- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-21
- Bylos Nr.
- AS-248-495-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pran.), Romanas Klišauskas
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- J. B.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotajam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui (pagal 2006 m. vasario 14 d. sudarytą žemėlapį) sklypo, į kurį atkuriamos pareiškėjos nuosavybės teisės, vietos ir ribų nustatymo kartografinę medžiagą dėl pareiškėjai grąžintino 16350 kv. m žemės sklypo ribų suformavimo buvusiame Buchta III kaime (J. Š. valdytoje žemėje), pagal dabartinį administracinį suskirstymą - ties Lazdynėlių, Lietaus ir Sutemų gatvėmis, Lazdynėlių mikrorajono teritorijoje, Vilniaus mieste. Pareiškėja nurodė, kad jai turi būti grąžintas natūra 16350 kv. m jos senelio iki nacionalizacijos valdytas žemės sklypas buvusiame Buchta III kaime. Dėl atsakovo neteisėto neveikimo pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo procesas faktiškai nebevyksta ir minėtas žemės sklypas pareiškėjai nėra grąžinamas, nors jis yra laisvas (neužstatytas).
Pareiškėja taip pat pateikė prašymą dėl skundo reikalavimo užtikrinimo, kuriuo prašė uždrausti atsakovui disponuoti (mainyti, dovanoti, parduoti ar kitaip perleisti trečiųjų asmenų nuosavybėn, vykdyti statybos darbus) 2006 m. vasario 14 d. sudarytame žemėlapyje pažymėtu sklypu, į kurį atkuriamos pareiškėjos nuosavybės teisės ir kuris yra buvusiame Buchta III kaime (J. Š. valdytoje žemėje), pagal dabartinį administracinį suskirstymą - ties Lazdynėlių, Lietaus ir Sutemų gatvėmis, Lazdynėlių mikrorajono teritorijoje, Vilniaus mieste.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. liepos 5 d. nutartimi užtikrino pareiškėjos skundo reikalavimą ir uždraudė atsakovui disponuoti (mainyti, dovanoti, parduoti ar kitaip perleisti trečiųjų asmenų nuosavybėn, vykdyti statybos darbus) 2006 m. vasario 14 d. sudarytame žemėlapyje pažymėtu sklypu, į kurį atkuriamos pareiškėjos nuosavybės teisės ir kuris yra buvusiame Buchta III kaime (J. Š. valdytoje žemėje), pagal dabartinį administracinį suskirstymą - ties Lazdynėlių, Lietaus ir Sutemų gatvėmis, Lazdynėlių mikrorajono teritorijoje, Vilniaus mieste.
Teismas nurodė, kad šiuo atveju būtina užtikrinti pareiškėjos skundo reikalavimą, nes, to nepadarius, gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas būsimo teismo sprendimo įvykdymas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnis).
III.
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 20006 m. liepos 5 d. nutartį ir atmesti pareiškėjos prašymą dėl skundo reikalavimo užtikrinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Šiuo atveju taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra tikslinga, nes nėra jokios realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Valstybinės žemės perleidimo bei statybos leidimo procedūros yra sudėtingos ir trunka ilgai. Nagrinėjamu atveju tokios procedūros nėra prasidėjusios, todėl jokios grėsmės pareiškėjos teisių įgyvendinimui nėra. Šiuo metu žemės sklypai ginčo teritorijoje nėra galutinai suformuoti, dar tik vyksta jų formavimo darbai. Kol nebaigti žemės sklypų formavimo darbai, žemės perleidimas yra negalimas.
2. Pirmosios instancijos teismas uždraudė atsakovui disponuoti žemės sklypu, pažymėtu 2006 m. vasario 14 d. žemėlapyje. Tačiau šis žemėlapis yra neteisėtas, nes jį sudarė ne savivaldybė, kuri yra kompetentinga tai padaryti. Tokiu žemėlapiu negali būti remiamasi.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja prašo atskirąjį skundą atmesti.
Pareiškėja nurodo, kad atsakovas savo atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, jog į ginčo žemės sklypą yra ir daugiau pretendentų. Be to, atsakovas nurodė, kad ginčo žemėje jau yra suformuotas kadastrinis žemės sklypas. Pareiškėja nurodo, kad naujai suformuotas žemės sklypas gali būti perduotas kitų asmenų nuosavybėn. Akivaizdu, kad, perdavus ginčo sklypą kitiems asmenims, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes, to nepadarius, gali pasunkėti galimo pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Atsakovas gali atlikti veiksmus, dėl kurių galis pasikeisti ginčo žemės sklypo padėtis, o tai sudarytų kliūtis įgyvendinti teismo įpareigojimus, kurių nustatymo atsakovui siekia pareiškėja. Šiuo atveju, kol nebus išspręstas kilęs ginčas, neturėtų būti keičiama esama ginčo žemės sklypo padėtis.
Negalima sutikti su atsakovo teiginiais, kad šiuo metu dar nėra realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Atsiliepime į pareiškėjos skundą pats atsakovas pripažino, kad šiuo metu ginčo teritorijoje yra formuojami tam tikri žemės sklypai. Tai patvirtina realius atsakovo ketinimus klausimus, susijusius su ginčo žeme, išspręsti kitaip, nei to siekia pareiškėja. Todėl yra pagrindas teigti, jog yra grėsmė galimo pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas reikalavimo užtikrinimo priemonę, turėjo kuo tiksliau apibūdinti ginčo žemės sklypą. Teismas šiuos veiksmus atliko ir pagrįstai žemės sklypą apibūdino, ne tik jį aprašydamas, bet ir remdamasis pareiškėjos pateiktu žemėlapiu. Pateiktas žemėlapis išreiškia pareiškėjos poziciją dėl ginčo žemės sklypo dydžio bei buvimo vietos, iš esmės neprieštarauja žodiniam ginčo žemės sklypo apibūdinimui, todėl juo, kaip papildoma žemės sklypo apibūdinimo priemone, šioje bylos stadijoje, laikinai nustatant atsakovo veiksmų apribojimus, gali būti remiamasi.
Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra iš esmės teisėta. Panaikinti šią nutartį nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.