Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-05-04 · Administracinė byla Nr. I-4852-484/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-04
Bylos Nr.
I-4852-484/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Ina Kirkutienė, Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš: Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Bajoro ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjui A. G., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, atstovui A. S., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei D. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) įpareigoti atsakovą Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, perkelti jį į gyvenamąją patalpą, kurioje jam priklausytų ne mažiau kaip 4 m² ploto, atskaičius tualeto, prausyklos ir baldų užimamą plotą, ir, kad gyvenamojoje patalpoje būtų ne mažiau kaip du žmonės, o taip pat pagerinti iki Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 str. (toliau – Konvencija) reikalavimų visas kitas sąlygas, aprašytas skunde; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba, Tarnyba), 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 300 000 litų neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL), 200 000 litų neturtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskr. VPK) Trakų rajono policijos komisariato (toliau – Policijos komisariatas) 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimą; 6) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (1-40 b. l. II t.).

Skunde paaiškino, kad nuo 1994 m. birželio mėnesio periodiškai buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kurių plotas 7 m². Kai kuriose kamerose buvo laikoma po 6-7 asmenis, tokiu būdu vienam asmeniui tekdavo mažiau nei 1 m² kameros ploto. Tardymo izoliatoriaus antro korpuso kamerose stovėjo po 8 lovas, tačiau buvo atvejų, kuomet jose gyveno po 12 asmenų. Tokiu būdu vienam asmeniui tenkantis kameros plotas buvo dar mažesnis. Kamerose stovėjo dvi triaukštės ir dvi dviaukštės lovos, spintelių nebuvo. Kameros langas, kurio dydis pareiškėjo matavimais - 1x0,8 m, buvo tamsintas, iš lauko pusės uždėtos žaliuzės, su grotomis, nevalomas, todėl per jį sunkiai patekdavo dienos šviesa ir oras. Dėl to kameroje nuolat trūko oro, buvo drėgna. Vidutinė temperatūra žiemą patalpoje +15 C°. Kameroje veikė viena 20 W lemputė, kiekvieną dieną šviesa išjungiama nuo 22 val. iki 6 val. Kameros kaimynai rūkė, izoliatoriuje nebuvo patalpų nerūkantiems. Pasivaikščiojimo kiemelio plotas pareiškėjo matavimais 10 m², juo vienu metu naudojosi visi kameroje esantys suimtieji ir nuteistieji. Pabrėžė, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos Komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui, pagal kurį suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. Taip pat nurodė, kad kamerose prausyklos buvo surūdijusios, karšto vandens nebuvo. Tualetas neatskirtas nuo bendros kameros erdvės pertvara, unitazo nebuvo, vanduo blogai nusileisdavo. Tardymo-izoliatoriaus administracija neduodavo tualetinio popieriaus, dušu buvo galima naudotis tik 20 minučių vieną kartą per savaitę. Dušo patalpoje du purkštukai ir vienu metu jais naudojasi visi kameroje esantys asmenys. Dušo patalpos plotas 8 m². Kamerų, kuriose buvo laikomas, būklė buvo antisanitarinė ir avarinė, baldai seni, susidėvėję. Kameroje buvo žiurkių ir tarakonų, čiužiniuose parazitų. Lukiškių TI-K draudžiama turėti šiltus pledus, muzikos grotuvus. Pastato konstrukcijoje yra asbesto, kuris, anot pareiškėjo, sukėlė rimtą pavojų jo sveikatai. Pareiškėjo taip pat netenkina duodamo maisto energetinė vertė, kuri buvo nuo 1300 iki 1500 kcal, tuo metu, kai jo svoris 77 kg, o ūgis – 177 cm ir jis kasdien sportuoja. Giminės ir artimieji negalėjo perduoti maisto.

Pareiškėjas nurodė ir tai, kad 2004-08-03 buvo laikomas LAVL, kameroje Nr. 18, kurios plotas 8,8 m² kartu su dar vienu asmeniu. Tai reiškia, kad vienam asmeniui teko 4,4 kv. m. ploto, įskaitant baldų užimamą plotą. Kameroje stovėjo šešios dviaukštės lovos ir spintelė, stalo nebuvo. Be to, nuo 2014-07-03 iki 2014-07-09 jis taip pat buvo laikomas LAVL, palatoje Nr. 26, kurios plotas 8,80 m². Kameroje stovėjo keturios dviaukštės lovos, kurių matmenys - 2x0,7 m, trys spintelės, viena kėdė, stalo nebuvo. Ligoninės pasivaikščiojimų kiemelio plotas mažas, juo vienu naudojasi visi vienoje palatoje laikomi asmenys. Pasivaikščiojimų trukmė (1 val.) taip pat buvo nepakankama. Kameroje kriauklė surūdijusi, nebuvo karšto vandens, tualetas neatskirtas nuo gyvenamosios patalpos. Vanduo blogai nusileidžia, unitazo dangtis sulūžęs. Pareiškėjo teigimu, dušu LAVL galima buvo naudotis kartą per savaitę 30 min. Dušo patalpos plotas 8,30 m², juo naudojosi vienu metu visi vienoje palatoje esantys asmenys. LAVL patalpos antisanitarinės, avarinės būklės, susidėvėję baldai. Patalpos vėdinamos per langą, kuris dėl grotų atsidaro nepilnai. Temperatūra 2014-07-04, 2014-07-05 naktį buvo nukritusi iki 7 C°, todėl teko miegoti apsirengus. Patalpose taip pat buvo graužikų ir tarakonų. Pastato konstrukcijose buvo asbesto. Duodamo maisto vertė nepakankama. Taip pat, pareiškėjo teigimu, LAVL jam buvo suteikta nekvalifikuota ir nekokybiška medicininė pagalba.

Pareiškėjo netenkina ir konvojavimo sąlygos. Skunde nurodė, kad nuo 1994 metų birželio periodiškai buvo konvojuojamas Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų. Konvojavimo automobiliuose nebuvo saugos diržų, turėjo sėdėti su kitais ant lentų, kurių matmenys 3x0,3 m. Dažniausiai vietos neužtekdavo, todėl stovėjo arba sėdėjo ant grindų. Anot pareiškėjo, konvojavimo automobiliai nebuvo šildomi, neturėjo ventiliacijos, todėl oro temperatūra šaltuoju laikotarpiu buvo nuo + 8 iki +16 C°, o šiltuoju laikotarpiu - +33 C°. Konvojavimo metu vėmė, buvo praradęs sąmonę. Taip pat teigė, kad buvo konvojuojamas su antrankiais, kurie nebuvo nuimami ir atvykus į teismo salę.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nuo 1994-06-25 buvo laikomas Policijos komisariato areštinėje. Areštinės kameros plotas apie 6 m², joje laikomi du žmonės. Kameroje buvo dvi vieno aukšto lovos, kurių matmenys 2x0,70 m, stalo, spintų arba spintelių nebuvo. Areštinės lango dydis - 0,8x0,4 m. Dažnai trūko oro, jis patekdavo tik per langelį duryse, kai atnešdavo maistą ir pro duris. Dėl ventiliacijos nebuvimo patalpose buvo drėgna (75 proc. drėgnumas), išskalbti rūbai nedžiuvo. Kameroje nebuvo karšto vandens, kriauklė surūdijusi, unitazo nebuvo. Tualetinis popierius nebuvo išduodamas, sienų ir grindų būklė antisanitarinė, avarinė, baldai seni ir susidėvėję. Vidutinė temperatūra kameroje pareiškėjo matavimais 1994-08-25 buvo +14 C°. Kameroje buvo žiurkių, kitų parazitų, draudžiama turėti šiltus pledus, muzikos grotuvus, maisto energetinė vertė per maža. Kameros kaimynas rūkė, kamerų nerūkantiems nebuvo. Kameros nuolat buvo filmuojamos, todėl buvo pažeista jo teisė į privatų gyvenimą. Pareiškėjo teigimu, Policijos komisariato areštinėje nebuvo pasivaikščiojimo kiemelio, o neturėjimas galimybės pasivaikščioti prieštarauja aukščiau nurodytam Europos Komiteto prie kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui. Pareiškėjo teigimu, Areštinės pastato konstrukcijose taip pat buvo asbesto.

A. G. taip pat nurodė, kad Policijos komisariato pareigūnai su juo elgėsi netinkamai, ištraukę iš konvojavimo automobilio jį sumušė, versdami prisiimti atsakomybę už nusikaltimą, kurio nepadarė, kankino. Tokiu būdu jis patyrė ne tik dvasinius išgyvenimus, depresiją, didelę neturtinę žalą, bet ir dideles nežmoniškas fizines kančias.

Teigė, kad Policijos komisariato areštinėje, Lukiškių TI-K, baudos izoliatoriuje ir kameros tipo patalpose beveik 20 metų jam buvo draudžiama turėti ilgalaikius pasimatymus su fiziniu kontaktu su sugyventine. Dėl to nutrūko socialiniai ryšiai, o socialinė reintegracija tapo daug sudėtingesnė.

Pažymėjo, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimus atitinkančias laikymo laisvės atėmimo vietą sąlygas, tačiau šios pareigos nevykdė. Teigia, kad laisvės atėmimo vietų, kuriose buvo laikomas, pareigūnai atsisakė imti iš jo prašymus, juos registruoti, siųsti kitiems viešojo administravimo subjektams, grasino skirti nuobaudą, jeigu skųsis dėl nežmoniškų laikymo sąlygų. Pareiškėjas aukščiau nurodytas laikymo sąlygas laiko neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, žeminančiomis žmogaus garbę ir orumą, nežmoniškomis. Dėl tokių laikymo sąlygų teigia patyręs didelę neturtinę žalą, pasireiškusią depresija, stipriais neigiamais išgyvenimais, fizinėmis kančiomis. Pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, Konvencijos nuostatomis.

Atsiliepimas

Atsakovas Lukiškių TI-K, atstovaudamas ir atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas 2014-11-05 kreipėsi į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido Lukiškių TI-K, t. y. nuo 1994 m. iki 2014-11-05, tokiu būdu praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovas pareiškėjo reikalavimams prašo taikyti ieškinio senaties terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1027/2011).

Dėl skundo esmės paaiškino, kad nuteistųjų (suimtųjų) laikomų Lukiškių TI-K kamerų numerių ir kalinių jose patikrinimo žurnalų laikymo terminas įstaigoje 10 metų, kuriam suėjus žurnalai yra naikinami. Atsižvelgiant į tai, pateikti duomenų apie pareiškėjo A. G. laikymą iki 2005 metų negali. Taip pat nurodė, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Atsakovo teigimu, laikotarpiu nuo 2009-03-27 iki 2014-11-05, išskyrus laikotarpį nuo 2014-07-03 iki 2014-07-09, kai pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K, jis buvo laikomas kamerose, kurių plotas atitiko aukščiau nurodytos teisės normos reikalavimus.

Paaiškino ir tai, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras, Lukiškių TI-K laikomasi LR Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir LR Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, nes privalo vykdyti teismų nutartis bei sprendimus. Pripažįsta, kad tam tikrais atvejais kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Pažymėjo, kad nuo 2014 m. gegužės mėnesio esamų laikomų asmenų skaičius įstaigoje nėra viršijamas. Taip pat paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartis su atitinkamomis bendrovėmis, kurios atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.

Lukiškių TI-K teigimu, kamerose sanitarinis mazgas įrengtas ir šaltas vanduo tiekiamas laikantis Higienos normos 21 punkto reikalavimų. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro. Remiantis Higienos normos 24 punktu kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis (Žin. 2004, Nr. 93-3422), įstaigoje vyrams yra išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus mėnesiui. Taip patpagal nustatytas normas suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai. Laikantis Higienos normos 68 punkto reikalavimų, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše.

Dėl pasivaikščiojimo gryname ore atsakovas paaiškino, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Vedami pasivaikščioti suimtieji turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pažymėjo, pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga. Taip pat nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K išdėstyti I, II bei III korpusuose. I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 17,34 m² iki 23,14 m², II korpuse - 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas yra nuo 34,16 m² iki 37,40 m², III korpuse yra 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 15,55 m² iki 31,05 m².

Dėl asbesto konstrukcijų paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, 3.1. punktu, Lukiškių TI-K gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami.

Dėl laikymo kartu su rūkančiaisiais paaiškino, kad vadovaujantis Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašo 7 punktu, suimtieji (nuteistieji) 8 priežiūros poste (kameros nuo Nr. 104 iki Nr. 125) skirstomi atsižvelgiant į laisvų miegamųjų vietų ir kamerų skaičių, taip pat griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 52 str., 70 str. reikalavimais. Šiame priežiūros poste suimtieji ir nuteistieji asmenys laikomi tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruošimas, bus pravestas pokalbis su Psichologinės tarnybos, Socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigūnais. Kitą darbo dieną po atvykimo, išnagrinėję visus žodinius ir rašytinius suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai, atsižvelgę į Socialinės reabilitacijos skyriaus bei Psichologinės tarnybos pareigūnų rekomendacijas bei pastabas dėl atskirų asmenų, skiria suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamąsias kameras. Pagal tvarkos aprašą suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras taip pat atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje, o taip pat į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų.

Taip pat paaiškino, kad pasimatymai Lukiškių TI-K organizuojami laikantis Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais, Lukiškių TI-K direktoriaus 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1-145 patvirtinto Asmenų, norinčių pasimatyti suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo tvarkos aprašo reikalavimais. Atkreipė dėmesį į tai, Lukiškių TI-K nėra įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambarių, nes to nenumato Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės.

Atsiliepimas

Atsakovas dėl pareiškėjo pretenzijų, susijusių su maitinimu, paaiškino, kad tiek suimtieji, tiek nuteistieji maitinami vadovaujantis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis fiziologinėmis mitybos normomis, skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normomis bei Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centra). Jie subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Minėti teisės aktai numato nedirbančiam vyrui per parą mitybos normos energinę vertę (kcal) nemažiau kaip 2298. Pažymėjo, kad Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas 2013-12-19 atliko maisto laboratorinius tyrimus ir nustatė nedirbančių vyrų 2013-12-18 paros maisto davinio energinę vertę -2856 kcal.

Pažymėjo, kad pareiškėjas savo skundą, grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Akcentavo, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. A. G. reikalavimą atlyginti neturtinę žalą Lukiškių TI-K traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita (118-127 b. l. II t.).

Lietuvos valstybės atstovas LAVL (toliau ir Ligoninė) atsiliepime į skundą su pareiškėjo reikalavimais nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstus. Paaiškino, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas: nuo 1999-11-16 iki 1999-11-18 Bendrojo skyriaus 18 (7,33 m², 4 lovos) kamerų tipo palatoje; nuo 2004-08-11 iki 2004-09-02 Bendrojo skyriaus 18 (7,33 m², 4 lovos) kamerų tipo palatoje; nuo 2014-07-03 iki 2014-07-09 Chirurgijos skyriaus 26 (8.92 m², 4 lovos) kamerų tipo palatoje. Informavo, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir/arba suimtųjų, Ligoninėje nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio nuostatomis, pareiškėjas kamerų tipo palatose buvo laikomas vienas, todėl nustatyta minimalaus ploto norma buvo užtikrinta visais laikotarpiais. Teigia, kad kamerų tipo palatos yra įrengtos laikantis teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, kad LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant Higienos normos reikalavimų. Visi atsiradę pažeidimai ir/ar neatitikimai Higienos normai ar normoms dėl suimtųjų ir/ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant LAVL turtą, šalinami minimaliausiais terminais. Kiekvienais metais šiam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) LAVL pilnai panaudojamos ligoninės gydomųjų skyrių patalpos yra nuolatos remontuojamos. Ligoninės patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Tokio pobūdžio darbai atliekami kartą per mėnesį, prireikus, ir dažniau. Visi atliekami darbai registruojami žurnaluose. Taip pat nurodė, kad ligoninės pacientų maudymasis organizuojamas vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkto nuostatomis: ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu.

Pažymėjo, kad Ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotą Leidimą-Higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, kuris patvirtina jos patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi Ligoninės veiklai vykdyti.

Paaiškino, kad pareiškėjui maitinimas buvo organizuojamas ir tiekiamas pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams, kuris patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-138. Tvirtina, kad LAVL laikomasi Higienos normos 14 punkto reikalavimų, pagal kurį laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog jam LAVL buvo netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio Įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgdama į tai, nurodė, kad bylos dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo LAVL teismingos bendrosios kompetencijos teismams.

Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nėra pagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 200 000 Lt neturtinės žalos suma.

Atsakovo atstovas taip pat prašo pareiškėjo reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d., 1,126 str. d.) (165-169 b. l. II t.).

Atsiliepimas

Lietuvos valstybę atstovaujantis Vilniaus apskrities VPK atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutiko. Paaiškino, kad pareiškėjas dėl savo neva pažeistų teisių į teismą kreipėsi 2014 metais, skunde nurodo buvimo Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato areštinėje laikotarpį nuo 1994-06-25, tačiau, tiksliai nenurodo, nei kiek kartų jis buvo laikomas Policijos komisariato areštinėje, nei kiek dienų. Dėl praėjusio labai ilgo laiko tarpo (20 metų) nei patvirtinti, nei paneigti pareiškėjo buvimo areštinėje atsakovo atstovas negali, nes pagal galiojančius teisės aktus areštinės dokumentų (sulaikytų, suimtų, nuteistų, pristatytų į policiją, laikomų areštinėje asmenų bylų dokumentų, sulaikytų, suimtų, nuteistų, pristatytų į policiją, laikomų areštinėje asmenų bylų apskaitos dokumentų, sveikatos priežiūros ir medicininės pagalbos suteikimo žurnalų, prašymų dėl pažymų išdavimo apie asmens buvimą policijos areštinėje ir išduotų pažymų, bei kitų areštinės dokumentų) maksimalus saugojimo terminas yra 5 metai, įvairūs areštinės registracijos žurnalai saugomi - 3 metus.

Pabrėžė ir tai, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, paduodamas skundą, teismui pareiškėjas turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, visi jo argumentai paremti tik asmenine nuomone bei subjektyviu aplinkybių vertinimu, todėl prašymas atlyginti žalą yra visiškai nepagrįstas CK 6.245-6.255 bei 6.271 straipsnių prasme. Atsakovo atstovo vertinimu, nepagrįstais kaltinimais pareiškėjas stengiasi pozicionuoti save kaip auką, o jo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nepagrindžiant savo teiginių jokiais įrodymais, traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

Be to, mano, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą, nustatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, o jo skunde nurodytos šio termino praleidimo priežastys negali būti laikomos svarbiomis. Atsakovo atstovas LAVL įsitikinusi, kad savo tariamai pažeistas teises pareiškėjas turėjo visas galimybes ginti iš karto, kai tariami pažeidimai atsirado (112-116 b. l. I t.).

Atsakovo atstovas Viešojo saugumo tarnyba prie VRM su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 96-3613) (toliau - Konvojavimo taisyklės). Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis. Vadovaudamasi Konvojavimo taisyklių 109 straipsniu, Viešojo saugumo tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius - tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios besąlygiškai užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius) arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Akcentavo, kad Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra nustatyta, jog specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti.

Atkreipė dėmesį, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš Viešojo saugumo tarnybos neteisėtų veiksmų, pareiškėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) pareiškėjui Civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme. Pagal Viešojo saugumo tarnybos dokumentacijos planą, patvirtintą 2013-12-23 Viešojo saugumo tarnybos vado įsakymu Nr. 47D-591, konvojuojamųjų apskaitos dokumentai saugomi 3 metus. Viešojo saugumo tarnyba neturi duomenų apie pareiškėjo konvojavimą iki 2011 m. rugsėjo mėnesio.

Dėl pareiškėjo skundo reikalavimų, susijusių su atsakovo veiksmais iki 2011-09-19, vadovaudamasis CK 1.125 str. 8 d. ir 1.126 str. 2 d., prašo taikyti ieškinio senaties terminą (159-161 b. l. II t.). Mano, kad pareiškėjas, jausdamas neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, galėjo suvokti, jog jo teisės yra pažeidžiamos, todėl galėjo realizuoti savo teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą laiku. Pabrėžė, kad suvokimas apie savo teisių pažeidimą yra subjektyvaus pobūdžio, todėl Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika kitose bylose negali lemti ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymo.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus. Paaiškino, kad anksčiau nežinojo, jog galima kreiptis į teismą dėl nežmoniškų laikymo sąlygų ir netinkamo pareigūnų elgesio. Nurodė, kad Policijos komisariato pareigūnai 1994 metais suėmimo metu jį kankino, tačiau jis dėl to neturėjo kur skųstis. 1994 metais jo advokatas skundė Panevėžio apskrities policijos komisariato pareigūnų veiksmus. Lukiškių TI-K jam nepakanka kameros ploto. Mano, kad jam turi tekti ne mažiau 4 kv. m. ploto, atskaičius baldų užimamą plotą. Šiuo metu kameroje laikomas vienas. Pareiškėjas pageidauja gauti vaisių ir saldumynų, nes jo netenkina duodamo maisto energetinė vertė. Šių produktų įsigyti negali, kadangi jo niekas neremia pinigais. Į pasivaikščiojimo kiemelius neina pasivaikščioti dėl baimės pakenkti sveikatai, kadangi jų pakraščiai dengti šiferiu. Nurodė ir tai, kad jam nepakanka 15 min. naudotis dušu, pageidauja 30 min. Išduodamo tualetinio popieriaus kokybė labai bloga. Kamerose nėra ventiliacijos, taip pat norėtų, kad tualetas kameroje būtų atskirtas nuo patalpos durimis. Pažymėjo, kad 1994 metais niekas neskirstė į kameras pagal tai, ar rūko, ar ne. Kadangi jam nebuvo suteikiami ilgalaikiai pasimatymai fiziniu kontaktu, 1994 metais sugyventinė nutraukė su juo ryšius. Tėvai mirė 1997 ir 1999 metais. Turi brolį, kuris taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę. Jau 6 metus niekas jo nelanko. Dėl Viešojo saugumo tarnybos veiksmų paaiškino, kad suėmimo metu, 1994 metais jis buvo konvojuojamas perpildytuose automobiliuose GAZ-53, juose būdavo labai karšta. Dabar pretenzijų šiai Tarnybai neturi. LAVL, anot pareiškėjo, nesilaikoma higienos reikalavimų, nevalyti langai, sienų dažai nusilupę. Ligoninėje buvo 6 paras. Tuo metu orai buvo permainingi. Dėl išimtų langų naktį kameroje buvo šalta.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovo Vilniaus apskr. VPK atstovė prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime nurodytais argumentais. Pabrėžė, kad Policijos komisariato areštinė 2009-03-31 buvo likviduota, o visi dokumentai yra saugomi 5 metus. Dėl šios priežasties nei patvirtinti, nei paneigti pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių negali. Atkreipė dėmesį į tai, kad dėl laikymo sąlygų ir pareigūnų netinkamo elgesio pareiškėjas kreipėsi tik po 20 metų, t. y. pasibaigus ieškinio senaties terminui, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepateisina šio termino praleidimo.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovės atstovo Viešojo saugumo tarnybos atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atkreipė dėmesį, kad GAZ-53 markės automobiliais suimtieji ir nuteistieji niekada nebuvo konvojuojami. Dokumentai, kuriuose yra duomenys apie etapus 1994-1995 metais, yra sunaikinti. Palaikė prašymą taikyti ieškinio senatį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl galimai teisės aktų reikalavimų neatitinkančių suėmimo ir kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 1994 metų iki 2014-09-18 ir iš to kilusios neturtinės žalos atlyginimo.

Pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš atsakovės atstovų galimai neteisėtų veiksmų, atliktų laikotarpiu nuo 1994 metų iki 2014 m. rugsėjo mėnesio. Skundą pareiškėjas teismui padavė (išsiuntė paštu) 2014-09-18 (77 b. l. I t.). Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog pažeidimų metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie neužtikrinamą teisę į teisės aktų reikalavimus atitinkančias suėmimo ir kalinimo sąlygas. Iš skundo, turinio ir 2015-04-14 teismo posėdyje pateiktų pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad neigiamus padarinius (nepatogumus) dėl netinkamų suėmimo ir kalinimo sąlygų jis jautė visą buvimo laikino sulaikymo ir laisvės atėmimo įstaigose laikotarpį, tačiau nesikreipė į teismą, nes asmenims, kurie skundžiasi dėl kalinimo sąlygų ir pareigūnų veiksmų, buvo grasinama, be to, jam nebuvo žinoma EŽTT praktika. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir pareiškėjo paaiškinimus, daro išvadą, kad pareiškėjas visą nustatytą ginčui aktualų laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus.

Atsakovės atstovai atsiliepimuose į pareiškėjo skundą pareiškėjo reikalavimams prašė taikyti ieškinio senatį. Taigi, pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 1994 metų iki 2011-09-17, yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama ir tai, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (2012-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012 ir kt.).

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise.

Pareiškėjas ieškinio senaties termino praleidimą 2014-11-17 skunde ir teismo posėdyje grindė tuo, kad anksčiau į teismą dėl pažeistų teisių gynimo nesikreipė, nes dėl užsienio kalbos nežinojimo neturėjo galimybės susipažinti su EŽTT jurisprudencija dėl Konvencijos 3 straipsnio nuostatų taikymo. Be to, anot pareiškėjo, asmenims, kurie kreipėsi su skundais dėl laikymo sąlygų, buvo grasinama. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio pareiškėjo argumentai yra subjektyvūs ir negali pateisinti ieškinio senaties termino praleidimo. Pažymėtina, kad EŽTT praktika nėra pagrindinis valstybių atsakomybės dėl pažeidžiamų žmogaus teisių šaltinis, o Konvencijos nuostatos yra inkorporuotos į nacionalinę teisę, kurios aktai surašyti valstybine kalba ir yra viešai prieinami. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Lukiškių TI-K, LAVL, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai jam grasino susidorojimu, ar jo atžvilgiu naudojo kitokią prievartą. Be to, kaip pats pareiškėjas paaiškino teismo posėdyje, jo advokatas skundė Panevėžio apskr. VPK pareigūnų netinkamą elgesį teismui. Taigi, darytina išvada, kad savo tariamai pažeistas teises pareiškėjas turėjo visas galimybes ginti tariamų pažeidimų padarymo metu. Taigi, pareiškėjui nepateikus teismui prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą ir objektyvių įrodymų dėl termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimui atlyginti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 1994 metų iki 2011-09-17.

Neatnaujinus ieškinio senaties termino skundo reikalavimams priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskr. VPK, Lukiškių TI-K, LAVL, Viešojo saugumo tarnybos prie VRM, neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 1994 metų iki 2011-09-17, pareikšti, pareiškėjo skundas dėl šių reikalavimų atmestinas kaip nepagrįstas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas toliau pasisako tik dėl pareiškėjo skundo reikalavimų atlyginti neturtinę žalą, galimai atsiradusią laikotarpiu nuo 2011-09-18 iki 2014-09-18.

Dėl Lukiškių TI-K įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas šiais laikotarpiais: 2011-09-18–2013-06-30 kamera Nr. 14, plotas - 7,14 m² (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje); 2013-07-01–2014-01-14 kamera Nr. 14 (1 asmuo kameroje); 2014-01-15 perkeltas į kamerą Nr. 11, plotas - 7,31 m² (1 asmuo kameroje); 2014-01-16–2014-03-20 kamera Nr. 11 (1 asmuo kameroje); 2014-03-21 perkeltas į kamerą Nr. 6, plotas - 7,38 m² (1 asmuo kameroje); 2014-03-22–2014-05-20 kamera Nr. 6 (1 asmuo kameroje); 2014-05-21–2014-06-04 kamera Nr. 6 (2 asmenys kameroje); 2014-06-05 kamera Nr. 6 (1 asmuo kameroje); 2014-06-06 kamera Nr. 6 (2 asmenys kameroje); 2014-06-07–2014-07-02 kamera Nr. 6 (1 asmuo kameroje); 2014-07-03 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2014-07-09 atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 6, plotas - 7,38 m²,1 asmuo kameroje; 2014-07-10 - 2014-09-10 kamera Nr. 6 (1 asmuo kameroje); 2014-09-11–2014-10-07 kamera Nr. 6 (2 asmenys kameroje); 2014-10-08 perkeltas į kamerą Nr. 46, plotas - 7,94 m² (1 asmuo kameroje); 2014-10-09–2014-11-05 kamera Nr. 46 (2 asmenys kameroje) (118-127, 128-133 b. l., II t.).

Pareiškėjas Lukiškių TI–K direktoriui 2014-06-18 pateikė prašymą pagerinti jo gyvenimo sąlygas (57 b. l., I t.), t .y. leisti jam pasikonsultuoti dėl jo sveikatos su gydytoju, aptarnaujančiu laisvuosius gyventojus; padidinti jo vidutinį asmeninį gyvenamąjį plotą iki 4 m², atskaičiavus baldų, kriauklės ir tualeto užimamą plotą, bet laikyti ji kameroje su kaimynais, kadangi turi prigimtinį poreikį bendrauti su kita žmogiška būtybe; laikyti jį gyvenamojoje patalpoje be rūkančių asmenų; vedžioti jį į pasivaikščiojimo kiemelį ne mažiau 8 valandų per parą, kur vidutinis asmeninis plotas vienam žmogui būtų ne mažesnis už 8 m²; įjungti karštą vandenį, kad jis veiktų visą parą, o jo karštis sudarytų +80 C°; leisti jam kiekvieną dieną naudotis karštu dušu ne mažiau 30 minučių; nutraukti visus apribojimus naudotis elektra; perkelti jį į gyvenamąją patalpą, kurioje padarytas remontas ir nėra grybelių; pakeisti jo lovą į naują, kiekvieną savaitę keisti patalinę; perkelti jį į gyvenamąją patalpą su langu, kur apšvietimo koeficientas būtų ne mažesnis už 1; atskirti jo gyvenamojoje patalpoje tualetą siena ir durimis, kad tualete būtų įmanoma užsirakinti, o taip pat įrengti tualetui atskirą ventiliaciją; kadangi vieno išduodamo tualetinio popieriaus rulono užtenka tik 3 dienoms, teikti jam 10 tokių rulonų per mėnesį; sunaikinti visus graužikus, tarakonus ir kitus parazitus; leisti jam palikti savo daiktus gyvenamojoje patalpoje, kai yra konvojuojamas iš laisvės atėmimo vietos; padidinti jo gaunamų kilokalorijų dydį per parą iki 3600, kiekvieną dieną duoti jam vaisius ir saldumynus; leisti jo giminėms ir draugams perduoti jam bet kokį sveiką, skanų ir kaloringą maistą; leisti jam turėti tiek pat ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų su šeimos nariais, kiek turi nuteistieji, priklausantys paprastai grupei net, jeigu yra baudos izoliatoriuje arba yra laikomas kitomis sunkesnėmis šiuo atžvilgiu sąlygomis; konvojuoti jį tik tomis transporto priemonėmis, kuriose jo vidutinis asmeninis plotas siektų ne mažiau 1,3 m², yra atlošai, langas, laisvai praleidžiantis dienos šviesą, ir saugos diržai kiekvienam žmogui, įrengti konvojavimo transporte šildymą ir ventiliaciją; pašalinti iš pastato konstrukcijos asbestą; pakeisti telefoninio ryšio blokatorius naujais, nesukeliančiais galvos skausmų; patikrinti dirbančius su juo pareigūnus dėl sadistinio asmenybės sutrikimo ir kitų psichologinių problemų ir prireikus skirti jiems adevačią psichoterapiją; nurodyti jam, kiek pinigų jis uždirbo laisvės atėmimo vietoje nuo patekimo į ją dienos, kokias pašalpas gavo ir koks yra jų dydis (138 b. l., II t.).

Lukiškių TI–K direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, 2014-07-10 pateikė pareiškėjui atsakymą „Dėl laikymo sąlygų“ Nr. 96-1515 (139-141 b. l., II t.), kuriame išsamiai išaiškino pareiškėjui suimtųjų ir nuteistųjų laikymo Lukiškių TI-K tvarką ir sąlygas. Konvojavimo klausimais nurodė kreiptis į Viešojo saugumo tarnybą. Nesutikdamas su šiuo atsakymu, pareiškėjas 2014-08-07 kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos. Skunde pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K atsakymai į jo 2014-06-18 prašymą yra neišsamūs, prašė Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos nurodyti adresą, kur reikia pirkti normalų tualetinį popierių, pasirūpinti, kad jam būtų išduoti patalpų dezinfekcijai būtini preparatai, pateikti išsamius ir konkrečius atsakymus į skunde keliamus klausimus (88-91 b. l., II t.). Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-09-01 pateikė pareiškėjui atsakymą „Dėl prašymo“ Nr. 2S-4457, kuriame nurodė, iš kokios bendrovės Lukiškių TI-K perka tualetinį popierių, kad tualetinio popieriaus kokybė gera, atitinka tualetiniam popieriui keliamus reikalavimus. Taip pat Kalėjimų departamentas pareiškėjui išaiškino, kad dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugas teikia UAB „Dezinfa“, parinkta viešo konkurso būdu. Nurodė dėl paslaugų atlikimo kreiptis į būrio viršininką (87 b. l., II t.).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavimas nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“. Higienos normos 2 punkte nustatyta, kad ji taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Pagal Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (toliau ir Įsakymas Nr. V-124) nustatytus reikalavimus, iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Būtent ši teisės norma yra aktuali keliamam ginčui.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartą reglamentavimą, bei įvertinus byloje pateiktus įrodymus dėl Lukiškių TI-K ploto ir asmenų, laikomų jose skaičiaus, matyti, kad laikotarpiu nuo 2011-09-18 iki 2014-09-18 gyvenamojo ploto norma, nustatyta Įsakyme Nr. V-124, pareiškėjui buvo užtikrinta. Pažymėtina, gyvenamąjį plotą, tenkantį vienam asmeniui kameroje, nustatančioje teisės normoje nėra nustatyta, jog į šį plotą neturi būti įskaitomas plotas, kurį užima kameros baldai ir kitas inventorius. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai, kad Lukiškių TI-K jam nepakako gyvenamojo ploto, atmestini. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu kameroje pareiškėjas dažniausiai buvo vienas.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio įstatymo straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Higienos normos HN 76:2010 14 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Konstatuotina, kad, vadovaudamasi minėtais teisės aktais, Lukiškių TI-K administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad visi jo kameros kaimynai rūkė, tačiau nenurodė, ar jis pats yra rūkantis, ar kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl laikymo atskirai nuo rūkančių asmenų. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjas kameroje dažniausiai buvo laikomas vienas. Pareiškėjas nenurodė, kad kuris nors konkretus su juo kameroje ginčui aktualiu laikotarpiu laikomas asmuo rūkė ir kaip tai įtakojo jo sveikatos būklę. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas šiuo aspektu neįrodė neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų.

Pareiškėjas skunde nurodo ir tai, kad sąlygos Lukiškių TI-K kamerose buvo antisanitarinės (netinkamas sanitarinio mazgo įrengimas, padidėjusi drėgmė, oro trūkumas, nepakankama prausimosi duše ir pasivaikščiojimų trukmė ir kt.).

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus inspektoriaus 2014-12-02 pažyma Nr. 24-6768 „Dėl A. G. skundo“ patvirtina, kad Lukiškių TI-K kamerų įrengimas atitinka Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių II skirsnio ir Higienos normos HN 26:2010 reikalavimus. Visos kameros vėdinamos natūraliai, per langą, kaip ir nurodyta Higienos normos 24 punkte. Visose kamerose, kuriose Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas pareiškėjas, yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Ši patalpa atitverta nuo likusios kameros 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga (134-135 b. l., II t.). Pažymėtina, kad Higienos normos reikalavimas, jog sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą, taikomas projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Lukiškių TI-K yra veikianti įstaiga ir aukščiau nurodytoms kategorijoms nepriklauso. Tai, kad kamerose įrengta tik šalto vandens tiekimo sistema, atitinka Higienos normos 21 punkto reikalavimus.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus inspektoriaus 2014-12-02 pažymos Nr. 24-6768 „Dėl A. G. skundo“ duomenys taip pat rodo, kad visos kameros nuo 1994 m. iki 2014 m keletą kartų remontuotos, kas atitinka Higienos normos HN 76:2010 62 punkto nuostatą, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, atsižvelgiant į valstybinį finansavimą. Visos Lukiškių TI-K kameros aprūpintos valymo inventoriumi.

Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K administracija imasi priemonių kenkėjams (vabzdžiams, graužikams) naikinti, yra nustačiusi kamerų valymo ir tvarkymo tvarką, kamerose atliekami Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimai dėl gyvenimo sąlygų atitikties higienos normoms (144-158 b. l. II t.). Pažymėtina, kad Higienos normos 76:2010 58, 59 punkto nuostatos įpareigoja laisvės atėmimo vietose laikomus asmenis nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl valymo priemonių išdavimo ir jam jos nebuvo išduotos, nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas (Žin. 2004, Nr. 93-3422) įstaigoje vyrams yra išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus mėnesiui. Iš pareiškėjo 2014-06-18 prašymo dėl kalinimo sąlygų gerinimo ir Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus inspektoriaus 2014-12-02 pažymos Nr. 24-6768 „Dėl Rolando Taros skundo“ turinio matyti, kad šio reikalavimo Lukiškių TI-K yra laikomasi. Tiek Lukiškių TI-K, tiek Kalėjimų departamentas prie TM pareiškėjui yra nurodę, kad viešojo pirkimo būdu įsigyjamas popierius yra geros kokybės.

Higienos normos 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Nustatyta, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1-23 „Dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2010 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. 1-40 „Dėl Lukiškių TI-K laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ numatyta, kad dušu suimtieji gali naudotis iki 15 minučių kartą per savaitę. Pareiškėjas neneigia, kad naudotis šia teise nustatytą laiką jis gali, tačiau mano, kad jam turi būti suteikta daugiau laiko (30 min.). Teismas, įvertinęs tai, kad nuteistųjų prausimosi duše organizavimo tvarkos buvo laikomasi, atsižvelgdamas ir į Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičių, daro išvadą, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

Žemesnės instancijos teismas

Lukiškių TI-K duomenimis, vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu, ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistieji gauna išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje.

Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 11 straipsnio 5 dalimi, Bausmių vykdymo kodekso 117 straipsnio 1, 2, 3 dalimis bei Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-09-20 įsakymu Nr. 1-109, patvirtinta Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkė, kurioje numatytas nepertraukiamas miegas darbo dienomis nuo 22.00 val. iki 6.00 val., prieš poilsio ir švenčių dienas nuo 23.00 val. iki 7.00 val. Nepažeidžiant kitų laikomų asmenų teises į poilsį nakties metu, naktimis draudžiama naudotis elektros prietaisais, radijo ir televizijos aparatūra.

Pareiškėjo pretenzijos dėl senų baldų taip pat yra nepagrįstos. Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, gultus ir kitą inventorių kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji palikti ūkio darbams atlikti. Byloje duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamų naudoti baldų, nėra.

Pareiškėjo teiginys, kad Lukiškių TI-K administracija draudė turėti šiltus pledus, kompiuterius, muzikos grotuvus, skaitė jo ir jam siųstus laiškus, byloje rašytiniais įrodymais nepatvirtintas. Vien abstrakčių pareiškėjo teiginių, nepagrindžiant ir neįrodant, nepakanka, o hipotetinio pobūdžio svarstymų teismas neturi pagrindo nagrinėti.

Dėl mitybos normų

Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis bei Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalis. Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Taisyklės) nustato maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (1 p.). Maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija (Taisyklių 5 p.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ numatytos fiziologinės mitybos normos, tame tarpe ir nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nustatyti produktų vidutiniai kiekiai asmeniui, tame tarpe ir nedirbančiam vyrui - 2298 kcal. Tačiau teismui nėra pateikta įrodymų ir pats pareiškėjas nenurodo, jog šie reikalavimai būtų buvę pažeisti. Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui 2013-12-19 atlikus maisto laboratorinius tyrimus, nustatyta nedirbančių vyrų 2013-12-18 paros maisto davinio energinė vertė - 2856 kcal (136 b. l. II t.). Pareiškėjo skunde pateikti gaunamo maisto maistinės vertės paskaičiavimai yra neparemti jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjas papildomų maisto produktų turi teisę įsigyti įstaigos parduotuvėje asmeninėje sąskaitoje esančiomis lėšomis. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu nebuvo pažeistos.

Dėl pasivaikščiojimų laiko ir kiemelių ploto

Tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai nustatyti Kalėjimų departamento 2009-07-10 direktoriaus įsakymu patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau - Tardymo izoliatorių įrengimo taisyklės). Tardymo izoliatorių įrengimo taisyklių 21 punktu nustatyta, kad tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Tardymo izoliatorių įrengimo taisyklių 22 punktu įtvirtinti pasivaikščiojimo kiemų įrengimo reikalavimai. Pasivaikščiojimo kiemų plotų Tardymo izoliatorių įrengimo taisyklės nereglamentuoja. Nepaisant to Lukiškių TI-K atsiliepime paaiškino, kad Lukiškių TI-K I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas nuo 17,34 iki 23,14 m², II korpuse – 14 kiemelių, kurių plotas nuo 34,16 iki 37,40 m², III korpuse yra 5 atskiri kiemeliai, kurių plotas nuo 15,55 iki 31,05 m² (123-124 b. l. II t.). Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte numatyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji.

Kaip pagrįstai nurodė Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą, pasivaikščioti kiemelyje yra nuteistojo(suimtojo) teisė, bet ne pareiga. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad šia teise nesinaudoja dėl grėsmės sveikatai.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl pasivaikščiojimo trukmės Lukiškių TI-K 2014-07-10 atsakyme pareiškėjui išaiškino, kad dėl nuteistųjų(suimtųjų) skaičiaus, prailginti 1 valandos trukmės pasivaikščiojimo laiką nėra galimybės. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis apie šioje įstaigoje laikomų asmenų skaičių, šį argumentą laiko pagrįstu, todėl daro išvadą, kad pareiškėjo teisė į pasivaikščiojimą nebuvo pažeista.

Dėl pasimatymų

Kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teisė į ilgalaikius pasimatymus yra viena iš nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su EŽTK 8 straipsnyje garantuojama teise į šeimos gyvenimo gerbimą bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis, ir šiuo atveju nuo kiekvieno konkretaus asmens priklauso, ar jis pasinaudos šia teise ir kaip jis ja naudosis (2013 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858 – 889/2013). Taigi, laisvės atėmimo įstaiga (šiuo atveju – Lukiškių TI-K) neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti ex officio (lot. – iš pareigos). Priešingai – tokios teisės realizavimas yra siejamas su asmens, kurio laisvė yra suvaržyta, valios išraiška nukreipta į pasimatymo suorganizavimą ir tik minėtajam asmeniui valią dėl pasimatymo išreiškus, laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga veikiant intra vires (lot. – savo kompetencijos ribose) – pasimatymą organizuoti, kai tai leidžia teisės aktai arba motyvuotai atsisakyti jį organizuoti, kai teisės aktai tai draudžia.

BVK 85 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, priklausančių paprastajai grupei, teisė per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas trumpalaikis pasimatymas kalėjimo direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno leidimu su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių, gali vykti be pataisos įstaigos atstovo. Vaikas turi būti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Toks pasimatymas vyksta uždarose specialiai įrengtose patalpose.

BVK 91 straipsnyje nustatyta, kad atvirose kolonijose nuteistieji gali be apribojimų gauti pasimatymus, pašto ir perduodamus siuntinius, smulkiuosius paketus su spauda, gauti ir siųsti laiškus, skambinti telefonu. BVK 94 straipsnis taip pat reglamentuoja nuteistųjų teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis. BVK 94 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki keturių valandų ir ilgalaikiai – iki dviejų parų. Pasimatymų skaičių ir rūšį nustato BVK 80, 85, 91 ir 152 straipsniai. Ilgalaikiai pasimatymai suteikiant teisę kartu gyventi leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu ar artimaisiais giminaičiais. Ilgalaikis pasimatymas taip pat leidžiamas su asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių. Vaikas turi būti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem trumpalaikiais pasimatymais arba dviem telefoniniais pokalbiais (BVK 94 str. 3 d.). BVK 94 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pasimatymų ir sergančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XVI skyriaus 102 punkte nustatyta, jog pasimatymo suteikimo procedūra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens rašytinį prašymą. Leidimą suteikti pasimatymą duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos vadovybės budintysis atstovas arba pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas. Pareigūno sprendimas leisti pasimatyti įrašomas nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme dėl pasimatymo suteikimo, kuriame taip pat nurodoma pasimatymo trukmė. Atsisakius suteikti pasimatymą, nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme įrašomi atsisakymo motyvai. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 108 punktą trumpalaikis pasimatymas vyksta be fizinio kontakto (išskyrus nepilnamečių nuteistųjų). Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 65 punkte įtvirtinta, kad pasimatymas vyksta be fizinio kontakto. Kalėjimų departamento direktorius 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurios, be kita ko reglamentuoja ir pasimatymų patalpų įrengimą. Tardymo izoliatoriuje nenumatytas patalpų ilgalaikiams pasimatymams įrengimas.

Nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas turėjo nuteistojo teisinį statusą, bausmės atlikimo vieta - kalėjimas. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų išreiškęs Lukiškių TI-K administracijai valią gauti trumpalaikį ar ilgalaikį pasimatymą. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad jo santykiai su sugyventine nutrūko 1994 metais. Tėvai yra mirę, brolis taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę. Jokių duomenų, kad kiti artimi pareiškėjo giminaičiai taip pat būtų išreiškę valią pasimatyti su pareiškėju, taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai, konstatuoti, kad Lukiškių TI-K suvaržė pareiškėjo teisę į pasimatymus nagrinėjamu laikotarpiu, nėra.

Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pažymėjo, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas, materialiojo teisinio pobūdžio, faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Pabrėžtina, kad būtent pareiškėjui kyla pareiga pateikti įrodymus, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti nurodytų privalomųjų viešosios atsakomybės sąlygų egzistavimą. Tokių įrodymų nepateikus, reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pagrindo išvadai, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011-09-18 iki 2014-09-18 buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis, žmogaus orumą ir garbę žeminančiomis sąlygomis nėra. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimų įpareigoti Lukiškių TI-K užtikrinti jam teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas ir priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinės žalos atlyginimą, todėl ši skundo dalis atmestina, kaip nepagrįsta.

Dėl LAVL veiksmų

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2014-07-03 iki 2014-07-09 (6 dienas) buvo gydomas LAVL Chirurgijos skyriaus 26 (8.92 m², 4 lovos) kamerų tipo palatoje.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 11¹ punkte nurodyta, kad „Iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip: < >, o šio punkto 11¹.4 „5,1 kv. m - Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose“. LAVL atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio nuostatomis, pareiškėjas kamerų tipo palatose buvo laikomas vienas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daryina išvada, kad minimalaus ploto norma kameros tipo palatoje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo užtikrinta.

Pareiškėjas tvirtina, jog LAVL gyvenamosios patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų.

Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių V skirsnio „Pataisos įstaigų kamerų, kamerų tipo patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių bei karcerių įrengimas“ 35.5 punktu, sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Byloje nėra duomenų, kad ligoninės kamerų lipo palatų sanitarinių mazgų sienelės (atitvarai) neatitiko minėto punkto reikalavimų. Be to, minėta norma nenumato, kad unitazas ar klozetas būtų uždengiamas. Unitazo uždengimo nenumato ir Higienos norma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad siekiant palaikyti švarą ir išvengti buitinių kenkėjų, ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL su atitinkamomis įstaigomis buvo sudariusi įvairias paslaugų teikimo sutartis (dėl maisto tiekimo, skalbinių skalbimo, dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos paslaugų teikimo) (175-182 b. l. II t.). LAVL patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka Higienos normos HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ reikalavimus.

Taip pat nustatyta, kad LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų. Iš LAVL 2012-01-25 darbų priėmimo akto Nr. BD-93 ir 2013-02-27 darbų priėmimo akto Nr. BD-280 matyti, kad kameroje Nr. 26, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, buvo atlikti šie darbai: senų dažų nugrandymas nuo lubų ir sienų, lubų ir sienų glaistymas ir gruntavimas, lubų dažymas vandens emulsiniais dažais (183-186 b. l. II t.). Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-10-08 patikrinimo akte Nr. 08(24.1)-PA-1818 užfiksuota, kad kameroje Nr. 26, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, patalpos vėdinamos natūraliai per langą, lange yra visi stiklai. Patalpų paviršiai buvo lygūs ir lengvai valomi. Pažeidimų nenustatyta (187-188 b. l. II t.) Be to, Vilniaus visuomenės sveikatos centras, patikrinęs patalpų ir įrenginių atitikimą teisės aktų reikalavimams, LAVL yra išdavęs leidimą-higienos pasą (170 b. l. II t), o Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos – Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją (171 b. l. II t.).

LAVL atsiliepime į skundą nurodė, kad ji laikosi tiek Tabako kontrolės, tiek Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, susijusių su draudimu rūkyti gyvenamosiose patalpose. Informacija apie draudimą rūkyti iškabinta LAVL palatose ir bendro naudojime patalpose (matomose vietose), taip pat yra iškabinti ir įspėjamieji užrašai ir/ar ženklai įspėjantys apie draudimą rūkyti. Pažymėtina, kad pareiškėjas reiškė pretenzijas, tačiau nepateikė nei vieno įrodymo, kuriuo pagrįstu šias pretenzijas (nė karto nesikreipė į LAVL administraciją, neprašė būti perkeliamas į nerūkančiųjų palatą ir pan.) Atkreiptinas dėmesys, kad palatoje ginčui aktualiu laikotarpiu jis buvo laikomas vienas.

Dėl mitybos normų LAVL

Atsiliepime į skundą LAVL nurodė, kad pacientų maitinimas Ligoninėje organizuojamas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Kadangi pareiškėjas neteikė skundų dėl maitinimo tvarkos pažeidimų, maisto kokybės nei įstaigos administracijai, nei kitoms kompetentingoms institucijoms, objektyviais įrodymais nepaneigti atsakovės argumentai, kad suimtieji ir nuteistieji Laisvės atėmimo vietų ligoninėje maitinami nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, nes šiuo metu neįmanoma nustatyti, kada konkrečiai, koks maistas ir jo tiekimas, pareiškėjo nuomone, neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas neneigia, kad kartą per savaitę pagal patvirtintą grafiką jam buvo suteikta galimybė pasinaudoti dušu, o tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 68 punkto reikalavimus. Pareiškėjas nurodė, kad tokia galimybė jam buvo sudaryta kartą per savaitę apie 30 min. Jokių objektyvių įrodymų, kad dušo patalpos įrengimas neatitiko Higienos normos reikalavimų, byloje nepateikta.

Dėl pasimatymų teisės

Jau minėta, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas laikotarpiu nuo 2014-07-03 iki 2014-07-09. Per šį laiką pareiškėjas pats ar jo artimieji nepateikė prašymo suteikti pasimatymų. Todėl daryti išvadą, kad jo teisė į ilgalaikius pasimatymus buvo pažeista, nėra pagrindo.

Apibendrinus nustatytas faktines aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, daryti išvada, kad šiuo atveju nėra nustatyta LAVL neteisėtų veiksmų, todėl valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos už laikotarpį nuo 2014-07-03 iki 2014-07-09 priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, atmestina kaip nepagrįsta.

Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad laikosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, kuriuo Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose, reikalavimų. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių šio draudimo pažeidimą tiek Lukiškių TI-K, tiek LAVL, o apsiribojo tik abstrakčiu fakto konstatavimu.

Dėl konvojavimo sąlygų

Iš pareiškėjo skundo turinio ir paaiškinimo teismo posėdyje nustatyta, pareiškėjo iš esmės netenkino konvojavimo sąlygos jo suėmimo laikotarpiu, t. y. 1994-1995 metais. Teismas šiuo sprendimu atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos laikotarpiu nuo 1994 metų iki 2011-09-17 atlyginimo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jokių pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2011-09-18 iki 2014-09-18, neturi. Taigi, pareiškėjui nenurodžius konkrečių galimai neteistų Viešojo saugumo tarnybos veiksmų, susijusių su jo konvojavimu nuo 2011-09-18, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei kilti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, už laikotarpį nuo 2011-09-18 iki 2014-09-18, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K ir LAVL nesudarė sąlygų naudotis gydytojo, teikiančio paslaugas ne įkalinimo įstaigoje, o kitose gydymo įstaigose, paslaugomis.

Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai priskiriama teismo ar teisėsaugos institucijų sulaikytų asmenų, kardomojo kalinimo vietose esančių asmenų, nuteistųjų bei užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, užsieniečių, gavusių laikinąją ar papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, asmens sveikatos priežiūra. Byloje duomenų, kad Lukiškių TI-K ir LAVL nesilaikė šio nustatyto reglamentavimo nėra. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jam bausmės atlikimo metu buvo reikalinga papildoma kvalifikuota medicininė pagalba. Todėl ir šiuo aspektu pareiškėjo skundas taip pat laikytinas nepagrįstu. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsniu pareiškėjui išaiškintina teisė pateikti ieškinį bendrosios kompetencijos teismui dėl galimai nekokybiškų jam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, matyti, kad pareiškėjas savo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalies reikalavimų (vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą), pažeidimu, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas, pažeidimu, tačiau, kaip jau minėta, byloje esančių įrodymų visuma nenustatyta, kad nurodytose laisvės atėmimo vietose jis kokiu nors aspektu buvo išskirtas iš kitų asmenų (pažeistas lygybės principas), siekta bloginti jo laikymo sąlygas ir jį kankinti, elgtasi su juo žiauriai arba žemintas orumas. Pareiškėjo nepagrįsti teiginiai apie nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimus negali būti pagrindas pripažinti, jog atsakovo atstovai su pareiškėju elgėsi ne taip, kaip jie turėjo elgtis vykdydami įstatymus, t. y., kad elgėsi kankinančiai, žiauriai ar žeminančiai jo orumą. Be kita ko, nepateikė ir jokių objektyvių įrodymų apie jo teigimu patirtos žalos faktą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijų darbuotojų neteisėtos veikos ir žalos fakto. Nenustačius neteisėtos veikos ir žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės.

Atmetus pareiškėjo skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėMarius BajorasJolita Rasiukevičienė