Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2012-11-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2659-919/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-11-02
Bylos Nr.
1-2659-919/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Nukentėjusysis
D. K., R. J.
Ieškovas
I. K.
Kaltinamasis
T. L.
Baudžiamoji byla Nr. 1-2659-919/2012Teisminio proceso Nr. 1-24-2-00251-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.10.1.;1.2.14.3.1.; 1.2.27.1.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.13.;1.1.7.2.7.; 2.1.15.3.3.2.
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 2 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Justinai Antanaitienei, Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, nukentėjusiai D. K., jos atstovei pagal įstatymą-civilinei ieškovei I. K., nukentėjusiam R. J., kaltinamajam T. L., jo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1981-05-16, Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 kl. išsilavinimo, vedęs, niekur nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, teistas:

1. 1997-10-31 pagal BK 271str. 2 ir 3 d., 45 str., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 45 str., 42 str. - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

2. 1998-12-23 pagal BK 271str. 2 d. - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 43 str. prijungta neatlikta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, paskirta 1997-10-31 nuosprendžiu, paskiriant galutinę bausmę 3 m. laisvės atėmimo;

3. 2002-01-17 pagal BK 271str. 2 d. - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

4. 2003-11-25 pagal BK 180 str. 1 d., 284 str. 1 d., BK 63 str. - 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo;

5. 2006-11-09 pagal BK 178 str. 1 d., 259 str. 2 d., BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. ir 6 d. 1 m. 6 mėn. 15 dienų laisvės atėmimo, bausmės pradžią laikant nuo 2006-07-11. Nuosprendis pakeistas Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu: pagal BK 178 str. 1 d. skirta bausmė 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., galutinė bausmė paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

6. 2007-06-21 pagal BK 241 str. 1 d. 1 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. paskirta galutinė bausmė - 2 m, laisvės atėmimo. Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę T. L. atliko iki 2008-07-13;

7. 2009-07-23 pagal BK 260 str. 1d. 3 m. 2 mėn. l/a, 2011-09-14 paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikęs bausmę, teistumui neišnykus,

kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., 286 str.

Išnagrinėjus bylą, nustatyta:

kaltinamasis T. L. 2012-03-02, apie 15.30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, panaudojo prieš nukentėjusiąją nepilnametę D. K. fizinį smurtą, t.y., tyčia du kartus sudavė ranka nukentėjusiajai į veidą, taip padarė jai poodinę kraujosruvą kairio žando vidiniame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė svetimą turtą, t.y. D. K. priklausančią rankinę, 20 Lt vertės, kurioje buvo 170 Lt grynųjų pinigų įvairiomis kupiūromis, parfumerija, bendros 20 Lt vertės, pirštinės 10 Lt vertės, tuo padarė D. K. bendrą 220 Lt turtinę žalą.

Be to, jis 2012-05-04, apie 13.50 val., prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. 10, Kaune, įtariant jį turint su savimi galimai narkotinės medžiagos, policijos pareigūnų pagrįstai ir teisėtai paprašytas vykti į policijos komisariatą, nepakluso jų teisėtam reikalavimui, tyčia siekdamas išvengti sulaikymo, pasipriešino valstybės tarnautojui - savo pareigas atliekančiam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui R. J. - bėgo, aktyviais veiksmais priešinosi, muistėsi bei panaudojo fizinį smurtą, tai yra tyčia pastūmė nukentėjusįjį R. J., jį pargriovė ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis T. L. kaltas prisipažino iš dalies. Dėl D. K. apiplėšimo kaltas prisipažino visiškai ir patvirtino visas kaltinamajame akte išdėstytas šio nusikaltimo padarymo aplinkybes. Dabar dėl šio nusikaltimo padarymo labai gailisi, pripažįsta ieškinį ir sutinka jį atlyginti. Dėl kito nusikaltimo padarymo kaltas neprisipažino ir nesutinka su tuo, kad jį kaltina pastūmus pareigūną ir sukėlus jam fizinį skausmą. T. L. nurodė, kad jis laukė Lopšelio g. kol kitas pažįstamas nupirks narkotikų. Tada atvažiavo policininkai, neprisistatė, buvo ne su policijos mašina, liepė stoti prie mašinos, viską pradėjo traukti iš kišenių. Draugas tuo metu pabėgo. Taip pat bandė bėgti ir jis, vengdamas sulaikymo, bet nepavyko, todėl pareigūnai jį mušė. Specialiai pareigūno jis nestūmė, tik bandė pabėgti. Jokio fizinio skausmo pareigūnui nesukėlė. Jį po to sulaikė R. J., sulaikomas jis nesipriešino, jam buvo uždėti antrankiai.

Kaltinamojo T. L. kaltė įrodyta teismo ištirtais, žemiau išdėstytais įrodymais:

nukentėjusi D. K. patvirtino, kad kaltinamasis jai paskambino ir pasiūlė susitikti dėl kažkokių pigesnių papildų, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, yra narkotikai. Abu susitiko prie Kauno pilies (duomenys neskelbtini) parduotuvėje ir troleibusu važiavo link (duomenys neskelbtini) Nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr.2. Nukentėjusioji padavė T. L. 20 litų, o jis nuėjo į tą namą, ji liko jo laukti gatvėje. Grįžęs nieko neatsinešė, bet pinigų jai taip pat negrąžino. Po to pasakė, kad reikia eiti iki jo namų. Tačiau jis ją nusivedė į atokesnę Tilžės gatvę prie metalinių angarų, kur pradėjo prie jos kabinėtis, kalbėti, kad neva ji norinti jį išskirti su šeima ir du kartus sudavė ranka per veidą, prakirsdamas lūpą. Po to stvėrė nuo jos peties rankinę, ištraukė piniginę ir iš jos pasiėmė 170 litų grynųjų pinigų. Rankinėje buvo nukentėjusios kosmetika ir pirštinės. Jai pavyko atgauti tik savo tuščią piniginę. Kaltinamasis padarė jai 220 litų turtinę žalą. Nukentėjusioji buvo labai išsigandusi, sumušta, po to paskambino savo mamai, kad ją atvažiuotų pasiimti. Dabar nukentėjusioji mano, kad už jos duotus 20 litų kaltinamasis pirko narkotikų. Nukentėjusiajai su mama važiuojant į policiją paskambino kaltinamasis ir mamai prisipažino kelis kartus per veidą sudavęs nukentėjusiajai. Dėl šio padarytos veikos nepilnametės nukentėjusios D. K. atstovė pagal įstatymą I. K. prašo priteisti iš kaltinamojo 220 litų turtinės žalos ir 1000 litų neturtinės žalos, nes šio įvykio metu D. K. patyrė stresą, išgąstį, pažeminimą.

Nukentėjęs R. J. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2012-05-04 jis dirbo kartu su Kauno m. Santakos PK KPS vyr. tyrėju G. K.. Santakos policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje apie 13.50 val. pastebėjo du jaunuolius, kurie svirduliuodami ėjo iš (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) namo Nr.10, Kaune. Jaunuoliai sukėlė įtarimą, vieną iš jų jis pažino kaip T. L., jis stūmė dviratį. Privažiavę prie jaunuolių, išlipo iš automobilio, prisistatė jiems, kad yra policijos pareigūnai, parodė tarnybinius pažymėjimus. R. J. pamatė, kad T. L. apsvaigęs, dešinėje rankoje laiko švirkštą. Paklausus T. L., ką jis laiko rankoje, jis numetė ant žemės 3 švirkštus ir polietileninį maišelį su stikliniu nedideliu buteliuku. Įtariant, kad jaunuoliai su savimi gali turėti narkotinių medžiagų, jiems buvo pasakyta, kad jie bus vežami į policijos komisariatą. Tuo metu kartu su T. L. buvęs asmuo pasileido bėgti ir pabėgo, o T. L. netikėtai stipriai R. J. pastūmė, jis pargriuvo, tai sukėlė fizinį skausmą. Tuo metu T. L. pradėjo bėgti, nereagavo į teisėtus reikalavimus sustoti. Kartu su G. K. pavyko T. L. pavyti, R. J. bandant jį sugriebti, jis aktyviai priešinosi, muistėsi ir dėl to R. J. pargriuvo kartu su T. L.. Griūdamas T. L. susižalojo veidą, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Po to kartu su vyr. tyrėju G. K., panaudojus kovinius imtynių veiksmus, pavyko T. L. sulaikyti. Buvo iškviesti policijos patrulinės tarnybos pareigūnai ir sulaikytasis buvo pristatytas į Santakos policijos komisariatą. R. J. sužalojimai nepadaryti, buvo tik sukeltas fizinis skausmas, ieškinio dėl neturtinės žalos byloje nereiškia. Teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad kaltinamasis vengdamas sulaikymo jį stipriai pastūmė, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas.

Rašytiniai bylos įrodymai:

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta ir aprašyta nusikaltimo padarymo vieta prie (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. 41, Kaune (b.l.8-11);

2012-03-05 med. specialisto išvadoje Nr. G 648/12(02) D. K. konstatuota viena poodinė kraujosruva kairio žando vidiniame paviršiuje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai nurodytu laiku - 2012-03-02. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l.20);

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta ir aprašyta nusikaltimo padarymo vieta prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. 10, Kaune (b.l.33-34);

Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad D. K. atpažino ją apiplėšusį T. L. (b.l.45-47);

Akistatos protokole užfiksuota, kad akistaton suvesti D. K. ir T. L. patvirtino savo parodymus (b.l. 56-57);

Akistatos protokole užfiksuota, kad akistaton suvesti R. J. ir T. L. liko prie savo parodymų, duotų apklausų metu (b.l. 58);

T. L. laikinai sulaikytas 2012-05-04, 14.05 val.(b.l.65,71);

Asmens kratos metu iš T. L. paimta 73,54 Lt (b.l.66), šie pinigai perduoti į Kauno apskrities VPK depozitinę sąskaitą (b.l.68,69-70);

2012-05-05 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi T. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėn. (b.l.77);

T. L. anksčiau teistas 7 kartus (b.l.89-93,95-107), baustas administracine tvarka (b.l.108-111);

T. L. yra Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitoje, diagnozė – psichikos elgesio sutrikimai , vartojant opioidus, tačiau nuo 2001-10-17 konsultacijoms nesilanko (b.l.118);

T. L. Kauno Psichiatrijos ligoninės narkologiniame skyriuje 2001 metais gydėsi du kartus. Diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, abstinencijos būsena (b.l.119);

2012-05-31 specialisto išvadoje Nr. 93TPK-372 konstatuota, kad T. L. atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikia (b.l.121);

2012-08-03 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi T. L. kardomoji priemonė – suėmimas, pratęsta 3 mėnesiams, iki 2012-11-04 (b.l.151-152).

Plėšimas yra svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Kadangi kaltinamasis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, taip pat jo veika įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, kaltinamojo padaryti veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai buvo kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 286 str.

Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatytas BK 286 straipsnyje, pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius reiškiasi aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje ištirtais rašytiniais įrodymais, nukentėjusiojo R. J. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis, įtariant jį turint su savimi galimai narkotinės medžiagos, policijos pareigūnų pagrįstai ir teisėtai paprašytas vykti į policijos komisariatą, nepakluso jų teisėtam reikalavimui, tyčia siekdamas išvengti sulaikymo, pasipriešino valstybės tarnautojui - savo pareigas atliekančiam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui R. J. - bėgo, aktyviais veiksmais priešinosi, muistėsi bei panaudojo fizinį smurtą, tai yra tyčia pastūmė nukentėjusįjį R. J., jį pargriovė ir sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamasis žinojo, kad yra sulaikomas policijos pareigūnų, kadangi policijos pareigūnai savo parodymuose nurodė, kad jie prisistatė ir parodė pareigūnų pažymėjimus. Kaltinamojo versija, kad jis pareigūno nestūmė, o tik bandė bėgti teismas netiki, kadangi ši versija prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, nukentėjusiojo R. J. parodymams, todėl kaltinamojo padaryti veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai buvo kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo.

Skiriant bausmę T. L. atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra apysunkis ir nesunkus, tyčiniai ir baigti. Kaltinamasis T. L. anksčiau teistas 7 kartus (b.l. 89-93), teistumas neišnykęs, nedirbantis (b.l. 83), administracine tvarka baustas (b.l. 108-111), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre registruotas nuo 2000-12-29 (b.l. 118), psichikos sveikatos centre registruotas (b.l. 119).

Kaltinamojo T. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė veikoje dėl plėšimo yra ta, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi, sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis praeityje 7 kartus teistas, daug kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus, neišnykus teistumui vėl nusikalto. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo akivaizdų polinkį nusikalsti, jo negatyvų požiūrį į visuomenę, nenorą laikytis įstatymų bei pasitaisyti, todėl už padarytas veikas jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Bausmės bendrintinos BK 63 str. 1d., 4d. nustatyta tvarka.

Dėl civilinio ieškinio.

Pagal LR BPK 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų–civilinio ieškinio kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (LR BPK 109 str.). Civilinis ieškinys yra įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, tačiau taikomos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms (LR BPK 113 str. 2 d.).

Neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais, neįmanoma, todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principo taikymas visa apimtimi objektyviai yra neįmanomas. Civiliniais įstatymais nei neturtinės žalos minimumas, nei josios maksimumas, nenustatyti. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti.

Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pasekmes, šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininkų - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti.

Nukentėjusios D. K. atstovės pagal įstatymą civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, kaltinamojo neginčytas, todėl tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo T. L. civilinei ieškovei I. K. priteistini 220 Lt (du šimtai dvidešimt litų) neturtinei ir 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) turtinei žalai atlyginti.

Kratos metu rasti ir paimti T. L. pinigai (73,54 Lt), kurie saugomi Kauno apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje (b.l.68) - nukreiptini civilinio ieškinio padengimui.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas, įskaičiuotinas į bausmę (BK 65 str., 66 str.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 297str., 298 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str., 307 str.,

nusprendžia:

T. L. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., 286 str. ir nuteisti jį:

-pagal BK 180 str. 1d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 8 mėnesiams;

-pagal BK 286 str. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1d., 4 d. pagrindu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir paskirti T. L. galutinę subendrintą 3 (trejų) metų ir 1 (vieno) mėnesio terminuoto laisvės atėmimo bausmę, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos BK 65 str., 66 str. pagrindu T. L. į paskirtą bausmę įskaičiuoti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2012-05-04 iki 2012-11-02.

Civilinės ieškovės I. K. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir iš kaltinamojo T. L. priteisti 220 Lt (du šimtus dvidešimt litų) neturtinei ir 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) turtinei žalai atlyginti.

Kratos metu rastus ir paimtus T. L. pinigus 73,54 Lt (septyniasdešimt tris litus 54 ct), kurie saugomi Kauno apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje - nukreipti civilinio ieškinio padengimui.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Aurelijus Rauckis