Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-12-15 · Byla Nr. N-575-1632-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-12-15
Bylos Nr.
N-575-1632-06
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Administracinė byla Nr. N3-1632-06Procesinio sprendimo kategorija 32. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 26 d. nutarties A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Kelių patrulių rinktinės pareigūnas 2005 m. lapkričio 25 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. R. dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo už tai, kad jis 2005-11-25 apie 11³⁰ val., Kaune, Tilžės g., vairuodamas automobilį Renault v/n (duomenys neskelbiami) sankryžoje darydamas kairį posūkį nedavė kelio lenkiančiai transporto priemonei ir su ja susidūrė. Įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, namo tvora ir kelio ženklas. Protokole nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė KET 199 punkto reikalavimus.

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2005 m. gruodžio 6 d. nutarimu A. R. už ATPK 127 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 mėnesiams.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. R. kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2005 m. gruodžio 6 d. nutarimą. Pareiškėjas paaiškino, kad jis kairį posūkį darė persirikiavęs į kairę, rodė posūkio signalą. Pažymėjo, kad sankryžoje keliai buvo vienareikšmiai, todėl jis nepažeidė KET 199 punkto reikalavimų. Taip pat atkreipė dėmesį, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko ne priešingoje eismo juostoje, o gatvėje, į kurią jis suko. Mano, kad automobilio VW Caddy vairuotojas lenkimo manevrą vykdė neatsakingai, neįsitikino, kad baigęs lenkimą galės grįžti į savo eismo juostą.

II

Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 26 d. nutartimi nutarė Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2005 m. gruodžio 6 d. nutarimą, kuriuo A. R. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d., atimant teisę vairuoti transporto priemones 5 mėnesiams, pakeisti – netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o paskirti 150 Lt baudą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui buvo išaiškinta ir pasiūlyta, kad jis turi teisę prašyti teismą skirti autotechninę ekspertizę savo lėšomis, tačiau pareiškėjas ekspertizės atsisakė. Teismas nurodė, kad eismo įvykio mechanizmą vertino taip: pareiškėjas važiavo Tilžės gatve, kuri Skirsnemunės gatvės atžvilgiu yra pagrindinė gatvė. Kelių eismo taisyklės sankryžoje, važiuojant pagrindine gatve, lenkti nedraudžia (KET 184.1 p.) Todėl automobilio VW Caddy vairuotojas Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Sprendžiant iš autoįvykio schemos, automobilio VW Caddy vairuotojas pareiškėjo automobilio lenkimą pradėjo prieš gatvių sankryžą ir buvo jau išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą (tai sprendžiama iš stabdymo žymės), vadinasi pareiškėjas sukti į kairę nepraleidęs VW Caddy automobilio jau negalėjo. Teismas konstatavo, kad Kelių eismo taisyklių 199 punktas numato, jog sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta,- ir transporto priemonėms, lenkiančioms pagrindiniame kelyje. Tokiu būdu, pareiškėjo veiksmai atitinka ATPK 127 str. 2 d. numatytą sudėtį. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių byloje nėra nenustatyta.

III

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 26 d. nutartį ir išspręsti bylą iš esmės. Apelianto teigimu, teismas neteisingai vertino, kad Tilžės gatvė Skirsnemunės gatvės atžvilgiu yra pagrindinė. Kaip buvo nustatyta iš eismo įvykio vietos schemos ir liudytojų P. B. ir G. S. parodymų, jokių kelio ženklų nustatančių pagrindinį kelią įvykio metu nebuvo. Kelio ženklas buvo pastatytas tik po eismo įvykio. Kauno miesto savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus rašte nenurodoma, kokie ženklai sankryžoje buvo eismo įvykio dieną (2005-11-25). Todėl, įvertinus tai, kad Tilžės gatvė 2005-11-25 nebuvo pagrindinė Skirnemunės gatvės atžvilgiu, nukentėjusiajam galiojo KET 184.l punktas draudžiantis lenkti sankryžose, o tai reiškia, kad jis nepažeidė KET 199 punkto. Taip pat apeliantas pažymi, jog jam yra grąžinta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2006-05-10, t.y. atlikus paskirtą nuobaudą. Todėl teismas nepagrįstai šią nuobaudą pakeitė į baudą.

Atsiliepimas

Nukentėjusysis A. V. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nukentėjusiojo nuomone, teismas bylos aplinkybes įvertino išsamiai ir objektyviai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio l dalis nustato, kad organas (teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar ATP protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo ištirti ir analizuoti visus teismui pateiktus ar teismo išreikalautus įrodymus. Byloje esant prieštaringų įrodymų, turi būti nurodoma, dėl kokių priežasčių remiamasi vienais įrodymais, o kiti įrodymai laikomi nepatikimais, neturinčiais įrodomosios galios. Tinkamai atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas leidžia teismui daryti pagrįstas išvadas ir atvirkščiai - tik dalį iš tirtų įrodymų analizuojantis teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu, todėl aukštesnės instancijos teismo turi būti naikinamas, kaip priimtas padarant esminius proceso normų pažeidimus.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje eismo įvykio aplinkybės nėra pilnai išaiškintos, transporto priemonių susidūrimo mechanizmas nėra akivaizdus, eismo įvykio dalyvių paaiškinimai apie eismo įvykio kilimo priežastis yra skirtingi ir šie prieštaravimai nėra pašalinti. Apeliantas A. R. pirminiame rašytiniame paaiškinime yra nurodęs, kad Volkswagen automobilio vairuotojas A. V. važiavo dideliu greičiu (60-70 km/h), bandė lenkti jo automobilį, kai jis jau darė kairį posūkį. Apie nukentėjusiojo didelį greitį galima spręsti iš eismo įvykio vietos schemoje pažymėto ilgo automobilio stabdymo kelio. Tačiau ši aplinkybė byloje nebuvo įvertinta ir į tai nebuvo atsižvelgta. Taip pat teismui kyla abejonių dėl transporto priemonių susidūrimo mechanizmo, nukentėjusiojo vairuotojo veiksmų, siekiant išvengti susidūrimo, pagrįstumo. Kaip matyti iš eismo įvykio vietos schemos, transporto priemonės susidūrė Skirsnemunės gatvėje, t.y. pareiškėjui iš esmės jau baigus atlikti posūkio į kairę manevrą. Nukentėjusiojo vairuoto automobilio stabdymo kelias prasideda kairėje kelio pusėje esančiame kelkraštyje. Tokios aplinkybės leidžia daryti prielaidą, kad transporto priemonių susidūrimą galėjo nulemti nukentėjusiojo nepasirinktas saugus važiavimo greitis ir techniniu požiūriu nepagrįsti veiksmai, atliekant lenkimo manevrą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, transporto priemonių susidūrimo mechanizmui ir šio susidūrimo techninei priežasčiai nustatyti byloje yra būtina atlikti specialių žinių reikalaujantį tyrimą (autotechninę ekspertizę). Kadangi eismo įvykio aplinkybės nėra pilnai išaiškintos, o byloje būtina rinkti papildomus įrodymus, byla grąžinama iš naujo tirti institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 26 d. nutartį ir Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2005 m. gruodžio 6 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisArtūras DrigotasRičardas Piličiauskas