Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovei L. V. B. (gautas prašymas bylą nagrinėti jai ir jos atstovui nedalyvaujant), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei L. V. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei L. V. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas dėl abiejų sutuoktinių kaltės prašo nutraukti jo ir atsakovės santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini), akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), Komijos Respublikos civilinės būklės aktų įrašų valdybos (duomenys neskelbtini) civilinės būklės aktų įrašų teritoriniame skyriuje. Ieškovas prašo nustatyti, kad dalijamas turtas įgytas iki sutuoktinių gyvenimo skyrium ir pripažinti M. B. asmenine nuosavybe pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškinyje nurodoma, kad šalių santuoka faktiškai iširo praėjus trumpam laiko tarpui po jos sudarymo. Ieškovas 1988-06-22 atvyko gyventi į Lietuvą į Kupiškio rajoną, o atsakovė nesutiko atvykti į Lietuvą ir liko gyventi Rusijoje Komijos Respublikoje. Kadangi Lietuvoje nekilnojamąjį turtą įgijo 1992 metais gyvendamas skyriumi nuo sutuoktinės ir iš savo lėšų, todėl remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.127 straipsnio 2 dalimi prašo teismo nustatyti, kad dalijamas tik turtas bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyriumi, ir tuo remiantis pripažinti minėtą turtą ieškovo asmenine nuosavybe.

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad kalba lietuviškai ir beveik viską supranta, jei ko nesupras - paklaus vertėjo. Su L. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) metais Komijos Respublikoje. Būnant santuokoje (duomenys neskelbtini) metais gimė sūnus S., o (duomenys neskelbtini) metais - dukra A. Į Lietuvą (duomenys neskelbtini) kaimą atvyko be šeimos 1988 m. pavasarį dirbti agronomu kolūkyje. 1988 metų pabaigoje pas jį atvažiavo žmona L., kuri pradirbo kolūkyje pusę metų ir po to išvažiavo. Po to, žmona L. pas jį buvo atvažiavusi į svečius kelis kartus kartu su sūnumi, pabūdavo kelias savaites ir išvažiuodavo. Paskutinį kartą L. pas jį lankėsi 1991 ar 1992 metais, kada tiksliai neatsimena, bet tada jis dar nebuvo nusipirkęs namo. L. Lietuvoje vaikų negimdė, jų vaikai Lietuvoje į mokyklą nėjo. L. nenorėjo persikelti gyventi į Lietuvą. Po paskutinio karto, kai L. išvyko iš Lietuvos, jų santykiai nutrūko ir šeima iširo. Mano, kad dėl šeimos iširimo yra kalti abu. Namą (duomenys neskelbtini) jis nusipirko iš savo lėšų, nes turėjo santaupų, be to, dar rubliais ėmė kreditą iš „(duomenys neskelbtini)“ banko Kupiškyje. Kreditą ėmė ir po to grąžino pats vienas, L. prie to neprisidėjo, todėl ji neturi teisės į jo namą. Pažymi, kad Rusijoje nėra likę turto, kurį reiktų dalinti nutraukiant santuoką.

Liudytoja J. S. parodė, kad M. B. pažįsta gal nuo 1987 ar 1988 metų, kai jis atvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimą. Po to atvažiavo M. žmona, kurios vardas buvo L., truputi pagyveno ir išvažiavo. Asmeniškai kaime L. matė tik kelis kartus, ar L. buvo atvažiavusi su vaikais, nežino. Ji pati (duomenys neskelbtini) kolūkyje dirbo iki 1992 metų, bet tuo metu L. tenai nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

CK 3.61 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš santuokos liudijimo matyti, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), Komijos Respublikos civilinės būklės aktų įrašų valdybos (duomenys neskelbtini) m. civilinės būklės aktų įrašų teritoriniame skyriuje. (b. l. 27) Byloje esantis M. B. atvykimo lapelis patvirtina, kad M. B. 1988-06-22 atvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą iš Ukrainos Rachovo rajono (duomenys neskelbtini) kaimo. (b. l. 83) Iš L. V. B. atvykimo lapelio matyti, kad ji atvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą iš Komi respublikos (duomenys neskelbtini) miesto. (b. l. 82) Iš L. V. B. prašymo išduoti TSRS piliečio pasą matyti, kad jai pasas buvo išduotas atsakingos Lietuvos TSRS institucijos (duomenys neskelbtini). (b. l. 80) Aptarti objektyvūs duomenys patvirtina, kad šalys po santuokos sudarymo nuolatos negyveno kartu. Teismo nuomone, šalių apsisprendimas gyventi skirtingose vietose, kurias skiria didelis atstumas, buvo esminė priežastis dėl ko jų šeimos santykiai atšalo, o galiausiai ir nutrūko, kadangi išlaikyti šeimos vertybes ir žmogiškus santykius per atstumą yra labai sunku. Esant aptartoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų vardu. Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad M.B. K. rajono apylinkės 2001-10-02 sprendimu buvo pripažinta nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 12-13) Taigi, formaliai šis turtas priskiriamas bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei ir turi būti padalintas nutraukiant santuoką (CK 3.59 straipsnis, 3.127 straipsnio 1 dalis). Ieškovas M. B. prašo teismo nustatyti, kad dalijamas tik turtas bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyriumi, ir tuo remiantis pripažinti minėtą turtą jo asmenine nuosavybe. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog šeima iširo 1996 metais, kai ji su dviem vaikais išvyko iš (duomenys neskelbtini) kaimo, kur tuo metu gyveno su ieškovu ir vedė bendrą ūkį. Iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės laikinosios administracijos vadovo 1992-09-28 įsakymo Nr. 70 matyti, kad yra nutarta M. B. parduoti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), už 34 278 rublius. (b. l. 10) Iš kasos pajamų orderio kvito matyti, kad iš M. B. 1992-09-29 priimta 34 278 rubliai. (b. l. 14) Iš Kupiškio rajono apylinkės teismo 2001-10-02 sprendimo matyti, kad gyvenamojo namo ir priklausinių pirkimo – pardavimo sandoris 1992-09-29 sudarytas tarp M. B. ir (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės pripažintas galiojančiu. (b. l. 15) Iš Gyvenamojo namo įkainojimo akto Nr. 47 matyti, kad pirkėjas M. B. ir pardavėjas (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonė 1992-09-28 įkainojo parduodamą gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini). (b. l. 92-93) Iš L. V. B. kolūkiečio darbo knygelės matyti, kad ji 1988-08-11 priimta į Kupiškio rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio narius, o 1989-02-17 atleista iš kolūkio narių savo noru. (b. l. 71-73) Iš Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2017-12-12 rašto matyti, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazėje nėra duomenų apie tai, kad S. B. ir A. B. gimimai būtų įregistruoti Lietuvos Respublikoje. (b. l. 75) Iš Kupiškio rajono Kupiškio apylinkės viršaičio 1992-02-23 išduoto gyvenamosios patalpos orderio Nr. 39 matyti, kad M. B. leidžiama nuomotis (duomenys neskelbtini) kolūkiui priklausančias gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) kaime, kuriose jis registruotas be šeimos. (b. l. 96-97) Iš Kupiškio rajono Kupiškio apylinkės viršaičio 1993-09-02 pažymėjimų Nr. 560 ir Nr. 595 matyti, kad M. B. nuo 1988-06-22 buvo registruotas (duomenys neskelbtini), o nuo 1992-03-16 (duomenys neskelbtini). M. B. gyvena vienas, šeima apylinkėje neprisiregistravusi. (b. l. 84)

Teismo nuomone, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad atsakovė iki 1996 metų nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje kartu su ieškovu, kadangi nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie rodytų apie atsakovės nuolatinį buvimą Lietuvos Respublikoje po 1989-02-17, kai ji nutraukė darbo santykius su (duomenys neskelbtini) kolūkiu. Teismo įsitikinimu, jei atsakovė iš tikrųjų nuo 1988 metų iki 1996 metų būtų nuolat gyvenusi Lietuvos Respublikoje ir vedusi bendrą ūkį su ieškovu, jos buvimą patvirtintų gyvenamosios vietos registracijos duomenys, vaikų gimimo liudijimai ir kiti objektyvūs duomenys, kurie liudytų apie atsakovės darbinius ir socialinius ryšius su Lietuva bei bendro ūkio vedimą su ieškovu. Čia pažymėtina ir tai, jog teismui atlikus užklausimą paaiškėjo, kad Kupiškio rajono policijos komisariato Migracijos skyrius neturi duomenų apie atsakovės L. V. B. gyvenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje po 1989 m. (b. l. 79) Nesant aukščiau minėtų duomenų, teismas, sprendžia, kad ieškovo paaiškinimai, kad galutinai ryšys su atsakove nutrūko 1991-1992 metais, atitinka kitus faktinius bylos duomenis ir yra patikimi. Esant šioms aplinkybėms, teismas turi pagrindą nustatyti, kad sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium 1989-02-17, kadangi ieškovui tiksliai neatsimenant paskutinio atsakovės apsilankymo Lietuvoje datos, teismas remiasi objektyviais duomenimis, kurie fiksuoja atsakovės vėliausio buvimo Lietuvoje faktą. Kadangi ieškovas ieškinyje nurodytą turtą įsigijo po to, kai pradėjo gyventi skyrium nuo atsakovės, šis turtas pripažintinas jo asmenine nuosavybe ir nutraukiant šalių santuoką nėra dalijamas (CK 3.127 straipsnio 2 dalis).

Kadangi ieškovui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir ieškovas yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nesant duomenų apie atsakovės turtinę padėtį ir nutraukiant santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir lieka valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 269, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir L. V. B., gimusios (duomenys neskelbtini), santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini), akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), Komijos Respublikos civilinės būklės aktų įrašų valdybos (duomenys neskelbtini) civilinės būklės aktų įrašų teritoriniame skyriuje dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti M. B. pavardę – B., L. V. B. pavardę – B.

Pripažinti, kad santuokos nutraukimas šalių M. B. ir L. V. B. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 1989 m. vasario 17 d.

Ieškovui M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu Lietuvos Respublika, (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimui įsiteisėjus išsiųsti į rusų kalbą išverstą sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai - Komijos Respublikos civilinės būklės aktų įrašų valdybos (duomenys neskelbtini) m. civilinės būklės aktų įrašų teritoriniam skyriui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.