Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-06-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-192/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-11
Bylos Nr.
1S-192/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Garnelienė
Advokatai
Algirdas Gurauskas
Kategorijos
Byla Nr. 1S-192/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 11 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Garnelienė,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo R. L. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria įtariamajam R. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2012 m. gegužės 29 d.

Teisėja, išnagrinėjusi įtariamojo skundą ir susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. įtariamasis padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 3 dalyje ir 150 straipsnio 4 dalyje.

R. L. įtariamas tuo, kad 2009 metų pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku, Radviliškio mieste esančiuose „Paplentės“ soduose, prie kūdros, pasinaudodamas mažamečio R. M., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės ir apsvaigimo nuo klijų uostymo, įkišo savo lytinį organą R. M. į burną ir liepė jį čiulpti. Šiais veiksmais jis oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą su mažamečiu nukentėjusiuoju R. M..

Taip pat R. L. įtariamas tuo, kad 2009 metų vasarą, tiksliau nenustatytu laiku, E. R. namuose, esančiuose Turgaus g. 9, Radviliškyje, pasinaudodamas R. M., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo klijų uostymo, įkišo savo lytinį organą R. M. į burną ir liepė jį čiulpti. Šiais veiksmais jis oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu nukentėjusiuoju R. M..

Taip pat R. L. įtariamas tuo, kad 2010 metų žiemą, tiksliau nenustatytu laiku, Radviliškio m., Vingėliškio gatvėje esančiame miške, pasinaudodamas mažamečio D. U., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės ir apsvaigimo nuo klijų uostymo, nusismaukė savo kelnes, nusmaukė nukentėjusiojo D. U. kelnes ir kelnaites, po to rankomis lietė D. U. lytinius organus, įkišo savo lytinį organą į D. U. burną. Šiais veiksmais jis oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą su mažamečiu nukentėjusiuoju D. U..

Ikiteisminio tyrimo metu R. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2011 m. rugpjūčio 4 d. šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla perduota Šiaulių apygardos teismui. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartimi R. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu R. L. pripažintas kaltu pagal 150 straipsnio 4 dalį (dvi nusikalstamos veikos) bei 150 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams; iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą, 2012 m. vasario 29 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nuosprendį panaikino ir perdavė bylą prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo metu iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymo. Šia nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas R. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. vasario 29 d.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gegužės 25 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminą R. L. pratęsė dar trims mėnesiams motyvuodamas tuo, jog suimtasis įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį jam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė. R. L. anksčiau teistas, nevedęs, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, mokyklos, kurioje jis mokėsi, administracijos yra charakterizuojamas neigiamai, jo šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Įvertinęs šias aplinkybes apygardos teismas padarė išvadą, kad R. L., būdamas laisvėje, gali bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Šalies argumentai

Įtariamasis R. L. skundu nesutinka su Šiaulių apygardos teismo nutartimi, prašo ją panaikinti ir paskirti kitą, švelnesnę kardomąją priemonę. Suimtasis teigia, jog apygardos teismo išvada, kad jis, būdamas laisvėje, gali bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, yra nepagrįsta. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu jis nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo, gavęs šaukimą atvykdavo į apklausas ir teismo posėdžius. Po jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo jis pakeitė savo gyvenimo būdą, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, mokosi užsienio kalbos.

Teismo posėdyje dalyvavęs įtariamojo R. L. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo R. L. skundas atmetamas.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, turi būti surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis R. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra paties įtariamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialistų išvados bei kita bylos medžiaga. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. vasario 29 d. nutartį perduoti bylą prokurorui grindė ne išvadomis dėl byloje surinktų duomenų nepakankamumo R. L. kaltei pagrįsti, o dėl iš esmės netinkamo kaltinamojo akto surašymo.

Kardomosios priemonės – suėmimo terminas R. L. pratęstas pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą t. y. pagrįstai manant, kad įtariamasis bėgs, slėpsis nuo teismo. Vertindamas šio pagrindo buvimą, žemesnysis teismas atsižvelgė į tai, kad R. L. įtariamas padaręs tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos sunkių ir viena labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Baudžiamasis įstatymas už šias R. L. inkriminuojamas nusikalstamas veikas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Pagal formuojamą teismų praktiką, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių" sąvokai, ir jos gali pakakti paskirti (pratęsti) suėmimą šiuo pagrindu. Tačiau skiriant (pratęsiant) suėmimą šiuo pagrindu, būtina atsižvelgti ir į kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Žemesnysis teismas tai ir padarė, nutartyje nurodydamas, kad iki suėmimo paskyrimo R. L. jau buvo du kartus teistas, niekur nedirbo, nėra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais, mokyklos, kurioje jis mokėsi, administracijos išduotojoje pažymoje charakterizuojamas neigiamai, kaip nusikalsti linkęs asmuo. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo paskyrimo (termino pratęsimo) pagrindą.

Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą R. L., pagrįstai konstatavo, jog tam yra pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte išaiškinta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Kaip jau buvo minėta, įtariamasis jau buvo ne kartą teistas, niekur nedirba, nesaistomas tvirtais socialiniais ryšiais, šiuo metu įtariamas padaręs tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja suimtąjį ir rodo jo polinkį nusikalsti. Taigi, aukštesnysis teismas sprendžia, jog apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. L., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Įtariamojo prašymas vietoj suėmimo skirti švelnesnę kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės atėmimu, negali būti tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia suimtojo dėmesį į tai, jog aukštesnysis teismas, BPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja skundus tik dėl suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo pagrįstumo. Pirmiau nurodyto straipsnio nuostatos nesuteikia aukštesniajam teismui teisės pakeisti suėmimą kita kardomąja priemone. Pagal susiformavusią teismų praktiką, aukštesniojo teismo teisėjas išnagrinėjęs suimtojo skundą arba jo gynėjo skundą BPK 130 straipsnio tvarka, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį skirti suėmimą arba pratęsti jo terminą. Tačiau aukštesniojo teismo teisėjas negali pakeisti paskirtos arba pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone.

Ši baudžiamoji byla šiuo metu nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme pagal prokuroro kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 29 d. nutarties.

Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas įtariamajam R. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Įtariamojo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

įtariamojo R. L. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Laima Garnelienė