Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. B., atsakovo S. B. apeliacinius skundus dėl 2013-03-28 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui S. B., išvadą duodančiai institucijai Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto ir bendrosios nuosavybės padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

ieškovė A. B. 2011-08-31 kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto ir bendrosios nuosavybės padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo. Ieškovė 2012-01-13 ieškinį patikslino ir nurodė, kad šalys santuoką sudarė 1989-09-05 Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 379). Šalių santuokoje gimė trys vaikai, tai yra M., M. ir T.. T. B. gimė 1994 11 12 ir ieškinio pareiškimo metu buvo nepilnametis. Šalys santuoką nutraukė 1997-09-22, nes dėl atsakovo netinkamo elgesio ieškovė nebegalėjo su atsakovu kartu gyventi. Po ištuokos šalys faktiškai pusę metų gyveno atskirai ir nuo 1998 m. balandžio mėnesio vėl pradėjo gyventi kartu kaip šeima ir vedė bendrą ūkį. Šalys 2010-10-29 vėl įregistravo santuoką Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Nors šalys ir susituokė, tačiau šeimoje darnos nebuvo, nes atsakovas prieš ieškovę naudodavo psichologinį ir fizinį smurtą, su ja elgdavosi grubiai, atsakovui nuolat užeidavo pykčio priepuoliai, atsakovas vartojo necenzūrinius žodžius, mėtydavo įvairius daiktus į savo šeimos narius. 2011-06-28 atsakovas ieškovę su vaikais išvarė iš namų ir nuo to laiko šalys gyvena atskirai, šeimyninių ryšių nebepalaiko. Kadangi santuoka nutrūko dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovė prašė teismo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Po 2010-10-29 santuokos sudarymo šalys 2010-12-31 įsigijo automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lizingo sutartimi įsigijo siurblį „Kirby“ 8 279,48 Lt vertės, už kurį ieškovė moka įmokas kreditoriui UAB „Snoro lizingas“ ir su palūkanomis iki 2015-03-20 turi iš viso sumokėti 9 169,32 Lt.

Ieškovė nuo 1992-07-01 dirbo tuometinėje Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje (dabar - Klaipėdos jūrininkų ligoninė) ir gavo vidutiniškai 1 500 Lt darbo užmokestį, kurį panaudojo kuriant bendrą su atsakovu ūkį, pirko ieškinyje nurodytą turtą, mokėjo mokesčius. Atsakovas buvo įregistravęs ūkininko ūkį, kasmet deklaruodavo pasėlius ir už juos gaudavo išmokas. Ieškovės nuosavybės teise įregistruotus sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovas deklaruodavo savo vardu ir už tai kasmet gaudavo išmokas, kurias Nacionalinė mokėjimo agentūra mokėdavo kaip ir už kitus pasėlius į atsakovo sąskaitą banke. Ieškovė iš tėvų paveldėjo 5.07 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini), kurį šalys, gyvendami kartu, kirto ir medieną pardavinėjo bei ruošdavosi sau malkų. Šalys kartu augino gyvulius, bulves ir tai parduodavo. Išmokos už deklaruotą žemę, lėšos už parduotą medieną, gyvulius būdavo naudojamos bendrai, perkamas turtas, žemės ūkio technika, atnaujinamos žemės ūkio priemonės, sumokami mokesčiai. Šalys su bendrove „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ sudarė draudimo sutartį, pagal kurią nuo traumų buvo apdrausti tiek atsakovas, tiek ieškovė, nors lėšas pagal sutartį mokėjo tik ieškovė. Kadangi šalys vedė bendrą ūkį, jų bendrai įgytas turtas turi priklausyti jiems abiems po lygiai, t. y. po 1/2 dalį. Visas kilnojamas ir nekilnojamasis turtas, kurį ieškovė prašė priteisti atsakovui, yra daugiausiai skirti žemės ūkio veiklai, todėl ir turėtų likti atsakovui tam, kad jis galėtų toliau užsiimti žemės ūkio veikla. Atsakovas šiuo metu naudojasi automobiliu „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir siurbliu „Kirby“, todėl šie daiktai jam priteistini. Dovanojimo sutartimi atsakovo tėvai atsakovui padovanojo gyvenamąjį namą, kiemo rūsį, tvartą, daržinę, malkinę, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Šalys šiame gyvenamajame name kartu gyveno nuo pat pirmosios santuokos sudarymo 1989 metais iki 2011 birželio mėnesio, išskyrus laiką, kai apie pusmetį po pirmosios santuokos nutraukimo gyveno atskirai, t.y. nuo 1997-10-01 iki 1998-04-16. Namas buvo senas, todėl 2002 m. jį iš bendrų lėšų rekonstravo, nors ir neturėdami statybos leidimo ir projekto, už visą rekonstrukciją iš šalių bendrų lėšų buvo sumokėta apie 70 000 Lt. Taip pat buvo rekonstruotas ir tvartas, pristatytas garažas, nugriauta sena malkinė ir vietoje jos pastatyta nauja. Kadangi šalių įnašai į šiuos statinius yra lygūs , todėl ieškovės dalis tiek į gyvenamojo namo, tiekį ūkinių pastatų pagerinimą iš viso yra 31 400 Lt. Ieškovė ieškiniu santuokoje įgytą turtą, kurio vertė 30 179,48 Lt, prašė priteisti atsakovui. Ieškovė prašė atsakovui priteisti ir visą bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytą turtą, kurio vertė 191 120 Lt. Ieškovė prašė teismo jai nuosavybės teise priteisti žemės sklypus, mišką, esančius (duomenys neskelbtini), automobilį „Renault Megane“, viso turto už 43 939 Lt.

Kadangi atsakovui tenka daugiau dalintino turto, ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 111 552 Lt piniginę kompensaciją bei įpareigoti atsakovą vykdyti lizingo sutartį dėl siurblio „Kirby“ įsigijimo.

Kadangi iš atsakovo 1997-09-22 sprendimu buvo priteistas išlaikymas ¼ dalį atsakovo pajamų, šis išlaikymas vaikui nebepakankamas, ieškovė prašė teismo jį padidinti iki 600 Lt iki sūnaus Tomo pilnametystės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės A. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai traktorių-buldozerį „DT“, akmenų rinktuvą, volą žemei suspausti pripažino atsakovo asmenine nuosavybe, nes nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, kad šis traktorius buvo paveldėtas iš atsakovo tėvo P. B.. Ši apeliacinio skundo nuostata nėra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Nors ieškovė įrodinėjo, kad traktorių-buldozerį „DT“, akmenų rinktuvą, volą žemei suspausti šalys įsigijo iš UAB „Šilutės melioracija“, tačiau teismui rašytiniai įrodymai apie šių daiktų įsigijimą nebuvo pateikti (LR CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi UAB „Šilutės melioracija“ pažyma, kad nurodyti daiktai atsakovui nebuvo parduoti. Galima sutikti su atsakovo S. B. nuostata, kad šie daiktai labiau reikalingi žemės ūkio darbams atlikti ir jie galėjo būti atsakovo paveldėti po atsakovo tėvo P. B. mirties. Būtina įvertinti ir tai, kad ieškovės paaiškinimus patvirtino liudytojai, tai yra ieškovės vaikai, gyvenantys su ieškove, jie yra suinteresuoti bylos baigtimi ir jų parodymus būtina vertinti kritiškai. Taigi teismas pagrįstai nesivadovavo šių liudytojų parodymais priimdamas sprendimą dėl nurodytų daiktų pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe. Dėl to pirmosios instancijos teismas, priteisdamas šiuos daiktus atsakovui, įstatymo nepažeidė.

Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog pagal 2007-01-31 sąskaitą-faktūrą iš UAB „Šilutės melioracija“ atsakovas asmeninės nuosavybės teise įgijo traktoriaus priekabą (duomenys neskelbtini) Su šia skundo nuostata sutikti taip pat negalima. Būtina įvertinti tai, kad atsakovas šią priekabą įregistravo nuosavybės teise ir registracijos dokumente nurodyta, jog tai savos gamybos prietaisas (b. l. 51 t. 1). 2007-01-31 UAB „Šilutės melioracijos“ sąskaitoje-faktūroje nurodyta, kad atsakovui buvo parduotas metalo laužas už 60 Lt (b. l. 37 t. 3). Ši sąskaita nurodyta ir šios priekabos registracijos liudijime (b. l. 110 t. 2). Visa tai patvirtina, kad nurodytą turtą atsakovas savo jėgomis ir lėšomis atnaujino, pritaikė žemės ūkio darbams atlikti. Byloje nebuvo surinkta įrodymų, jog šio turto sukūrimui buvo panaudotos didesnės lėšos. Dėl to teismas pagrįstai nustatė, kad šis turtas buvo sukurtas atsakovo iniciatyva, jo darbu ir nėra pagrindo jį pripažinti bendrąja nuosavybe.

Ieškovė skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai nevertino šalių vaikų, liudytojos A. B. parodymų, kad pjūklas „Husgvarna 340“ buvo įgytas šalims vykdant bendrą veiklą. Ši skundo nuostata nėra pagrįsta. Ieškovė, nurodydama šio turto įsigijimą iš parduotuvės, turėjo teisę pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovas nurodė, kad šį turtą jis paveldėjo po savo tėvo mirties, pjūklas buvo atsakovo tėvo įgytas 1991 metais. Liudytojai A. B. nebuvo žinomos aplinkybės apie šalių įsigytą žemės ūkio techniką, kitą turtą, todėl teismas neprivalėjo vadovautis šios liudytojos parodymais. Duomenų apie tai, kad šis pjūklas galėjo būti įsigytas 2000 metais ieškovė teismui nepateikė. Dėl to teismas pagrįstai konstatavo, jog įrodyta atsakovo nuostata dėl šio pjūklo asmeninės atsakovo nuosavybės.

Ieškovė skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojo R. Š. parodymais, kad vartomąjį plūgą, grūdų sėjamąją, trąšų barstytuvą, metalo tekinimo stakles (dideles) atsakovui padovanojo R. Š., nes šis asmuo yra atsakovo giminaitis. Ieškovė nurodė ir tai, kad teismas neįvertino J. V. parodymų, kad atsakovas pripažino šių staklių pirkimo faktą. Su šiomis apeliacinio skundo nuostatomis sutikti taip pat negalima. Šalys pripažįsta tai, kad R. Š. yra atsakovo giminaitis, tačiau ši aplinkybė tik patvirtina atsakovo nuostatą, jog tarp atsakovo ir jo artimųjų buvo geri santykiai, nebuvo būtinumo už daiktus atsiskaityti piniginėmis lėšomis, ieškovės nurodyti daiktai galėjo būti atsakovui perduoti neatlygintinai. Tos aplinkybės, jog vartomąjį plūgą, grūdų sėjamąją, trąšų barstytuvą šalys įsigijo iš R. Š. neginčijo ir ieškovė. Liudytojas J. V. parodė apie atsakovo nurodymą dėl staklių įsigijimo pirkimo-pardavimo sutartimi, tačiau liudytojui nebuvo žinoma nė staklių įsigijimo kaina, įsigijimo aplinkybės, todėl teismas pagrįstai šio liudytojo parodymais nesivadovavo priimdamas sprendimą byloje. Dėl to pagrįsta atsakovo nuostata, jog šie daiktai buvo įsigyti neatlygintinai ir atsakovo asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė skunde nurodė, kad kultivatorių pirko iš A. E. už 1 500 Lt. Kadangi atsakovas šią aplinkybę neigė, teismas apklausė liudytoju A. E., kuris patvirtino, jog jis perdavė kultivatorių atsakovui neatlygintinai (b.l. 163 t. 2). Tai taip pat patvirtina, kad atsakovas pagrįstai įrodinėjo dalies turto įsigijimą asmeninės nuosavybės teise ir šios atsakovo nuostatos buvo pagrįstos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Kadangi ieškovė neįrodė, kad teismas netinkamai taikė teisės normas dėl ieškovės skunde nurodyto turto padalinimo, ieškovės apeliacinis skundas atmestinas (LR CPK 178 str.).

Atsakovo S. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl atsakovo kaltės nutraukiant šalių santuoką.

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog ieškovės, liudytojų parodymai patvirtina atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo. Atsižvelgtina į tai, kad atsakovas byloje nuolat įrodinėjo, kad dėl santuokos nutraukimo nėra atsakovo kaltės. Būtina įvertinti ir tai, kad teismas sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo pagrindė iš esmės šalių vaikų parodymais. Teismas neatsižvelgė, jog vaikai gyvena su ieškove ir yra suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymus būtina vertinti kritiškai. Teismas taikė LR CK 3. 60 str. 3 d. prezumpciją dėl sutuoktinio kaltės dėl žiauraus elgesio su sutuoktiniu, tačiau ši prezumpcija nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, nėra rašytinių įrodymų apie netinkamą atsakovo elgesį šeimoje, jo pavartotą smurtą. Šios aplinkybės patvirtina atsakovo skundo nuostatą, jog teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo ir santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3. 61 str. 2 d.).

Dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo.

Atsakovas skunde nurodė, kad jis teikė išlaikymą vaikui nuo tada, kai ieškovė išsikėlė iš šeimos gyvenamosios vietos ir teismui nebuvo pagrindo priteisti padidintą išlaikymo dalį ieškovei. Su šia apeliacinio skundo nuostata galima sutikti iš dalies. Byloje nėra ginčo, kad šalims nutraukiant santuoką 1997-09-22 sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas vaikams. Akivaizdu ir tai, kad šalims tęsiant bendrą gyvenimą, išlaikymas nebuvo vykdomas ir vykdomąjį raštą ieškovė pateikė vykdyti tik 2011-07-01, kai ji išsikėlė su vaikais iš šeimos gyvenamosios vietos. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia, kad ieškovė ieškinį pareiškė tik 2011-08-31. Tuo metu jau buvo vykdomas išlaikymo išieškojimas iš atsakovo gaunamų pajamų ir iki ieškinio pareiškimo teisme atsakovui nebuvo pateikiami reikalavimai dėl per mažo teikiamo išlaikymo dydžio. Būtina įvertinti, jog įstatymas nenumato išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tuo atveju, kai išlaikymas jau yra priteistas (LR CK 3. 200 str.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuostata, jog 350 Lt dydžio išlaikymas sūnui T. dėl didesnių jo poreikių baigiant mokyklą buvo nepakankamas ir teismas pagrįstai išlaikymą padidino iki 500 Lt. Įvertinus šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad didesnis išlaikymas už 2 mėnesius, tai yra 2011 liepos, rugpjūčio mėnesius, priteistas nepagrįstai ir teismo priteistas išlaikymas mažinamas iki 2 155 Lt.

Dėl šalių santuokoje įgyto turto padalinimo.

Atsakovas skunde nurodė tai, jog teismas, padalindamas santuokos metu įgytą turtą, neįvertino aplinkybių, jog šieno vartytuvas „Dobilas“, automobilis „Mitsubishi Pajero, ruloninis presas, atsakovui priteisti žemės sklypai buvo įgyti iš atsakovo asmeninių lėšų ir žymiai mažesnėmis kainomis. Su šiomis apeliacinio skundo nuostatomis galima sutikti tik iš dalies. Atsižvelgtina į tai, kad atsakovas 1,2 ha dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) įgijo 1996 metais, tai yra santuokos metu. Kadangi tuo metu šalys gyveno santuokoje, dėl vykdomos žemės ūkio veiklos buvo įsigyti ir žemės ūkio darbams atlikti įrengimai, todėl teismas pagrįstai pripažino 1,2 ha žemės sklypą bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir priteisė jį atsakovui, o ieškovei priteisė piniginę kompensaciją už šį turtą. Galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šieno vartytuvas „Dobilas“, automobilis „Mitsubishi Pajero, ruloninis presas buvo įgyti iš bendrų lėšų ir pagrįstai padalinti kaip bendras turtas, nes šio turto įsigijimas patvirtina bendrą šalių veiklą gauti pajamas iš žemės ūkio produkcijos, iš žemės ūkio darbų. Negalima sutikti su skundo nuostata, jog teismas neteisingai nustatė dalintino turto vertes, nes šalys nurodė skirtingas turto vertes, tačiau nepateikė realią turto vertę patvirtinančių įrodymų. Akivaizdu, kad byloje nebuvo paskirta ekspertizė kilnojamojo turto vertei nustatyti. Dėl to teismas nustatinėjo ginčijamo turto vertę pagal šalių pateikto įvertinimo vidurkį ir tuo įstatymo nepažeidė (LR CK 1. 5 str. 4 d.).

Pirmosios instancijos teismas bendrąja sutuoktinių nuosavybe pripažino ir 0,19 ha dydžio žemės sklypą, kuriame yra atsakovui nuosavybės teise priklausantis namas. Būtina įvertinti tai, kad namas (duomenys neskelbtini), 1991-05-22 buvo padovanotas atsakovui jo tėvo P. B. (b. l. 22 t. 3). Akivaizdu ir tai, kad dar iki namo dovanojimo sutarties sudarymo 1991-05-22, atsakovui 1991-05-13 įsakymu Nr. 45 buvo paskirtas naudotis 0,19 ha dydžio žemės sklypas. Įsakyme nurodyta, kad sklypas skiriamas naudotis prie atsakovui dovanojamų pastatų (b. l. 23 t. 3). Byloje neginčijama aplinkybė, jog atsakovas už šį žemės sklypą sumokėjo asmeniniais investiciniais čekiais. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atsakovas siekė įsigyti asmeninės nuosavybės teise ir teismas nepagrįstai jį pripažino bendrąja sutuoktinių nuosavybe (LR CK 3. 89 str. 1 d. 7 p.). Įvertinus šias aplinkybes, šalių pirmosios santuokos metu įgyto bendro turto vertė mažinama 0,19 ha žemės sklypo verte, tai yra 16 400 Lt, ieškovei priteistina piniginė kompensacija už santuokoje įgytą turtą nuo 10 100 Lt mažinama iki 1 900 Lt.

Dėl šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyto turto padalinimo.

Atsakovas skunde nurodė ir tai, kad šalys po santuokos nutraukimo bendro ūkio nevedė ir visas įgytas turtas buvo vien atsakovo asmeninė nuosavybė. Dėl to atsakovas prašė teismo atsakovui priteistą turtą įvertinti realiomis kainomis ir pripažinti tik atsakovo asmenine nuosavybe, nepriteisiant ieškovei piniginės kompensacijos. Su šiomis atsakovo skundo nuostatomis sutikti negalima. Atsakovas pripažįsta aplinkybę, jog šalys po santuokos nutraukimo tik apie pusę metų gyveno atskirai, vėliau ieškovė su vaikais grįžo gyventi į atsakovui priklausantį namą ir gyveno iki 2011 metų vidurio. Taigi šalys daugiau nei dešimt metų vėl gyveno kartu, augino vaikus ir tai įrodo jų bendrus interesus ne tik dėl vaikų auginimo, bet ir dėl bendrai įgyjamo turto. Būtina įvertinti aplinkybę, jog atsakovas ir bylos nagrinėjimo metu, ir apeliaciniame skunde pripažino, jog ieškovė nenorėdavo atsakovui padėti atliekant žemės ūkio darbus, tai yra atsakovas buvo suinteresuotas bendra abiejų šalių vykdoma žemės ūkio veikla. Byloje nėra ginčo dėl to, kad abi šalys nurodytu laikotarpiu dirbo pagal darbo sutartis, todėl nepagrįsta atsakovo nuostata, jog jis sugebėdavo vienu metu tinkamai atlikti ir darbines funkcijas, ir užsiimti žemės ūkio veikla. Dėl to galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalys po pirmosios santuokos nutraukimo gyveno kartu, bendrai vykdė žemės ūkio veiklą ir šiuo laikotarpiu įgytas turtas yra bendroji dalinė šalių nuosavybė, teismas pagrįstai pripažino ieškovės nuosavybės teisę į ½ dalį šio turto. Būtina įvertinti ir tai, kad atsakovas gavo pinigines išmokas už pasėlius bei žemės ūkio naudmenis (b. l. 193 t. 1). Akivaizdu, kad atsakovas išmokoms gauti deklaravo ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 38 t. 1). Tai taip pat patvirtina, jog šalys ginčo turtą įgijo iš bendrų lėšų.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad teismas neteisingai nustatė bendrosios dalinės nuosavybės teise dalintino turto vertes. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. Atsakovas nurodė, kad žemės sklypai, miškas (duomenys neskelbtini) buvo įregistruoti ieškovės nuosavybės teise, tačiau už šiuos sklypus sumokėjo atsakovas iš asmeninių lėšų. Atsižvelgtina į tai, kad asmeninių lėšų panaudojimo fakto šiems sklypams įsigyti atsakovas neįrodė (LR CPK 178 str.).

Pirmosios instancijos teismas bendrąja daline šalių nuosavybe pripažino tik tuos įrengimus, kurių įsigijimas šalių nuosavybės teise buvo pagrįstas byloje nustatytais įrodymais. Taigi teismas teisėtai nesivadovavo vien atsakovo paaiškinimais, kad atsakovas, įsigijęs nedidelį kiekį detalių iš UAB „Šilutės melioracija“, vien savo lėšomis galėjo pasigaminti priekabą (duomenys neskelbtini) iš metalo laužo pasigaminti cisterną srutoms vežti, gardą gyvuliams vežti, bulvių kasimo agregatą, grūdų malimo malūną. Mažai tikėtina, kad atsakovui buvo jam nežinomo asmens padovanotos naujos gręžimo staklės, atsakovas tik savo darbu ir lėšomis galėjo pasigaminti prikabinamą betono maišyklę.

Nors atsakovas įrodinėjo iš asmeninių lėšų pirkęs traktorių „Belarus MTZ“, šienapjovę, krautuvą su replėmis, šakėmis ir kaušu, žoliapjovę, betono maišyklę „Belle“, tačiau jokių šių daiktų įsigijimo vertę patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė (LR CPK 178 str.). Galima konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai nustatyta bendroji šalių nuosavybė į šį turtą ir šie daiktai atsakovui priteisti teisėtai.

Negalima sutikti su apeliacinio skundo nuostata ir dėl to, kad teismas neteisingai nustatė dalintino turto vertes. Būtina įvertinti, jog teismas atsižvelgė ir į turto nusidėvėjimą, daiktų vertės nustatytos mažesnės nei nurodė ieškovė, todėl priteisiant nurodytą turtą atsakovui įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti, teismas pagrįstai iš atsakovo ieškovei priteisė 7 975,25 Lt piniginę kompensaciją už mažesnę ieškovei tenkančio turto dalį.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė kompensaciją už atsakovo realizuotą turtą, tai yra 7 318,25 Lt. Ši skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. Atsakovas neginčija aplinkybės, jog teismo sprendime nurodytą turtą už 14 636 Lt jis realizavo be ieškovės sutikimo. Teismas pagrįstai nustatė, jog šis turtas buvo įgytas šalims vedant bendrą ūkį ir ieškovė piniginėmis lėšomis bei darbu prisidėjo prie šio turto sukūrimo. Teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas neįrodė šio turto įsigijimo asmeninės nuosavybės teise, apeliacinio skundo motyvais šios teismo išvados taip pat nėra paneigtos. Taigi teismas teisėtai iš abiejų šalių priteisė kompensacijas už tą turtą, kurį šalys buvo įgijusios bendrai, bet realizavo savo nuožiūra.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai ieškinyje nurodytus galvijus pripažino bendrąja daline šalių nuosavybe ir įtraukė į dalintiną turtą. Ši atsakovo nuostata nėra pagrįsta. Akivaizdu tai, kad šalys nuo pat santuokos sudarymo pradžios ruošėsi ūkininkauti, įsigijo žemės sklypus, pirko žemės ūkio įrengimus. Atsakovo tėvas P. B. mirė 1995 metais (b.l. 148 t. 1), taigi jo turėti gyvuliai buvo šalių perimti, auginami, galvijų skaičius šalių iniciatyva buvo reguliuojamas, buvo perkami ir nauji galvijai. Atsakovas skunde pripažįsta, kad prie galvijų priežiūros prisidėjo net vaikai. Taigi nėra pagrindo išvadai, jog teismas, padalindamas galvijus, pažeidė įstatymą ir teisėtus atsakovo interesus.

Dėl kompensacijos priteisimo už gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pagerinimą.

Atsakovas skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai ieškovei priteisė iš atsakovo 31 172 Lt kompensaciją už namo (duomenys neskelbtini), pagerinimą, nes šis namas yra atsakovo asmeninė nuosavybė ir namui rekonstruoti buvo panaudotos tik atsakovo asmeninės lėšos. Su šia atsakovo nuostata galima sutikti iš dalies. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad namo vertė buvo padidinta šalių bendro gyvenimo laikotarpiu. Tai patvirtina ir VĮ Registrų centro duomenys (b. l. 19 t. 1) bei turto vertintojo nustatyta reali turto vertė, tai yra 107 000 Lt (b.l. 169 t. 1). Namo stogo, konstrukcijų, pagalbinių pastatų rekonstrukcijos aplinkybes patvirtina faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys (b.l. 121- 128 t. 1).

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad šalys kartu panaudojo 62 800 Lt namo pagerinimams atlikti ir ieškovei teismas priteisė 31 172 Lt piniginę kompensaciją. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad namo pagerinimui šalių gyvenimo kartu metu būtų panaudotos kreditinės ar skolintos lėšos. Atsakovas byloje nuolat įrodinėjo, kad namas buvo pagerintas iš atsakovo asmeninių lėšų. Būtina įvertinti tai, kad atsakovas 1997-06-10 pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį, tai yra paveldėtą namų valdą (duomenys neskelbtini) (b.l. 40 t. 2). Nors atsakovas nurodo šį turtą pardavęs už 100 000 Lt, tačiau pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kita parduodamo turto vertė, tai yra 30 000 Lt. Galima sutikti su atsakovo nuostata, jog namo pagerinimams buvo panaudota daugiau atsakovo lėšų, todėl tikslinga bendromis lėšomis atliktų namo pagerinimų vertę sumažinti 30 000 Lt suma, tai yra iki 32 344 Lt. Dėl tos priežasties ieškovei priteista 31 172 Lt kompensacija už namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją mažinama iki 16 172 Lt (LR CK 4.77 str.).

Dėl apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių mažinama ieškovei priteista kompensacija nuo 53 315,50 Lt iki 33 365,50 Lt (1 900 Lt + 7 975,25 Lt + 7 318,25 Lt + 16 172 Lt = 33 365,50 Lt). Įskaičius iš ieškovės atsakovui priteistiną kompensaciją už bendrosios nuosavybės sumažinimą, tai yra 3 250 Lt, galutinė kompensacijos suma yra lygi 30 115,50 Lt.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas. Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti jai turto už 155 491,74 Lt. Pakeitus teismo sprendimą, ieškovei priteisiama turto už 84 074,50 Lt (5 000 Lt + 48 959 Lt + 30 115,50 Lt = 84 074,50 Lt). Dėl to galima konstatuoti, kad teismas patenkina ½ dalį ieškinio, žyminio mokesčio suma lygi 2 522 Lt. Kadangi ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 1 698 Lt žyminio mokesčio, nuo likusios žyminio mokesčio dalies ieškovė buvo atleista, 824 Lt žyminio mokesčio iš atsakovo priteisiama valstybei (LR CPK 93 str.). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, atsakovo ginčyta kompensacijos suma nuo 53 315 Lt sumažinta iki 30 115,50 Lt, sumokėtinas žyminis mokestis yra 903 Lt, iš ieškovės priteisiama valstybei 32 Lt, nes atsakovas sumokėjo 871 Lt už apeliacinio skundo padavimą ir nuo likusios mokesčio dalies sumokėjimo buvo atleistas. Be to, pirmosios instancijos teismo nurodytos pašto išlaidos 54 Lt priteisiami iš šalių lygiomis dalimis valstybei. Taigi iš ieškovės valstybei priteisiama 59 Lt, o iš atsakovo 851 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad ieškovė byloje sumokėjo 4 300 Lt atstovavimo bei kitoms būtinoms procesinėms išlaidoms atlyginti, atsakovas sumokėjo 5 000 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti, todėl ieškovės ieškinį patenkinus ½ dalimi tikslinga atstovavimo išlaidų šalims nepriteisti (LR CPK 93,98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-03-28 sprendimo dalį, kuria santuoka, įregistruota 2010-10-29 Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukta dėl atsakovo S. B. kaltės ir nustatyti, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-03-28 sprendimo dalį, kuria iš atsakovo S. B. priteistas išlaikymo padidinimas A. B. už T. B. teiktą išlaikymą ir išlaikymo sumą nuo 2 455 Lt sumažinti iki 2 155 Lt.

Pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-03-28 sprendimo dalį dėl šalių santuokose įgyto turto padalinimo ir pripažinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 16 400 Lt, atsakovo S. B. asmenine nuosavybe, o atsakovui santuokose įgyto ir priteisto vertę nuo 25 200 Lt sumažinti iki 8 800 Lt.

Pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-03-28 sprendimo dalį dėl 53 315,50 Lt piniginės kompensacijos priteisimo iš atsakovo S. B. ieškovei A. B. ir priteistą kompensaciją nuo 53 315,50 Lt sumažinti iki 30 115,50 Lt.

Panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-03-28 sprendimo dalį dėl 4 113,53 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo S. B. ieškovei A. B..

Pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-03-28 sprendimo dalį dėl 1 246,01 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo S. B. valstybei ir priteistas išlaidas sumažinti iki 851 Lt.

Pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-03-28 sprendimo dalį dėl 14,02 pašto išlaidų priteisimo iš ieškovės A. B. valstybei ir priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei padidinti iki 59 Lt.

Kitas Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-03-28 sprendimo dalis palikti nepakeistas.