- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-14
- Bylos Nr.
- e2-26005-845/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lijana Visokavičienė
- Ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 2.5.1.4Prievolių vykdymas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2527,73 EUR skolą, 76,74 EUR delspinigių, 7,87 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalies pagrindu. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš ieškinio ir pridėtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 29 d. šalys sudarė Prekių sandėliavimo ir aptarnavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas teikė atsakovui prekių sandėliavimo ir aptarnavimo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais atsiskaityti už ieškovo suteiktas paslaugas (Sutarties 1.1 punktas). Ieškovas 2015-2016 m. laikotarpiu išrašė atsakovui PVM sąskaitas-faktūras: 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija TRO Nr. M 028352 – 590,99 EUR sumai (su PVM); 2016 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija TRO Nr. M 028478 – 553,16 EUR sumai (su PVM); 2016 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija TRO Nr. M 028643 – 535,30 EUR sumai (su PVM); 2016 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija TRO Nr. M 028833 – 525,66 EUR sumai (su PVM); 2016 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija TRO Nr. M 029085 – 525,66 EUR sumai (su PVM). Pagal Sutarties 8.3 punktą atsakovas kiekvieną mėnesį įsipareigojo sumokėti nustatytą užmokestį per septynias kalendorines dienas nuo PVM sąskaitos-faktūros gavimo dienos. Minėtos PVM sąskaitos-faktūros atsakovui buvo siunčiamas elektroniniu paštu. Kadangi pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras atsakovas su ieškovu atsiskaitė tik iš dalies, liko skolingas 2527,73 EUR. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų padengęs susidariusią skolą ar pareiškęs pretenzijas, nėra (CPK 178 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kadangi atsakovas tinkamai nevykdo sutartinės pareigos atsiskaityti už ieškovo suteiktas prekių sandėliavimo ir aptarnavimo paslaugas, todėl ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 2527,73 EUR skola (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalys).
CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Atsakovas Sutarties 8.7 punktu už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną įsipareigojo mokėti ieškovui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos prekių vertės. Kadangi atsakovas savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovo priskaičiuotus 76,74 EUR delspinigių už apmokėjimo termino praleidimą (e. b. l. 62) yra pagrįstas ir tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas prašė jo naudai iš atsakovo priteisti 7,87 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Ieškovo reikalavimas priteisti 7,87 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra grindžiamas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, todėl tenkintinas – iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 7,87 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-06-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Vadovaujantis CPK 79 straipsniu, 80 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 59 EUR dydžio žyminis mokestis (e. b. l. 22,53).
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 800 EUR išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas rengiant ieškinį (e. b. l. 23-24). Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimą, teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Pagal 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85 patvirtintos rekomendacijų „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nuostatos priteisiant užmokestį už advokato suteiktas teisines paslaugas turi būti atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, reikalavimo sumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą bei apimtį, į tai, kad byloje neįvyko nė vienas teismo posėdis, pats ieškinys yra surašytas nedidelės apimties, jam surašant nereikėjo naudoti teismų ar tarptautinės praktikos, o tai rodo, kad ieškinio surašymas, dokumentų rinkimas buvo nesudėtingas procesas, taip pat į Rekomendacijų nustatytus maksimalius dydžius, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki bendros 300 EUR sumos. Teismo vertinimu, tokio dydžio išlaidos atitiktų protingumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis).
Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 300 EUR išlaidų, susijusių su advokato teikiama teisine pagalba (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnis, 98 straipsnis). Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 359 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k.: (duomenys neskelbtini), ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k.: (duomenys neskelbtini), naudai 2527,73 EUR skolą, 76,74 EUR delspinigių, iš viso – 2604,47 EUR (du tūkstančius šešis šimtus keturis eurus 47 euro centus), 7,87 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2604,47 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-06-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 359 EUR (tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.