveik 30 metų pažįstami. Iki įvykio su S. B. kartu gyveno kaime, kai Vilniuje baigė darbą, grįžo į kaimą ir gyveno pas jį.
Tą dieną, prieš įvykį, jie kartu atėjo į parduotuvę Norfa, nusipirko butelį vyno ir atsisėdę miške ant suoliuko jį išgėrė, po to S. B. nuėjo į parduotuvę Norfa nupirkti dar vieno butelio, o jis liko laukti lauke. Ten iš kairės Norfos pusės yra aikštelė, pakilimas, jis ten stovėjo, laukė ir šnekėjosi su žmogumi, tas žmogus stovėjo aukščiau, o jis – žemiau. Kai atsisuko, dešinėje pusėje pamatė tokį vaizdą: stovi trys žmonės, stovi S. B., tada stovi šitas jaunas žmogus (parodo į kaltinamąjį) ir dar jaunas čigoniukas. Jis pamatė, kad S. B. lygtai už gerklės laikė jauną vyruką, nežino, ar jį dusino, smaugė. Tas jaunas žmogus ištrūko ir tik po to S. B. trenkė kumščiu, kažkur į žandą, kairėje veido pusėje, ir S. nukrito. Jis (V. M.) nuo jų stovėjo maždaug 9-10 metrų atstumu. Po to jis pribėgo, tą jauną žmogų paėmė už rankos, S. gulėjo, bet jis niekur nebandė ištrūkti, nebandė bėgti, stovėjo, sakė jam „aš viską mačiau, lauksiu policijos, lauksiu greitosios pagalbos“. Tas jaunas čigoniukas, taip pat niekur nebėgo, jie abu stovėjo vietoje, iki atvyko policija ir greitoji. Kai atvažiavo policijos ekipažas, jis pasitraukė į šoną, ir matė kaip tą jauną žmogų pasodino į policijos automobilį, o S. įkėlė į greitosios pagalbos automobilį ir išvažiavo. Tikriausiai vieną jų nuvežė į policiją, kitą – į ligoninę. Jis vakare atėjo į ligoninę, manė, kad S. yra čia ligoninėje, atnešė jam pavalgyti, šlepetes, pasikėlė į viršų, bet jo ligoninėje nebuvo, pasakė, kad jį išvežė į Uteną. Jis pranešė jo žmonai, nes turėjo jos kontaktus. Jo parodymai sutampa su parodymais, kuriuos davė apklaustas ir ikiteisminio tyrimo metu. perskaičius liudytojo parodymus ( T. 2, b.l. 18-19), liudytojas parodė, kad truputi viskas buvo ne taip, kaip nurodė. Atsisukęs pamatė, kad S. B. laikė šviesių plaukų jaunuolį už kaklo, jis matė, kaip rankomis jį smaugė. Viskas buvo ne taip. S. B. laikė jauną vyrą už kaklo. Jis (V. M.) stovėjo nuo jų 9-10 metrų atstumu ir matė rankas, dusinančias jauną žmogų, o paskui jaunas žmogus ištrūko ir trenkė. Ikiteisminio tyrimo metu tos aplinkybės nepasakė, nes nesuprato, nesusiorientavo, nes yra pagyvenęs žmogus, kartais pasimiršta, o paskui prisiminė, kaip viskas buvo iš tikrųjų. Bet iš tikrųjų buvo rankos, kurios smaugė. Jaunas žmogus ištrūko ir tik tada trenkė. Jeigu gerai atsimena, ir supranta, tai trenkė iš dešines rankos į kairę veido pusę. Kai jis atsisuko, matė rankas, tada jaunuolio ištrūkimą ir tik tada smūgį. Gerai prisimena tą momentą, kaip sudavė, gal sudavė iš dešinės rankos, o gal iš kairės rankos. Po smūgio S. iš karto nukrito ir galva trenkėsi į grindinį, ten yra toks bortelis. S. gulėjo ant nugaros, jo galva buvo pasukta į šoną. Kai atvažiavo policija, tada jau buvo matyti kaip iš ausies teka kraujas. Dabar negali prisiminti kaip buvo apsirengęs kaltinamasis. Net neatsimena kaip buvo apsirengęs S. Net neatsimena kaip pats buvo apsirengęs. S. B. buvo praėjęs Afganistaną, (duomenys neskelbtini). Jis pasakojo apie tai, kad jis buvo kontūzytas po sprogimo, įvykusio šalia šarvuoto automobilio. Paskutiniu metu jis pastoviai vartojo vaistus nuo skausmo, nuolatos išgerdavo po 9-10 tablečių, jų pavadinimo nežino. Žino, nes kartu gyveno. Jis būdavo impulsyvus žmogus. Kai kartu sėdėdavo draugų kompanijoje, jis nuolat pykdavosi su M.. Jis visada buvo konfliktiškas žmogus. Tą įvykio dieną prie parduotuves abu su S. B. buvo neblaivūs. S. B., kai ėjo į parduotuvę, galbūt ir turėjo kaukę, bet gerai neatsimena. Jis sakė užeis į parduotuvę, paims butelį vyno ir važiuos į kaimą. Bet kai jis gulėjo, ant jo kaukės nebuvo. Tą dieną iš pradžių buvo išgėrę vyno butelį, apie 19-21 laipsnių stiprumo. Matė S. ištiestas rankas, jos buvo uždėtos ant jauno žmogaus gerklės. Kai buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, jis nenurodė tos aplinkybės, nes kažkaip nesuteikė tam dėmesio. Viskas taip ir buvo iš tikrųjų, jis tik dabar prisiminė. Matė rankas ant žmogaus gerklės, matė, kaip jis bandė ištrūkti. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas parodymų patikrinimas. Kažką prisimena, kad jį buvo nuvežę į įvykio vietą, ten jis rodė ką matė. Jis papasakojo kaip viskas buvo, bet tada nesuteikė reikšmės tam, kad iš pradžių matė rankas, paskui kaip žmogus bando išsilaisvinti, o tik tada buvo smūgis. Parodymų patikrinimo metu tada pasakė neteisingai. Dabar jis pasirašė dėl atsakomybės už teisingą parodymų davimą, kad teismui sakys tiesą. Jis neatsimena ar ikiteisminio tyrimo metu, atliekant parodymų patikrinimą, pasirašė dėl neteisingų parodymų davimo, jam atrodo, kad niekur nepasirašė. Iš tikrųjų taip viskas ir buvo, tik tuomet jis praleido šitą momentą pasakodamas, tačiau buvo rankos, laikančios jauną žmogų už gerklės. Tai labai svarbi aplinkybė, bet taip ir buvo iš tikrųjų. Jis taip pat labai dėl to pergyvena, tiek metų pradraugavo, jam labai gaila, kad S. nebėra. Bet iš tikrųjų buvo taip, kaip sako. J. S. nei jo šeimos nežino ir nepažįsta. S. B. šeimą žino nuo jaunystės, ir jo mergaitės prie jo užaugo. S. B. nuolat pas jį atvažiuodavo, ir jis pas jį į kaimą važiuodavo, kartu vykdavo į žvejybą. Tai jo draugas. Ikiteisminio tyrimo metu, ir parodymų patikrinimo vietoje metu, nenurodė tos aplinkybes, kad S. B. laikė J. S. už kaklo, nes tiesiog jis praleido tai, paskui tik prisiminė, kad iš tikrųjų taip buvo. Pirmiausia – rankos, dusinančios, lygtai dusino, lygtai stumdė. Jis laikė už gerklės. Jaunas žmogus muistėsi, bandė ištrūkti ir tik tada trenkė. Jis buvo 9-10 metrų atstumu. Iš pradžių jis stovėjo į juos nugara ir kalbėjo su žmogumi, o kai pasisuko, pamatė sceną – rankas, laikančias už gerklės, jaunas žmogus ištrūksta, suduoda smūgį. Tada jis pribėgo prie jų ir suėmė jauną žmogų už rankų. Manė, kad tas jaunas žmogus pabėgs, bet jis jam sakė, kad niekur nebėgs, bus kol atvažiuos policija. jis stovėjo vietoje. Greičiausiai jis laikė ir smaugė, nes jo rankos buvo ištiestos, uždėtos ant kaklo. Vis dėlto jis buvo treniruotas žmogus, praėjęs Afganistaną, kažkada turėjo gerą fizinį pasiruošimą, žinojo tam tikrus triukus, jaunystėje ant skersinio ir saulutes sukdavo. Jis galėjo save apginti, nors buvo jau senas, ligotas, su lūžiais, bet tie įgūdžiai buvo likę. Paskutiniu metu S. buvo liesas, suprantama, kad tokiuose metuose S. neturėjo tiek jėgų, kad muštis, bet įgūdžiai tai buvo likę. Kai važiuodavo į kaimą, jis du kartus ilsėdavosi, sakydavo, kad dūsta.
Kai S.nukrito, nematė, kuria tiksliai galvos dalimi jis trenkėsi, matė, kad jis trenkėsi galva į šalia pastato esantį betonuotą bortelį. Jo galva gulėjo pasukta į dešinę pusę, vienos ausies nesimatė, o iš kitos ausies bėgo kraujas, ir jį tampė traukuliai. Pagal jo samprotavimus, jam sudavė į kairę veido pusę. Sudavė į kairę veido pusę, kur tiksliai pataikė negali pasakyti. Parodymų patikrinimo metu tą aplinkybę nurodė teisingai. Po jo duotų parodymų policijoje, jį iš karto paleido, nevežė duoti parodymų į įvykio vietą. Fotografijas darė įvykio vietoje. Dabar tiksliai neatsimena, ar iš pradžių jis atėjo į policiją, ar jį kažkur tai surado. Tikriausiai taip ir buvo, kad iš karto po to, kai užpildė jo apklausos protokolą, jį vežė fotografuoti prie Norfos (T.2, b.l. 20-22). Patvirtina aplinkybes, kad ikiteisminio tyrimo metu, parodymų patikrinimo vietoje metu, teisingai nurodė kaltinamojo suduotą smūgį. Taip, jis matė rankas ir paskui smūgį. Neatkreipė dėmesio, ar įvykio vietoje buvo kitų asmenų, tik paskui, kai visa tai įvyko, priėjo žmonės. Dar buvo romų tautybes jaunas žmogus. Kai prasidėjo konfliktas tarp kaltinamojo ir S., nežino ar įvykio vietoje tarp jų buvo žodinis konfliktas, atrodo, kad jie tarpusavyje kalbėjosi. Kai jis pasisuko, jis atkreipė dėmesį į rankas, bandymą išsisukti ir tada smūgį. Į gydymo įstaigą dėl sužalojimų S. B. ir anksčiau labai dažnai kreipdavosi. Kadangi jo galva buvo kontūzyta, tai jis mėgdavo eidamas prisėsti ant bordiūro, paskambinti ir išsikviesti greitąją pagalbą, kad neiti pėsčiomis į namus, paprastai greitoji jo neišveždavo, o suleisdavo nuskausminamųjų vaistų ir jį paleisdavo, arba būdavo, kad parveždavo iki namų. Jis dažnai gulėdavo ligoninėje ir dėl stuburo, jis turėjo daug ligų. Jis be tablečių negalėjo. S. pažinojo 30 metų. Apie jo kriminalinę praeitį, kiek žino, tik buvo baustas už gėrimą, už dviračio vairavimo taisyklių pažeidimą, už kontrabandines cigaretes. Įvykio metu, kadangi buvo išgėręs, nesulaukė policijos, o pagalvojęs pasitraukė į šoną. Jie negalvojo, kad viskas taip pasibaigs. Tą vakarą jie ėjo pas S. į ligoninę, manė jis ten. Tas čigoniukas liko įvykio vietoje, atrodo, juos kartu susodino į policijos automobilį. Nežino kas kvietė policiją, kažkas iš aplinkinių – gal moteris, gal tas čigoniukas, kažkas iš ten buvusių. Tos moters (liudytojos A. N.), įvykio vietoje jis nematė ir su ja nesikalbėjo. Kai S. nugriuvo, aplinkui žmonių minios nebuvo, nežino kas dar matė įvykį. Ten dar kažkoks žmogus stovėjo, gal jis ir matė. S. B. išėjimo iš parduotuvės momento jis nematė, jį pamatė tik už kampo. Kadangi buvo išgėręs, todėl policijos nelaukė, pasitraukė į šalį, matė, kaip S. įkėlė į greitosios pagalbos automobilį, negalvojo, kad viskas taip baigsis, nesitikėjo, kad bus tokios pasekmės. Manė, kad viskas bus normaliai. Po to įvykio kaltinamojo daugiau nematė, su juo nesikalbėjo. (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 1979 metų, daugiau kaip 40 metų. Apie šitą jaunuolį iki šito įvykio nieko nežinojo, nežino kuo jis vardu, tiesiog matydavo jį prie Norfos, nes jo ilgi plaukai. Po įvykio, kai jo draugas S. nugriuvo, jis (V. M.) iš karto prie jo pripuolė, čiupo jam už rankų, bet tas jaunuolis liepė jam nusiraminti, kad jis niekur neis, lauks čia, kol atvažiuos policija. Jis buvo strese, matėsi, kad žmogus suprato ką padarė ir dėl to pergyveno. Tos moters, kuri šiandien buvo salėje, nepažįsta, nežino jos. Gal tik iš matymo buvo matęs kažkur, bet nežino nei kur gyvena, nei kuo vardu. Įvykio vietoje buvo šokas, neatkreipė dėmesio, ar ta moteris buvo įvykio vietoje, ar ji šaukė, kad žmonės kviestų policiją. Jis pirmiausia sakė, kad reikia kviesti greitąją pagalbą. Smūgio momento metu, nuo kurio jo draugas nugriuvo, jis neatkreipė dėmesio kokie dar žmonės buvo arti, jam atrodo, kad jis buvo arčiausiai už visus kitus. Šalia jo draugo, smūgio sudavimo metu, tikrai jokia moteris nestovėjo. Jis iš įvykio vietos niekur nepabėgo, tik pasitraukė į šalį ir laukė kol atvažiuos policija, nes matė bėgantį kraują. Jis stovėjo tolėliau ir galvojo, kad toks įvykis, atvažiuos policija, kad tas jaunas žmogus nepabėgtų, bet jaunuolis niekur nebėgo, stovėjo. Jis iš karto paskambino visiems S. artimiesiems, po to, kai sužinojo, kad jis buvo išvežtas į Uteną. Paskui, kai jis buvo išvežtas į Vilnių, jie susiskambindavo su jo žmona. Iki S. mirties jam nepavyko su juo pabendrauti, jis nebuvo Vilniuje, jo sutuoktinė ir dukros važiavo pas jį į Vilnių, jos sakė, kad jo būklė gerėja, kad jis atmerkė akį, bet mėnesio bėgyje jis mirė. Smūgio S. sudavimo metu, kitų asmenų, šalia jo draugo ir kaltinamojo, nebuvo. Čigoniukas buvo su jais kartu. Jis stovėjo šalia, 2-3 metrų atstumu nuo S. ir jaunuolio. Tą momentą, kaip policija sulaikė kaltinamąjį, matė. Matė, kaip kaltinamasis sėdo į policijos mašiną ir buvo išvežtas. Nežino kas buvo su tuo čigoniuku, ar jis įsėdo į policijos automobilį, ar ne.
Iš perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo V. M. 2022-03-31 parodymų matyti, kad jis parodė, kad nuo 2021 m. gegužės mėn. atsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini) miestą, kadangi neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos apsigyveno pas pažįstamą S. B., jis jam padėjo buitiniuose namų ruošos darbuose, padėjo tvarkyti malkas ir pan. Gyveno kartu draugiškai, nebuvo pykčių, S. buvo mėgėjas išgerti alkoholinius gėrimus. Rugsėjo mėn., dabar jau tikslios datos pasakyti negali, su S. buvo namuose, per visą dieną išgėrė vieną vyno butelį dviese, tikrai nebuvo girti. Po pietų, tikslaus laiko nurodyti negali, bet maždaug 15.30 val jis kartu su S. nuėjo į parduotuvę "Norfa", esančią (duomenys neskelbtini). Į parduotuvę įėjo vienas S., o jis liko lauke jo laukti. Po kelių minučių matė išėjo du jaunuoliai, vienas šviesių, iki pečių ilgio plaukų, kitas jaunuolis buvo tamsaus gymio, lyg romų tautybės. Iš paskos jų išėjo ir S.. Jaunuoliai ėjo pirmi, S. ėjo iš paskos, maždaug apie 2 m. atstumu, o jis paskui jį, maždaug 7 m. atstume. Tik užėjus už parduotuvės kampo pamatė, kaip tas šviesių plaukų jaunuolis sustojo, pasisuko link iš paskos einančio S., jie kalbėjosi, vyko žodinis konfliktas, dėl ko vyko konfliktas negirdėjo, bet net nespėjo prie jų prieiti, kai pamatė kaip tas šviesių plaukų jaunuolis vieną sykį sudavė dešinės rankos kumščiu S. į dešinės pusės žandą, po smūgio iškart S. krito ir galva trenkėsi į grindinį. Pribėgęs pamatė, kad S. pradėjo bėgti kraujas iš ausies. Kai tas jaunuolis trenkė S., S. nematė, kad būtų bandęs suduoti tam jaunuoliui į veidą ar kitą kūno dalį, jis nemosikavo rankomis lyg norėdamas suduoti ir pan. Jis iškart pribėgęs pasakė jaunuoliui, kuris trenkė S., kad nebandytų bėgti, kad turi sulaukti policijos ir greitosios med. pagalbos. Tas jaunuolis iš įvykio vietos nepasišalino. Greitoji med. pagalba S. B. išvežė į Visagino ligoninę, buvo išvežtas tuomet į Utenos ligoninę, o tada į Vilniaus gydymo įstaigą. Vėliau, maždaug po mėnesio S. B. mirė. Tas jaunuolis palyginus su S. buvo stambaus kūno sudėjimo, nes S. buvo liesas, tikrai neturėjo jėgų muštis, agresyvus nebuvo. (2 t. b.l. 18-19 ).
Iš liudytojo V. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad V. M. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t. b.l.22-29 ).
Liudytojas E. P. parodė, kad dirba Visagino PK reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu. Kaltinamąjį J. S. žino tik dėl šito įvykio. Įvykio dieną dirbo kartu su kolega A. B., gavo iškvietimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), prie Norfa parduotuvės, guli sumuštas asmuo. Nuvykę į įvykio vietą rado gulintį vyriškį, prie jo buvo kaltinamasis. Kaltinamasis pasakė, kad tarp jų Norfoje įvyko konfliktas, kad nukentėjusysis neužsidėjo kaukės, kad vėliau išėjo į lauką ir J. S. trenkė vieną smūgį, po kurio tas vyriškis nukrito. Po to atvyko greitoji, vyriškį išsivežė į Visagino ligoninės priėmimo skyrių, vėliau – į Utenos ligoninę. Vietoje dar buvo liudytojas V. J., pranešėjos vietoje nebuvo. Kai atvyko, S. B. gulėjo ant šono, atrodo, kad jam iš ausies bėgo kraujas. Jie bandė su juo bendrauti, bet jis buvo be sąmonės. Jie paklausė kaltinamojo kas čia nutiko, jis iš karto pasakė, kad jis trenkė vyriškiui vieną smūgį ir tas vyriškis nukrito. Prie pat buvo tik tuo metu nepilnametis V. J., dabar jis jau pilnametis. Jis sakė, kad matė, kaip tarp jų įvyko konfliktas ir kad susimušė. Jokios moteriškės šalia nebuvo. Su pranešėja jie bendravo tik telefonu. Kolega jai skambino, paklausė kur ji yra, nes reikėjo jos duomenų, bet ji neatėjo, o paskui ji pati skambinėjo, kad pasidomėti kaip ir kas. Jis pats su ta moterimi liudytoja nebendravo, su ja telefonu bendravo jo kolega. Įvykio vietoje kaltinamasis nurodė tik tai, kad tarp jo ir nukentėjusiojo buvo konfliktas, kad nukentėjusysis neužsidėjo veido kaukės po to, kai pardavėja jam davė pastabą, kad jis užsidėtų kaukę, o jis neužsidėjo. Tada kaltinamasis jam pasakė „užsidėk kaukę“, o nukentėjusysis jos neužsidėjo ir pasakė „einam į lauką, pašnekėsim“. Kai išėjo į lauką, kaltinamasis jam trenkė. Neatsimena, ar apie nukentėjusiojo veiksmus jau lauke kaltinamasis ką nors minėjo, ar jis minėjo kaip toliau išsivystė konfliktas lauke. Jiems atvykus į įvykio vietą, kaltinamasis elgėsi ramiai. Neatsimena ar kaltinamasis buvo blaivus, tikrino jo blaivumą. Į Bendrąjį pagalbos centrą dėl įvykio buvo gauti keli pagalbos skambučiai, jo kolega telefonu kalbėjo su kažkokia moterimi. Jie gavo pranešimą iš budėtojo, po informacijos gavimo į įvykio vietą atvyko greitai, nes miestas mažas, patruliavo pačiame (duomenys neskelbtini). S. B. jiems buvo žinomas asmuo, nes jis daug vartojo alkoholio, voliodavosi viešoje vietoje, buvo baustas už administracinius pažeidimus, dėl alkoholio vartojimo viešoje vietoje. (duomenys neskelbtini), kaip policijos pareigūnas, dirba 20 metų. J. S. jam nebuvo žinomas, nebuvo su juo susidūręs. Apie S. B. ankstesnius pristatymus į gydymo įstaigą dėl sužalojimų nieko nežino. Po to, kai gavo pranešimą, iš budėtojo nebuvo kalbos apie gautų smūgių skaičių, buvo iškvietimas, kad muštynės, kad guli vyriškis, dabar nepasakys kaip skambėjo pats pranešimas. Tuos duomenis, kad buvo trenkta vieną kartą, gavo telefonu, kai kolega bendravo su A. N. telefonu. Apie A. N. skambutį nieko negali paaiškinti. Nežino ar šitame įvykyje rašė tarnybinį pranešimą. Jis betarpiškai, asmeniškai, su A. N. nebendravo. Jos pavardė jam girdėta, bet jos apibūdinti negali, neatgamina. Abu su kolega įvykio vietoje buvo su įjungtomis Body kameromis. Buvo nuvykęs ir į ligoninę, paskui S. B..
Liudytojas A. B. parodė, kad dirba Utenos VPK Visagino PK reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju. Kaltinamąjį J. S. pažįsta, kadangi jis gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, teko susidurti su juo, bet ne iš blogosios pusės. Žino kaip (duomenys neskelbtini) gyventoją. Nukentėjusįjį S. B. pažinojo iš blogesnės pusės, teko su juo susidurti, kai jis būdavo neblaivus viešoje vietoje, ir keletą kartų teko dalyvauti, lydint greitosios medikus, važiuojant pas jį į namus, kur jis gyveno už miesto, t.y. reikėjo daryti greitajai palydą, nes jis kartais būdavo agresyvus. Įvykio dieną gavo pranešimą, tiksliai aplinkybių neatsimena, kaip skambėjo pranešimas. Gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie Norfa parduotuvės, už pastato, vyksta veiksmas, kad žmogus guli ant žemės, ir žmogus, sužalojęs tą žmogų, taip pat yra įvykio vietoje. Atvykus į įvykio vietą, įvykio vietoje buvo kaltinamasis, nukentėjusysis, dabar jau miręs ir liudytojas V. J.. S. B. gulėjo ant žemės, ant plytelių prie parduotuvės pastato, matėsi kraujas. Jis buvo nesąmoningas. Šalia stovėjo kaltinamasis. Jis pasakė, kad jis sudavė smūgį ir paaiškino aplinkybes, dėl ko jis sudavė smūgį, t.y. kad parduotuvėje Norfa buvo kilęs konfliktas, dėl to, kad S. B. nenorėjo užsidėti kaukės, kadangi buvo privaloma kaukę dėvėti. Kaltinamasis paaiškino, kad S. B. pats pasiūlė išeiti į lauką ir išsiaiškinti; išėjus į lauką tarp jų kilo konfliktas ir buvo suduotas vienas smūgis, po ko S. B. nukrito ant žemės ir jam iš galvos, iš ausies, pradėjo tekėti kraujas. Kaltinamasis iš karto aiškino, kad jis ne kartą bandė nukentėjusiajam suteikti pirmąją pagalbą, ir prie jų jis bandė suteikti jam pirmąją pagalbą, sakė, kad jis nenorėjo šalintis, kad tai padarė netyčia. Atvažiavo greitoji pagalba, S. B. buvo nuvežtas į priėmimo skyrių, ten jis buvo atgavęs sąmonę, bandė jį kalbinti. Jis minėjo, kad pretenzijų niekam neturi. Nuo jo sklido alkoholio kvapas, greičiausiai jis buvo neblaivus. Vėliau bendravo su kaltinamuoju. Jis atsiprašinėjo, prašė perduoti nukentėjusiajam jo atsiprašymus, kai su juo bendravo Visagino PK. Jis aiškino, kad tai padarė ne specialiai, nesitikėjo, kad taip atsitiks, nes sudavė tik vieną smūgį. Kaltinamasis buvo susijaudinęs, ne piktybiškas, matėsi jo gailestis, jis gailėjosi dėl visos situacijos, jis keletą kartų kartojo, ką jis galėtų padaryti, kad jis tikrai nesislepia, kad jis nori nukentėjusiojo atsiprašyti. Jie jam paaiškino, kad kol kas nežino kokia yra nukentėjusiojo būsena, kad S. B. yra išvežtas į Uteną ir tokios galimybės nėra. Kai atvyko į įvykio vietą, S. B. gulėjo ant šono, viskas turėtų matytis jų Body vaizdo kamerose. Įvykio vietoje buvo ir V. J., bet su juo labai nebendravo, kadangi važiavo su greitąja. Jis galimai nurodė, kad matė, kaip kaltinamasis sudavė smūgį. Neatsimena ar jis pasakojo apie konflikto aplinkybes. Su moteriške bendravo, kadangi dėl šito įvykio buvo gauta keletas iškvietimų. Bandė išsiaiškinti, bendravo su pranešėja. Bet jau atvažiavę matė, kad yra ir kaltininkas, ir nukentėjusysis, dėl to nematė tikslo su ja daugiau bendrauti. Paskambinus jai matėsi, kad ji buvo labai susijaudinusi, bet vietoje jos nebuvo. Jai skambino važiuodami į įvykį, o gal būdami įvykyje. Ji kalbėjo rusiškai, kad greičiau važiuotų į įvykį, kad ten guli žmogus ir panašiai. Gali būti, kad ir vėliau su ja bendravo, skambino, tam, kad pasidomėti apie jos duomenis, kad nurodyti tarnybiniame pranešime. Apie tą įvykį pirminę informaciją greičiausiai susirinko, jeigu yra nurodyta tarnybiniame pranešime. Jeigu neklysta, jis skambino arba jai, arba pirmam pranešėjui, kai važiavo į įvykį. Nes kai važiuoja į įvykį, stengiasi pasiskambinti, išsiaiškinti aplinkybes. Kadangi (duomenys neskelbtini) mažas miestas, kol jie atvažiavo, kol prisiskambino, tai atvažiavę jau matė visą situaciją, todėl tas pokalbis su pranešėja netruko ilgai. Daugiau, be V. J., buvo žmonių buvo, neatsimena, bet gali būti, kad konflikto metu buvo dar kažkas priėjęs, kai jie atvažiavo, bet jie buvo paprašyti atsitraukti. Ten yra perkybos centras Norfa, pėsčiųjų takai, todėl žmonės vaikščiojo tikrai. V. J. yra mažo ūgio, teko susidurti, pažįsta jį, apie 150 cm ūgio. Jaunas žmogus. Jis pasirodė kaip romų tautybės asmuo, nes truputi tamsesnio gymio. V. J. už kaltinamąjį yra žemesnis, jam iki pečių. Buvo kalba, kad nukentėjusysis parduotuvės patalpose kabinėjosi prie kaltinamojo. Iš kaltinamojo iš karto buvo tokia pirminė versija, kad nukentėjusysis pats pasiūlė kaltinamajam išeiti į lauką, kad išsiaiškinti. Jis suprato, kad konfliktas prasidėjo dar parduotuvėje. Dabar nepamena, ar buvo kalba apie tai, kad nukentėjusysis pats kabinėjosi, bet paaiškinimas apie tai tikrai buvo. Kaltinamasis buvo blaivus, o nuo nukentėjusiojo sklido alkoholio kvapas, tą pajautė ligoninės priimamajame skyriuje. Į nukentėjusįjį kreipėsi pavarde, nes jis jam buvo žinomas. Jis buvo asocialus žmogus, kuris pastoviai būdavo neblaivus viešoje vietoje, pažeidžiantis viešąją tvarką, viešosios tvarkos administraciniai pažeidimai. Jam buvo žinoma, jis buvo linkęs vartoti narkotines medžiagas kartu su alkoholiu, nebuvo stabilios psichikos, galėjo iškviesti greitąją pagalbą, kad išvažiuoti į psichiatrinę ligoninę pagulėti, pasigydyti, greitąja naudojosi kaip pavėžėjo paslaugomis. Nėra žinoma apie jo pristatymus į ligoninę, dėl kokių nors susižalojimų ar dalyvavimo muštynėse. Apie A. N. nieko nežino. Kiek atsimena, su ja bendravo telefonu, ji buvo sunerimusi, kalbėjo daug nereikalingų dalykų. Jam kilo daug abejonių dėl jos psichologines būsenos, ji buvo labai sunerimusi, kalbėjo pakeltu tonu ir panašiai. Tiksliai nebepasakys ką ji kalbėjo, bet pasakius jai, kad visus sulaikė ir viskas yra tvarkoje, ji vis vien nenusiramino, bandė pakartoti ir kažką paaiškinti. Tai, kad „ji (A. N.) matė, kaip konflikto metu J. S. trenkė vieną kartą S. B. į veidą“ į tarnybinį pranešimą greičiausiai įrašė iš BPC skambučio. Kaltinamąjį buvo nusivežę į policijos įstaigą. Kai S. B. atgavo sąmonę, kaltinamasis buvo paleistas namo. Buvo surinkti jo asmens duomenys, vėliau jam pasiskambino, kad jis ateitų į komisariatą. Jis atėjo į komisariatą ir su juo kalbėjosi. Jis norėjo atsiprašyti nukentėjusiojo, visą laiką tvirtino, kad tai padarė ne specialiai, kas gali jam grėsti. Jis domėjosi nukentėjusiojo sveikata. Gali būti, bet nėra įsitikinęs, kad paleisdamas jį, įteikė jam teismo šaukimą. Kaltinamasis jam yra žinomas kaip nepiktybinis, jį žino nuo mažų dienų, kai jis vaikščiodavo po miestą dar būdamas nepilnametis. Iš jo pusės nebuvo jokių administracinių ar baudžiamųjų pažeidimų. Apie jo agresyvų elgesį tikrai neteko susidurti. Jis dažnai kalbėdavo su jais prevenciškai, apie jų ateitį, sakydavo, kad jie nebendrautų su asocialiais asmenimis, matė, kad jis jaunas ir nenorėjo, kad susigadintų sau gyvenimą. Atvykus į įvykio vietą pagalvojo, kad sužalojimas nėra sunkus, nukentėjusiojo sužalojimo sunkumo nesugebėjo įvertinti iš karto, nes nelabai matė pas jį sužalojimus ir iš karto atvažiavo greitoji pagalba. O kai priėmimo skyriuje jis atgavo sąmonę, pamanė, kad su juo viskas ne blogai. Palyginus su tuo, kaip jis atrodė įvykio vietoje, tai ligoninėje jis bent jau kalbėjo. Dėl kraujo bėgimo iš ausies, ligoninėje bendravimo metu pats daktaras pasakė, kad čia gali būti vidinis kraujavimas, dėl to jis buvo išsiųstas į Vilnių. Iš pradžių nebuvo aišku, ar tas kraujavimas yra iš ausies, ar iš galvos, ar iš nosies. Būnant ligoninėje nukentėjusiojo klausė, ar jis turi kam nors pretenzijų, nes vizualiai nematė nosies lūžių, ar kitų sužalojimų. Reikėjo kvalifikuoti veiką ir žinoti kaip toliau pasielgti. Jeigu jis tuo metu neturėjo pretenzijų, ir pas jį būtų buvęs nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai viskas būtų pasibaigę tik tarnybinio pranešimo surašymu.
Iš perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo V. J. parodymų matyti, jog jis apklaustas 2021-10-19 parodė, kad jis 2021-09-07 apie apie 15.30 val. buvo parduotuvėje Norfa, adresu (duomenys neskelbtini). Matė, kad parduotuvėje prie kasos įvyko žodinis konfliktas tarp dviejų pirkėjų, vienas buvo be medicininės kaukės, o kitas jaunesnis, kuris reikalavo užsidėti kaukę, taip pat sakė, jog jei tu neblaivus tai išeik iš parduotuvės arba užsidėk kaukę. Matėsi, kad tas vyriškis be kaukės buvo akivaizdžiai neblaivus, nes svirduliavo į šonus. Jie abu išėjo iš parduotuvės. Jis taip pat išėjo iš parduotuvės, pamatė, kad tie du parduotuvėje konfliktavę vyriškiai, abu nuėjo šalia parduotuvės, už kampo, pirmas už kampo ėjo jaunesnis, o iš paskos ėjo vyresnis, tas neblaivus vyriškis. Jis matydamas konfliktą sustojo pažiūrėti, nuo jo iki jų buvo apie 6 m. atstumas, todėl viską gerai matė. Tas neblaivus vyriškis bandė suduoti 5-6 sykius kumščiu tam jaunesniam, tačiau nepataikė, mano dėl girtumo. Tuomet tas jaunesnis vyriškis, kuriam norėjo suduoti smūgius tas vyresnis neblaivus vyras, vieną sykį trenkė dešinės rankos kumščiu, trenkė tam vyresniam vyriškiui į kairį žandikaulį, arti ausies. Po smūgio vyras nukrito ant žemės, matė, kad tas vyriškis trenkėsi galine galvos dalimi į grindinį. Tai pamatęs priėjo arčiau, matė, kad tam nugriuvusiam vyriškiui iš dešinės ausies bėga kraujas, todėl jis paskambino ir iškvietė greitąją med. pagalbą bei policiją, greitoji med. pagalba tą nugriuvusį neblaivų vyriškį išvežė į gydymo įstaigą. Mano tas jaunesnis vyriškis nenorėjo sužaloti to vyresnio vyro, tačiau gynėsi nuo jo, kadangi jam bandė suduoti smūgius tas nukentėjęs vyras. Nei vieno vyriškio dalyvavusio konflikte nepažįsta, tą jaunesnį vyriškį yra matęs kelis sykius parduotuvėje ( 1 t. b.l. 170-171 ).
Iš liudytojas V. J. parodymų duotų parodymų patikrinimo vietoje metu matyti, kad V. J. patvirtino savo parodymus ( 1 t. b.l. 190-198 ).
Iš nepilnamečio liudytojo V. J. 2022-02-24 apklausto pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodymų matyti, kad jis parodė, kad muštynėse dalyvavusių asmenų nepažįsta, jų vardų, pavardžių nežino, tik žino iš matymo tą, kurį pasodino į policijos mašiną ir kuris nukrito ir jį išvežė greitoji. Juos žino iš matymo, nes būdavo su jais įvairiose kompanijose. Tai buvo be 20 min. 2 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „Norfa“, (duomenys neskelbtini). parduotuvėje buvo eilė, jis stovėjo netoli prie kasos ir ten kitas vyras stumdėsi ir norėjo įlįsti į eilę. Tas vyras, kuris trenkė, tam vyrui pasakė „užsidėk kaukę arba išeik iš parduotuvės“. Prasidėjo konfliktas. Tas kitas girtas vyras pasakė ‘einam už parduotuvės“. Tada tas girtas vyras trenkė į saulės rezginį gynusiam vyrui. O tas vyras trenkė jam atgal dešine ranka į žandikaulį. Gynusį vyrą nuvežė į policiją, o tą nukentėjusįjį į ligoninę. Prie kasos pradėjo stumdytis, vienas kitą keikti. Po to girtas vyras pasakė „išeikime vienas ant vieno“. Girtas jį pradėjo stumdyti, jis stovėjo prie kasos, mokėjo už pirkinius, tas girtas vyras jam trukdė prie kasos. Stumdėsi norėdamas prasibrauti prie kasos ir be eilės nusipirkti pakelį cigarečių. Tas kitas vyriškis tuo metu buvo kitoje eilėje prie antros kasos. Jie stovėjo prie skirtingų kasų. Tas girtas vyras buvo be kaukės. Už parduotuvės pirmas ėjo girtas vyras, o paskui jį ėjo įtariamasis. Girtas vyras pasiūlė išeiti ir lauke išsiaiškinti, sakydamas „išeikim, palyginsime jėgas“. Jie išėjo, jis tuo metu irgi išėjo iš parduotuvės. Jie pasuko į dešinę už parduotuvės. Už parduotuvės yra kavinukė ir jie buvo šalia tos kavinukės. Jis ėjo namo pro tą kavinukę, matė, kad girtas žmogus trenkė įtariamajam, o įtariamasis kumščiu vieną kratą trenkė jam atgal į saulės rezginį. Trenkdamas nieko nesakė. Kai įtariamajam trenkė į saulės rezginį, jis atsitraukė šiek tiek ir tada jam trenkė atgal į apatinį žandikaulį, dešinę pusę vieną kartą. Trenkdamas nieko nesakė. Po smūgio girtas žmogus nugriuvo, tekėjo kraujas iš ausies ir pakaušio. Girtas vyras buvo su draugu, tas draugas irgi lindo prie įtariamojo. Girtas vyras nuo smūgio nugriuvo ant akmens ant nugaros. Jis trenkėsi galva. Jis griuvo ant žemės galva. Jis buvo prie tos kavinukės 1-2 m. atstumu nuo jų Paskambino iš savo telefono trumpuoju numeriu 112 ir atvažiavo policija. Įtariamojo iniciatyva iškvietė, jis prašė paskambinti. Nukentėjusiojo draugas, kai jis nugriuvo, nuėjo iš įvykio vietos. Jis atkalbinėjo savo draugą nelįsti prie įtariamojo, bet tas nepaklausė. Kai laukė greitosios, įtariamasis bandė girtą žmogų gaivinti, purškė vandeniu, kad atsigautų. Jei tas girtas būtų paklausęs įtariamojo ir užsidėjęs kaukę arba išėjęs iš parduotuvės, būtų taip neatsitikę. Įtariamasis gynė savo sveikatą ir norėjo nuraminti ramybės drumstėją. Kad žmogus buvo girtas suprato iš akių, kalbos, jo elgesio, eisenos, juto alkoholio kvapą. To girto vyro draugas parduotuvėje nebuvo, jis laukė lauke. Girtas žmogus įtariamajam sudavė į saulės rezginį vieną kartą. Praeitoje apklausoje nurodė gal kitaip, gal susimaišė. Atsimena, kaip girtas trenkė vieną kartą į saulės rezginį ir įtariamasis kartą jam į žandikaulį. Pirmoje apklausoje sakė 5-6 smūgius, kad sudavė girtas žmogus, gal nuo įtampos susimaišė. Girtas žmogus trenkė vieną kartą įtariamajam į saulės rezginį, antrą kartą norėjo trenkti, bet nepataikė. Iš viso du smūgiai buvo. Pirmas į saulės rezginį, antrą kartą į galvą norėjo trenkti, bet įtariamasis išsisuko ir trenkė jam atgal. Situacija įvyko greitai. Jis buvo 2-3 metrų atstumu nuo jų. Ankstesnėje apklausoje nenurodė apie trečią asmenį, matė, kaip jis atkalbinėjo, o po to jis kažkaip pradingo, dėl to jį pamiršo. Pirmas išėjo girtas asmuo iš parduotuvės. Įtariamasis apie 1-1,50 m. atstumu paskui jį išėjo. Tuo metu jie nekonfliktavo, nieko nesakė. Įtariamasis čekį parduotuvės išmetė ir nuėjo paskui juos už parduotuvės. Jie ėjo maždaug 2 m. atstumu už parduotuvės. Kai nukentėjusysis nukrito, jis nukrito ant nugaros į sienos pusę. Jis skambino numeriu 112, kad būtų iškviesta policija neprašė, prašė iškviesti greitąją. Kad nereikia policijos nurodė todėl, kad įtariamasis to paprašė. Įtariamasis buvo išsigandęs, gailėjosi, kad trenkė, bandė atgaivinti nukentėjusįjį. Jis purškė vandeniu, nestipriai papurtė, kai iš burnos pasirodė kraujas, pavertė ant šono, darė viską, kad jis atsigautų. ( 1 t. b.l. 179-183).
Iš perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo S. M. parodymų matyti, kad jis apklaustas 2022-03-31 parodė, kad jis S. B. pažinojo nuo vaikystės, jis buvo geriausias jo tėvo draugas. Kartu su S. gyveno ir dar vienas vyriškis, kurio žino tik vardą V.. Praeitų metų rugsėjo mėn, tiksliai datos pasakyti negali, bet V. jam pasakė, kad S. yra paguldytas į ligoninę, apie tai jis pranešė S. dukrai, jai paskambino "Messenger" programėle. Taip pat sužinojęs, kad S. yra išvežtas į Vilniaus gydymo įstaigą dar syki jai perskambino ir pasakė. Gal po dienos ar poros jis susitiko su J. S., kurį pažįsta nuo vaikystės, jo paklausė gal žino kas sužalojo S. B., jis atsakė, kad būtent jis trenkė. Daugiau jokių aplinkybių jis jam nepasakojo, o jis ir neklausinėjo. Po kurio laiko sužinojo, kad S. B. mirė. J. S. kiek jį pažinojo buvo ramus, o S. B. jei jį "užkabinsi" tapdavo agresyvus. ( 2 t. b.l. 33-34 ).
Iš liudytojo V. M. parodymų patikinimo vietoje protokolo matyti, kad jis savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t. b.l.22-29 ).
Iš 2021-09-07 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta vieta yra atvira vietovė (gatvė), prie pastato parduotuvės „Norfa“, įvykio vietoje kairėje pusėje yra laiptai ir įėjimo duris vedantis į į ofisą „(duomenys neskelbtini)“, dešinėje pusėje už pastato kampo yra pagrindinės įėjimo duris vedančios į parduotuve „Norfa“. Įvykio vietoje prie pastato sienos ant žemės yra raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. ( 1 t. b.l.23-27).
Iš 2021-09-16 kitų daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti UAB "Norfos mažmena" parduotuvės pateikti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas kaltinamojo ir nukentėjusiojo bendravimas (2 t. b.l. 43-44 ).
Iš 2021-09-20 kitų daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti " Body" kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti pareigūnų pokalbiai su kaltinamuoju liudytoju ir nukentėjusiuoju ( 2 t. b.l. 51-53 ).
Iš 2022-02-21 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas BPC pateiktas garso įrašas (2 t. b.l. 58-59 ).
Iš 2022-03-29 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti BPC pateikti įrašai garso ( 2 t. b.l. 65-66 ).
Iš 2021-11-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad :
S. B. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje virš kaktinės-momeninės-smilkininės skilčių sferinio paviršiaus, dauginiais sumušimo židiniais kaktinėse skiltyse, kraujo išsiliejimu į smegenis dešinėje momeninėje-pakaušinėje skiltyse, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš abiejų pusrutulių sferinių paviršių (kliniškai), dešinio smilkinkaulio piramidės lūžiu, pakauškaulio linijiniu lūžiu. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų kamieno strigimu, koma, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu.
1. VšĮ Visagino ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, S. B. mirė 2021-10-09, 21:45.
2.S. B. lavone nustatytas:
Galvos sumušimas, pasireiškęs kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje virš kaktinės-momeninės-smilkininės skilčių sferinio paviršiaus, dauginiais sumušimo židiniais kaktinėse skiltyse, kraujo išsiliejimu į smegenis dešinėje momeninėje-pakaušinėje skiltyse, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš abiejų pusrutulių sferinių paviršių (kliniškai), dešinio smilkinkaulio piramidės lūžiu, pakauškaulio linijiniu lūžiu. Sužalojimas padarytas dešine smilkinine-pakaušine sritimi kontaktuojant su kietu buku daiktu, ar galimai, paviršiumi, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Utenos ligoninę 2021-09-07, 17:55 val. Galvos sumušimas, dėl kaukolės pamato lūžio, galvos smegenų sumušimo kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.
Tracheostominė anga kakle, pooperacinė žaizda dešiniame momenyje, kaulinis lopas su trefanacinėmis angomis dešiniame momenkaulyje, pooperacinė žaizda kairiame momenyje, trefanacinė anga kairiame momenkaulyje, taškinės-durtinės žaizdelės dešiniame poraktikaulyje, dešinėje alkūnėje ir kairiame rieše, padarytos gydymo stacionare laikotarpiu, todėl kaip sužalojimai nėra kvalifikuojami.
3. S. B. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse.
4. S. B. nustatytas galvos sumušimas galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu į dešinę smilkininę-pakaušinę sritį.
5.Sužalojimuose, nustatytuose S. B., požymių leidžiančių spręsti apie tikslesnį žalojusio įrankio (įrankių) formą (formas), dydį (dydžius), neužfiksavo, todėl nėra galimybės pasisakyti ir apie tikslesnį žalojusių įrankių skaičių.
Žemesnės instancijos teismas
6.Teismo medicininiu tyrimu kūno sužalojimų padarymo jėga nematuojama.
S. B. nustatytas galvos padarytas vienmomentiškai. ( 1 t. b.l. 57-69 ).
Iš Specialistės K. G. paaiškinimo matyti, kad židiniai kaktinėse srityse susiformavo šiuo atveju, kai nukentėjusysis S. B., kontaktavo dešiniąja užausio sritimi su kietu buku daiktu ar paviršiumi, galėjo būti šiuo atveju kontaktas su grindiniu, daiktas be briaunos. (3.1 punkte nurodytas šitas sužalojimas - dešinė smilkininė pakaušinė sritis). Po smūgio į pakaušinę-smilkininę sritį, smegenys juda kaukolėje ir kontaktuoja su kaktikauliais, susidaro židiniai kaktinėse srityse (Contra Ku efektas).
Kadangi nukentėjusysis S. B. kontaktavo dešiniąja puse su kietu buku daiktu, todėl nuo tos vietos, t.y. nuo dešinės smilkininės pakaušinės srities, prasideda du lūžiai, vienas link pakauškaulio, t.y galinės galvos dalies, kitas link kaukolės pamato, tai yra link kaukolės vidaus apatinės dalies, smilkinkaulio piramidė (žiūrėti 3 priedo, antrą lapą).
Iš 2022-03-31 VTPT specialisto išvados (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. S. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga ( 3 t. b.l. 49 ).
Iš Visagino ligoninės pateikto ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad J. S. 2021-08-25 buvo diagnozuotas kairės plaštakos riešo patempimas, sumušimas(3t. b.l. 53).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis J. S. pripažino faktines aplinkybes, jog parduotuvėje tarp jo ir nukentėjusiojo S. B. įvyko žodinis konfliktas. S. B. lindo be eilės, norėjo nusipirkti alkoholio ar cigarečių, be to nedėvėjo medicininės kaukės, todėl jis tam vyriškiui pasakė pastabas ir dėl kaukės dėvėjimo ir dėl to, jog stotųsi į eilę. Tačiau tas vyriškis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų, buvo agresyvus, keikėsi ir įžeidinėjo, kvietė jį išeiti iš parduotuvės ir išsiaiškinti. Jis nenorėjo veltis į konfliktą, todėl patylėjo, susirinko pirkinius ir išėjo iš parduotuvės. Išėjus iš už nugaros išgirdo S. B. pasakymą sustoti, S. B. greitais žingsniais prisiartino prie jo. Ir kai jie jau buvo už parduotuvės kampo S. B. kaire ranka pastvėrė už dešinio peties, o kita ranka bandė smūgiuoti arba siekdamas pagriebti už kaklo, kita ranka jau spaudė jo kaklą. Viena ranka bandė save pridengti nuo jo smūgio, o kitos rankos delnu šėrė jam į kairiąją veido pusę, į žandikaulį, bandydamas S. B. nustumti nuo savęs. Jis ruošėsi bėgti nuo S. B., kad jis vėl nepultų. Bet S. B. nukrito ant žemės, jis loštelėjo atgal ir trenkėsi galva į bortelį. Jo galva buvo pasukta dešiniu žandu į žemę. Jo smūgis buvo nestiprus, jis tik bandė apsiginti nuo agresyvaus jo puolimo. Jis negalvojo, jog dėl konflikto parduotuvėje dėl kaukės S. B. taip užsiplieks pykčiu ir užpuls jį. Taigi iš kaltinamojo J. S. parodymų matyti, jog kaltinamasis pripažįsta, įvykusį konfliktą tarp jo ir S. B. ir tai, jog išėjus iš parduotuvės, už kampo kai S. B. norėjo jam suduoti, suėmė kaklą, jis gindamasis sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajam į žandikaulį. Po suduoto smūgio nukentėjusysis nukrito ant žemės, trenkėsi į šaligatvio bortelį. Kaltinamasis ir gynėja prašo kaltinamojo veiksmus pripažinti įvykdžius būtinosios ginties sąlygomis ir jį išteisinti.
Byloje nustatyta liudytojų V. J., A. N. parodymais, jog parduotuvėje įvyko žodinis konfliktas tarp kaltinamojo J. S. ir S. B. dėl aplinkybių, kurias nurodė ir pats kaltinamasis, jog S. B. nedėvėjo kaukės, norėjo užlysti be eilės. Kaltinamajam ir S. B. išėjus iš parduotuvės, konfliktas persikėlė į lauką. Už parduotuvės kampo kaip patvirtino liudytojai V. J., A. N., V. M. kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiajam į galvos sritį, po ko nukentėjusysis nukrito ant grindinio. Jam iš ausies pradėjo bėgti kraujas. Šie parodymai dėl smūgio sudavimo nukentėjusiajam į galvos sritį sutampa tiek su kaltinamojo, tiek su liudytojų V. J., A. N.,V. M. parodymais. Teismas toje dalyje remiasi liudytojos A. N. parodymais, nes kitoje dalyje jos parodymai išsiskyrė ir nesutampa su kitais įrodymais. Atmetami toje dalyje, jog kaltinamasis sudavė daug smūgių apie 5-6 į galvą, į veidą, į krūtinę, nes pati liudytoja A. N. nurodė ne vienodą smūgių skaičių tai 5-6 smūgius, tai 4-5 smūgius. Kaltinamasis atvykus policijos pareigūnams iš karto nurodė, jog jis sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį, po kurio jis nukrito. Tai patvirtino pareigūnai apklausti liudytojais E. P. ir A. B.. E. P. parodė, kad nuvykę į įvykio vietą rado gulintį vyriškį, prie jo buvo kaltinamasis. Kaltinamasis pasakė, kad tarp jų Norfoje įvyko konfliktas, kad nukentėjusysis neužsidėjo kaukės, kad vėliau išėjo į lauką ir J. S. trenkė vieną smūgį, po kurio tas vyriškis nukrito. Kai atvyko, S. B. gulėjo ant šono, jam iš ausies bėgo kraujas. Jie bandė su juo bendrauti, bet jis buvo be sąmonės. Jie paklausė kaltinamojo kas čia nutiko, jis iš karto pasakė, kad jis trenkė vyriškiui vieną smūgį ir tas vyriškis nukrito. Liudytojas pareigūnas A. B. parodė, kad pagal pranešimą nuvykus į vietą, S. B. gulėjo ant žemės, ant plytelių prie parduotuvės pastato, matėsi kraujas. Jis buvo nesąmoningas. Šalia stovėjo kaltinamasis. Jis pasakė, kad jis sudavė smūgį ir paaiškino aplinkybes, dėl ko jis sudavė smūgį, t.y. kad parduotuvėje Norfa buvo kilęs konfliktas, dėl to, kad S. B. nenorėjo užsidėti kaukės, kadangi buvo privaloma kaukę dėvėti. Kaltinamasis paaiškino, kad S. B. pats pasiūlė išeiti į lauką ir išsiaiškinti; išėjus į lauką tarp jų kilo konfliktas ir buvo suduotas vienas smūgis, po ko S. B. nukrito ant žemės ir jam iš galvos, iš ausies, pradėjo tekėti kraujas. Liudytojas A. B. patvirtino, jog kaltinamasis aiškino, jog tai padarė ne tyčia, nesitikėjo, kad taip nutiks, nes sudavė tik vieną smūgį, gailėjosi dėl situacijos. Peržiūrėjus pareigūnų Body kamerų vaizdo ir garso įrašus, jie patvirtina liudytojų parodymus, jog kaltinamasis nurodo sudavęs vieną smūgį S. B., po kurio šis nukrito. Liudytojas V. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pas tyrėją ir teisme parodė, jog J. S. trenkė vieną sykį dešinės rankos kumščiu tam vyresniam vyriškiui (S. B.) į kairį žandikaulį, arti ausies. Po smūgio vyriškis nukrito ant žemės ir trenkėsi galine galvos dalimi į grindinį. Matė, kad nukritusiam vyriškiui iš dešinės ausies bėga kraujas (1 t. b.l.170-171). Specialisto išvada patvirtina, jog S. B. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje virš kaktinės-momeninės-smilkininės skilčių sferinio paviršiaus, dauginiais sumušimo židiniais kaktinėse skiltyse, kraujo išsiliejimu į smegenis dešinėje momeninėje-pakaušinėje skiltyse, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš abiejų pusrutulių sferinių paviršių (kliniškai), dešinio smilkinkaulio piramidės lūžiu, pakauškaulio linijiniu lūžiu. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų kamieno strigimu, koma, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu. S. B. mirė 2021-10-09 21.45 val ( 1t.b.l.57-69). Specialisto išvada patvirtina, jog sužalojimas padarytas dešine smilkinine-pakaušine sritimi kontaktuojant su kietu buku daiktu, ar galimai, paviršiumi, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Utenos ligoninę 2021-09-07, 17:55 val. Galvos sumušimas, dėl kaukolės pamato lūžio, galvos smegenų sumušimo kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. S. B. nustatytas galvos sumušimas galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu į dešinę smilkininę-pakaušinę sritį. S. B. nustatytas galvos padarytas vienmomentiškai ( 1 t. b.l. 57-69 ). Liudytojas I. M. patvirtino, jog jis dirbo chirurgu ir apžiūrėjo atvežtą S. B.. Ligonio būklė rodė, jog žmogus patyrė traumą nukritęs ir susitrenkęs galvą. Kraujo bėgimas iš ausų dažniausiai rodo, kad galimi kaukolės kaulų lūžiai, todėl S. B. pasiuntė tyrimui dėl kompiuterinės tomografijos atlikimo. Jeigu kaukolės kaulo lūžiai yra kairėje pusėje, tai kraujas bėgs iš kairiosios ausies ir atvirkščiai. S. B. sužalojimai galėjo būti nuo kritimo ir galvos atsitrenkimo į kietą pagrindą. Tokiam sužalojimui užtenka vieno smūgio nukrentant, priklausomai nuo kokio aukščio žmogus krito. Jeigu žmogus nukrenta visu savo ūgiu, tai užtenka vieno kritimo smūgio, jeigu atsitrenkia į kietą pagrindą. Tai šie kaltinamojo J. S., liudytojų parodymai, specialisto išvada, liudytojo gydytojo I. M. parodymai sutampa, jog S. B. kaltinamasis J. S. sudavė vieną smūgį į galvos sritį, po ko S. B. nukrito ant šaligatvio plytelių ir vieno smūgio išdavoje patyrė specialisto išvadoje nurodytus galvos sužalojimus, nuo kurių mirė.
Atmetama kaltinamojo ir jo gynėjos versija dėl būtinosios ginties, jog kaltinamasis gynėsi nuo pavojingų nukentėjusiojo S. B. veiksmų. Kaltinamasis J. S. parodė, jog S. B. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų ir buvo labai agresyvus, išėjus iš parduotuvės pribėgęs prie jo bandė suduoti smūgius, siekė sugriebti už kaklo, o kita ranka spaudė kaklą. Todėl jis viena ranka bandė save pridengti nuo jo smūgio, o kitos rankos delnu šėrė S. B. į kairią veido pusę. Liudytojas V. M. apklaustas teisme parodė, jog buvo S. B. draugas, pažįstamas apie 30 metų. Tą dieną jie vartojo alkoholį, o vėliau nusprendė dar nusipirkti, jie atėjo prie Norfos parduotuvės, S. B. įėjo į parduotuvę, o jis liko lauke laukti, kalbėjosi su kažkokiu žmogumi. Kai atsisuko pamatė, jog stovi trys žmonės, S. B., kaltinamasis ir dar jaunas čigoniukas. V. M. pamatė, kad S. B. lygtai už gerklės laikė jauną vyruką, nežino, ar jį dusino, smaugė. Tas jaunas žmogus ištrūko ir tik po to S. B. trenkė kumščiu, kažkur į žandą, kairėje veido pusėje, ir S. nukrito. Jis (V. M.) nuo jų stovėjo maždaug 9-10 metrų atstumu. Po to jis pribėgo, tą jauną žmogų paėmė už rankos, S. gulėjo, bet jis niekur nebandė ištrūkti, nebandė bėgti, stovėjo, sakė jam „aš viską mačiau, lauksiu policijos, lauksiu greitosios pagalbos“. Tas jaunas čigoniukas, taip pat niekur nebėgo, jie abu stovėjo vietoje, iki atvyko policija ir greitoji. Kai atvažiavo policijos ekipažas, jis pasitraukė į šoną, ir matė kaip tą jauną žmogų pasodino į policijos automobilį, o S. įkėlė į greitosios pagalbos automobilį ir išvažiavo. Teisme pagarsinus liudytojo V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti, jog V. M. parodė, jog jis su S. nuėjo prie Norfos, S. įėjo į parduotuvę, jis liko laukti lauke. Po kelių minučių matė išėjo du jaunuoliai, vienas šviesių, iki pečių ilgio plaukų, kitas jaunuolis buvo tamsaus gymio, lyg romų tautybės. Iš paskos jų išėjo ir S.. Jaunuoliai ėjo pirmi, S. ėjo iš paskos, maždaug apie 2 m. atstumu, o jis paskui jį, maždaug 7 m. atstume. Tik užėjus už parduotuvės kampo pamatė, kaip tas šviesių plaukų jaunuolis sustojo, pasisuko link iš paskos einančio S., jie kalbėjosi, vyko žodinis konfliktas, dėl ko vyko konfliktas negirdėjo, bet net nespėjo prie jų prieiti, kai pamatė kaip tas šviesių plaukų jaunuolis vieną sykį sudavė dešinės rankos kumščiu S. į dešinės pusės žandą, po smūgio iškart S. krito ir galva trenkėsi į grindinį. Pribėgęs pamatė, kad S. pradėjo bėgti kraujas iš ausies. Kai tas jaunuolis trenkė S., nematė, kad būtų bandęs suduoti tam jaunuoliui į veidą ar kitą kūno dalį, jis nemosikavo rankomis lyg norėdamas suduoti ir pan. Jis iškart pribėgęs pasakė jaunuoliui, kuris trenkė S., kad nebandytų bėgti, kad turi sulaukti policijos ir greitosios med. pagalbos. Tas jaunuolis iš įvykio vietos nepasišalino. Greitoji med. pagalba S. B. išvežė į Visagino ligoninę, buvo išvežtas tuomet į Utenos ligoninę, o tada į Vilniaus gydymo įstaigą. Vėliau, maždaug po mėnesio S. B. mirė. Tas jaunuolis palyginus su S. buvo stambaus kūno sudėjimo, nes S. buvo liesas, tikrai neturėjo jėgų muštis, agresyvus nebuvo. (2 t. b.l. 18-19 ). Šie liudytojo V. M. parodymai apie tai kas įvyko lauke prie parduotuvės, iš esmės skiriasi nuo teisme duotų parodymų. Paklausus liudytojo, kodėl jis ikiteisminio tyrimo metu nenurodė tokios svarbios aplinkybės , kaip kad S. B. laikė už kaklo J. S., po ko J. S. išsisukęs, sudavė smūgį S. B., liudytojas negalėjo paaiškinti, tik nurodė, jog nesuprato, kad tai svarbu, buvo užmiršęs, o dabar geriau atsimena. Pažymėtina, jog kaltinamasis J. S. ikiteisminio tyrimo metu pasinaudojęs savo teise, apie įvykio aplinkybes parodymų nedavė. Taigi tik teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis nurodė, jog gynėsi nuo S. B., jog S. B. viena ranka bandė smūgiuoti, siekė pagriebti už kaklo, o kita ranka jau spaudė jo kaklą. Šie parodymai, akivaizdžiai matyti, jog suderinti su liudytojo V. M. taip pat teisme duotais parodymais. Teismas juos vertina kritiškai ir atmeta, kaip prieštaraujančius kitiems bylos įrodymams. Byloje nėra nustatyta, jog S. B. spaudė kaltinamajam kaklą. Atvykusiems pareigūnams kaltinamasis aiškino įvykio aplinkybes apie įvykusį žodinį konfliktą tarp jo ir nukentėjusiojo ir pasakė, jog sudavė vieną smūgį jam. Apie kaklo spaudimą, ar smaugimą nieko neužsiminė. Tai patvirtina ir peržiūrėti garso,vaizdo Body kamerų įrašai. Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai tas jaunuolis trenkė S., nematė, kad S. būtų bandęs suduoti tam jaunuoliui į veidą ar kitą kūno dalį, jis nemosikavo rankomis lyg norėdamas suduoti ir panašiai (2t.b.l.18-19). Liudytojas V. M. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, įvykio vietą, prie parduotuvės kampo, kur stovėjo S. B. ir jaunuolis šviesių plaukų, kur tarp jų vyko žodinis konfliktas. Tęsiant parodymų patikrinimą V. M. paėmęs manekeną pastatė jį prieš save ir paaiškino, jog taip stovėjo jaunuolis šviesių plaukų, tarp jų vyko žodinis konfliktas, o po to parodė, kaip jaunuolis šviesių plaukų sudavė kumščiu S. B. į veido sritį ir S. B. nukrito ant grindinio (2 t. b.l.22-29). Taigi liudytojas V. M. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog tarp S. B. ir J. S. įvyko žodinis konfliktas, po ko J. S. sudavė smūgį S. B. į galvos sritį ir šis nukrito ant grindinio. Pažymėtina, jog tuomet nenurodė tokių aplinkybių apie kaklo spaudimą ar griebimą už gerklės. Liudytoja A. N. taip pat nenurodė tokios aplinkybės, jog S. B. smaugė ar atliko kokius aktyvius veiksmus prieš J. S.. Atvirkščiai, J. S. parodė, jog tuomet išgirdo kaip moteris jam rėkė: „niekše ką padarei“. Liudytojas V. J. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nenurodė tokios aplinkybės, jog nukentėjusysis S. B. būtų griebęs kaltinamajam už kaklo. Pažymėtina, jog V. J. toje dalyje parodymai skyrėsi, prieštaravo ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotiems parodymams. Tyrėjui V. J. nurodė, jog tas neblaivus vyriškis (S. B.) bandė suduoti 5-6 sykius kumščiu tam jaunesniam, tačiau nepataikė, mano dėl girtumo ( 1 t. b.l.170-171). Ikiteisminio tyrimo teisėjui V. J. jau nurodė kitokias aplinkybes, parodė, jog girtas žmogus (S. B.) trenkė įtariamajam, o įtariamasis (J. S.) kumščiu vieną kartą trenkė jam atgal į saulės rezginį. Trenkdamas nieko nesakė. Kai įtariamajam trenkė į saulės rezginį, jis atsitraukė šiek tiek ir tada jam trenkė atgal į apatinį žandikaulį, dešinę pusę vieną kartą. Trenkdamas nieko nesakė. Po smūgio girtas žmogus nugriuvo, tekėjo kraujas iš ausies ir pakaušio. Praeitoje apklausoje nurodė gal kitaip, gal susimaišė. Atsimena, kaip girtas trenkė vieną kartą į saulės rezginį ir įtariamasis kartą jam į žandikaulį. Pirmoje apklausoje sakė 5-6 smūgius, kad sudavė girtas žmogus, gal nuo įtampos susimaišė. Girtas žmogus trenkė vieną kartą įtariamajam į saulės rezginį, antrą kartą norėjo trenkti, bet nepataikė. Iš viso du smūgiai buvo. Pirmas į saulės rezginį, antrą kartą į galvą norėjo trenkti, bet įtariamasis išsisuko ir trenkė jam atgal (1 t.b.l.179-183). Taigi esant tokiems prieštaravimams, teismas toje dalyje, kur V. J. nurodo, jog girtas žmogus trenkė vieną kartą į saulės rezginį, V. J. parodymais nesivadovauja. Kaltinamojo parodymai, jog jis negalėjo išvengti konflikto su S. B. teismo taip pat neįtikina, nes S. B. buvo neblaivus, mažiau koordinuotas, lieso kūno sudėjimo, kaip liudytojas V. M. nurodė, buvo senas, ligotas, greitai uždūsdavo (2t.b.l.18-19), o kaltinamasis buvo blaivus, stambesnio kūno sudėjimo, akivaizdžiai fiziškai pranašesnis. Todėl S. B. nei veiksmai, nei išorė nesudarė situacijos tiek grėsmingos, jog kaltinamasis nebūtų galėjęs išvengti konflikto, fizinio kontakto. Turėjo galimybę iš viso pasišalinti nuo neblaivaus asmens, nes įvykis vyko lauke, atviroje erdvėje. Taigi ištyrus bylos įrodymus nėra pagrindo teigti, jog šioje situacijoje susidarė būtinosios ginties sąlygos ir kaltinamojo veiksmai turėtų būti vertinami kaip būtinoji gintis.
BK 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties BK straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.
Teismų praktikoje išskiriamos šios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Ištyrus bylos aplinkybes nenustatyta, jog kaltinamajam grėsė pavojus jo sveikatai ar gyvybei, jog S. B. kėsinosi į jo gyvybę ar sveikatą ir toks kėsinimasis buvo realus ir dėl to reikėjo tokiais veiksmais gintis.
Taigi visi šie įrodymai ištirti teisme laikytini tinkamais kaltinamojo J. S. kaltės įrodymais. Liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai, specialisto išvados, garso įrašai ir kiti rašytiniai bylos įrodymai sutampa, papildo vienas kitą, atitinka bylos faktines aplinkybes ir jais netikėti teismas neturi pagrindo.
Byloje nustatyta, kad J. S. suduodamas smūgį ranka į galvos sritį, dėl ko S. B. nugriuvo ir galva atsitrenkė į grindinį, padarė S. B. sužalojimus gyvybiškai svarbioje kūno vietoje. Įvertinus įvykio aplinkybes, smūgio sudavimas buvo susijęs dėl kilusio žodinio konflikto parduotuvėje ir lauke besiaiškinant, tačiau konstatuoti, jog J. S. veiksmai buvo kryptingi, siekiant nukentėjusįjį nužudyti, nėra pagrindo, nors padaryto sužalojimo lokalizacija nekelia abejonių ir yra akivaizdu, jog kaltinamasis smūgiavo S. B. į gyvybiškai svarbią kūno dalį –galvą. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad J. S. turėjo tiesioginę tyčią nužudyti S. B.. Iš specialisto išvados matyti, jog smūgiai buvo suduoti ir į galvos sritį, kurie konstatuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nuo kurių vėliau nukentėjusysis mirė. Tačiau suduodamas smūgį į galvos sritį kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį, galimas pasekmes ir nors to tiesiogiai nesiekė, savo tyčiniais veiksmais sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Teismas daro išvadą, jog nužudymą J. S. padarė veikdama netiesiogine tyčia - smurtaudamas suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, dėl smūgio stiprumo ir jo lokalizacijos pavojingumo numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 129 straipsnyje numatyti padariniai ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. nužudė S. B. veikdamas netiesiogine tyčia.
Taigi teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma kaltinamojo J. S. kaltė neginčijamai įrodyta, teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. S. sudavė ranka nukentėjusiajam S. B. mažiausiai vieną smūgį į galvos sritį, dėl ko S. B. nugriuvo ir galva atsitrenkė į grindinį, taip padarė jam galvos sumušimą, dėl kurio patirtų sužalojimų S. B. 2021-10-09 VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė, t. y. tyčia nužudė S. B. ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje.
Nukentėjusioji A. B. pareiškė byloje 1500 Eur ieškinį dėl turtinės
žalos atlyginimo ir 15 000 Eur ieškinį dėl neturtinės žalos. Nurodė, kad ji rūpinosi tėvo S. B. laidotuvėmis ir turėjo laidojimo išlaidų, J. R. įmonei, teikiančiai paslaugas sumokėjo 776 eurus, kunigui auka už paslaugas- 100 eurų, taip pat neatidėliotinos kelionės išlaidos iš (duomenys neskelbtini), pateikė visas jų su seserimi skrydžių sąskaitas, mokėjimus už Covid testus, kuriuos tuo metu reikėjo padaryti norint atskristi, taip pat bylos nagrinėjimo metu pateikė kvitą dėl kapavietės sutvarkymo: paminklas, raidės, antkapis, pastatymas kainavo iš viso 940 Eur. Tačiau nukentėjusioji A. B. nurodė, jog prašomos priteisti ieškinio sumos nedidina. Laidotuvėmis rūpinosi ji ir sesuo V. B. ir mama T. B..
Nukentėjusios A. B. ieškinys 1 500 Eur turtinei žalai atlyginti tenkintinas pilnai. Iš byloje esančios 2021-10-13 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito/užsakymo Nr. 120 matyti, jog laidojimo išlaidos sudaro 803 Eur (1 t. b.l. 92, 4 t. b.l.4 ). Taip pat nukentėjusios nurodyta suma -100 Eur auka bažnyčiai už velionį S. B. aukotas mišias, nors nukentėjusioji nepateikė šias išlaidas patvirtinančių dokumentų, tačiau laikytina, jog ši suma yra ne per didelė, įvertintina, jog analogiškais atvejais būna panašios išlaidos, todėl taip pat laikytina pagrįsta ir priteistina iš kaltinamojo. Nukentėjusioji taip pat nurodo, jog kapavietės sutvarkymui turėjo 940 Eur išlaidų, kurias pagrindžiantį dokumentą 2022-10-15 kvitą Nr. 22 pateikė į bylą paštu T. B.. Nukentėjusioji A. B. taip pat prašo priteisti kelionės išlaidas, nes su seserimi V. B. turėjo neatidėliotinai skristi iš (duomenys neskelbtini) dėl tėvo S. B. aplankymo ligoninėje ir dėl laidotuvių. Šios išlaidos pagrįstos elektroninėmis skrydžių sąskaitomis, mokėjimai už Covid testus iš viso : 185,99 GPB. Kaip matyti laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos sudaro 1 743 Eur. Kadangi nukentėjusioji A. B. nurodė, jog ieškinio sumos nedidina, todėl jai priteistina prašoma 1 500 Eur turtinė žala iš kaltinamojo.
Nukentėjusiosios A. B. ieškinys 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies. Nužudytasis S. B. buvo nukentėjusiosios tėvas. Nukentėjusioji nurodė, jog nors ir gyveno atskirai, tačiau palaikė artimus ryšius, nuolat bendravo. Dėl tėvo mirties ji patyrė netekties skausmą, dvasinį sukrėtimą. Ją su tėvu siejo emocinis ryšys, ji kas pusę metų atvykdavo Į Lietuvą ir susitikdavo su tėvu. Bendravo ir nuotoliniu būdu, telefonu. Staigi tėvo netektis jai sukėlė iki šios dienos tebekelia ypatingai sunkius išgyvenimus, liūdesį. Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo J. S. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala. Tėvo netektis neabejotinai sukelia pasekmes, kurios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. prasme, ir yra neturtinė žala, kuri turėtų būti atlyginta. Minėtą neturtinę žalą nukentėjusioji patyrė dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, todėl jis šią žalą ir privalo atlyginti. Tačiau iš bylos aplinkybių matyti, jog nukentėjusiosios ryšys su tėvu nebuvo toks artimas ir neatsiejamas, betarpiškas bendravimas vyko epizodiškai, nukentėjusiajai atvykus į Lietuvą arba nuotoliniu būdu. Todėl, įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus, įvykio aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį (iki suėmimo dirbo nepastovius darbus, pastovių pajamų neturėjo, turto neturi), o taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose, neturtinės žalos atlyginimo dydis 15 000 Eur yra pernelyg didelis, todėl mažintinas iki 10 000 Eur ir priteistinas iš kaltinamojo.
Nukentėjusioji V. B. pareiškė byloje civilinį ieškinį 15 000 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ji nurodė, jog patyrė didelį emocinį šoką, neteko tėvo, o jos sūnus vienintelio senelio. Ji nuolat bendraudavo su tėvu. Į Lietuvą buvo atvykę praėjusių metų rugpjūčio pradžioje ir bendravo su tėvu. Paskutinį kartą su tėčiu bendravo per programėlę Viber, likus savaitei iki to įvykio. Tada ji vairavo, negalėjo kalbėti, su juo kalbėjosi jos sūnus. Iki to įvykio su tėčiu paskutiniu laiku daugiau bendravo telefonu, nes neturėjo galimybės atvykti į Lietuvą, yra dirbanti, be to buvo Covido pandemija, neturėjo atostogų.
Nukentėjusiosios A. B. ieškinys 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies. Nužudytasis S. B. buvo nukentėjusiosios tėvas. Nukentėjusioji nurodė, jog nors ir gyveno atskirai, tačiau palaikė artimus ryšius, nuolat bendravo. Dėl tėvo mirties ji patyrė netekties skausmą, dvasinį sukrėtimą. Ją su tėvu siejo emocinis ryšys, jos sūnui tėvas buvo vienintelis senelis. Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo J. S. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala. Tėvo netektis neabejotinai sukelia pasekmes, kurios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. prasme, ir yra neturtinė žala, kuri turėtų būti atlyginta. Minėtą neturtinę žalą nukentėjusioji patyrė dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, todėl jis šią žalą ir privalo atlyginti. Tačiau atsižvelgiant į tai , jog nukentėjusiąją V. B. ir jos tėvą S. B. nors ir siejo artimas ryšys, tačiau jų bendravimas buvo daugiau nuotoliniu būdu, pasimatydavo epizodiškai kartą ar du į metus. Todėl, įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus, įvykio aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį (iki suėmimo dirbo nepastovius darbus, pastovių pajamų neturėjo, turto neturi), o taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose, neturtinės žalos atlyginimo dydis 15 000 Eur yra pernelyg didelis, todėl mažintinas iki 10 000 Eur ir priteistinas iš kaltinamojo.
Civilinis ieškovas Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 10 945,64 Eur ieškinį turtinei žalai atlyginti dėl gydymo išlaidų (1 t. b.l. 127-129). Ieškinys tenkinamas. Iš byloje esančio ieškinio dėl žalos atlyginimo ir 2022-03-09 gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, jog S. B. visa gydymo ir paslaugų kaina yra 10 945,64 Eur. ( 1 t. b.l.129). Kadangi kaltinamasis J. S. padarė S. B. specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus, nuo kurių nukentėjusysis mirė, todėl jis atsakingas už šias gydymo įstaigos patirtas išlaidas ir ieškinys tenkintinas pilnai ir priteistinas iš kaltinamojo.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktu pripažintinos proceso išlaidomis 2 433,01 Eur išlaidos susijusios su kaltinamojo ekstradicija iš Vokietijos Federacinės Respublikos. Byloje pateikti dokumentai pagrindžiantys šias išlaidas: draudimo, kelionės bilietai, pareigūnų komandiruočių išlaidos (2 t. b.l.183-198, 3 t.b.l.1-10 ). Kadangi J. S. atliekant byloje ikiteisminį tyrimą buvo paieškomas, surastas pagal išduotą Europos arešto orderį ir tokiu būdu pristatytas į Lietuvą, esant minėtoms aplinkybėms ekstradicijos išlaidos priteistinos iš kaltinamojo J. S..
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai – CD laikmenos su garso-vaizdo įrašais (3 t. b.l.42,48,64) paliktinos byloje.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino ir
gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę J. S. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta, sukeliantį didžiulį pavojų visuomenei. Šiuo nusikaltimu sukeltos pasekmės itin sunkios ir jau nebepataisomos – J. S. tyčiniais veiksmais nužudytas žmogus. Kaltinamasis neteistas (3t.b. l. 39), nebaustas administracine tvarka (3t. b. l.41). Nors kaltinamasis nurodė, jog iki sulaikymo dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau apie jo darbinius santykius byloje duomenų nėra. Byloje nėra neigiamai charakterizuojančių duomenų. Iš byloje esančio specialisto išvados matyti, jog J. S. epizodiškai 2012-2020 metų laikotarpyje lankėsi pas psichiatrus dėl elgesio ir emocijų sutrikimų. Buvo nustatomos dgn.: Kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai (F92.8); kiti organiniai asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo ir disfunkcijos (F07.8), išvada kadangi tiriamajam praeityje nebuvo nustatyta lėtinių psichikos sutrikimų ir nėra duomenų apie veikos metu buvusį ūmų psichikos sutrikimą, galinčių turėti neigiamos įtakos gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti inkriminuotos nusikalstamos veikos metu, bei šiuo metu, tai skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę J. S. netikslinga (3 t. b.l.49). Kaltinamasis faktines veikos aplinkybes pripažino, tačiau nusikalstamų veikų pasekmėms sušvelninti priemonių nesiėmė, iš karto po įvykio išvyko į užsienį, žalos neatlygino. Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir motyvus, pasekmes, į tai, jog yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir prieina išvados, kad kaltinamajam J. S. už labai sunkų nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Teismo išvada ta, jog būtent tokios bausmės skyrimas atitiks BK 41 straipsnyje keliamus tikslus, teisingumo principą ir yra pakankamas ne tik nubausti J. S. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303, 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
J. S. (J. S.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą devyneriems metams.
Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2021-12-23 iki 2022-12-16 .
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. gruodžio 16 d.
Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiosios A. B. civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkinti pilnai, neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. S. (J. S.) 1 500 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti A. B. naudai. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Nukentėjusiosios V. B. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. S. (J. S.) 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti A. B. naudai. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkinti ir priteisti iš J. S. (J. S.) 10 945,64 E. P. teritorinės ligonių kasos naudai turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš J. S. (J. S.) ekstradicijos išlaidas 2 433,01 Eur Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, sumokant nurodytą sumą į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus: CD laikmenas su vaizdo, garso įrašais esančias byloje, palikti byloje
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.