Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-12-14 · Civilinė byla Nr. 2YT-42135-433/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-14
Bylos Nr.
2YT-42135-433/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-35262-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Juozėnas
Pareiškėjas
B. A.
Suinteresuotas asmuo
VĮ „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Civilinė byla Nr. 2YT-42135-433/2016Proceso Nr. 2-68-3-35262-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.1.1; 2.4.1.3; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.4.4.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,sekretoriaujant Anai Usačiovai,dalyvaujant pareiškėjos atstovei E. Č.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos B. A. atstovės E. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pateiktame teismui pareiškime nurodoma, kad 2014-11-03 mirė B. A. motina J. A., a/k (duomenys neskelbtini), gyvenusi Įsrūties g. 18-5, Vilnius. Po motinos mirties B. A. buvo pripažinta neveiksnia, bei globėja paskirta E. C.. Pradėjus tvarkyti paveldėjimo klausimus, paaiškėjo, kad po B. A. patėvio mirties, J. A. neužvedė paveldėjimo bylos ir nesutvarkė dokumentų, kad ji priėmė palikimą po sutuoktinio mirties. J. A., a/k (duomenys neskelbtini) ir I. P., gimęs 1951 m. vasario 12 d., santuoką sudarė 1991 m. rugpjūčio 24 d. 1992 m. rugpjūčio 10 d. J. A. vardu buvo privatizuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš privatizavimo sutarties, lėšas butui įsigyti sumokėjo J. A.. Po mėnesio nuo privatizavimo, tai yra 1992-09-25 d. I. P. mirė. J. A., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) gyveno tiek iki santuokos, tiek po sutuoktinio mirties. Kartu su ja gyveno ir tuo metu dukra B. A.. Aplinkybę, kad po I. P. mirties, niekas nepriėmė palikimo patvirtina notaro išduota pažyma. Atsiradus palikimui po vyro mirties, J. A., kaip vienintelė įpėdinė, priėmė palikimą, pradedamą jį valdyti faktiškai. Tikslas, dėl kurio kreipiamasi prašant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, palikimo priėmimą, - būtina įforminti palikimo priėmimo faktą, kad neveiksni įpėdinė galėtų paveldėti mamos turtą. Priežastys dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą: tokių dokumentų nėra - turtas buvo faktiškai priimtas valdyti. Aplinkybės patvirtinančios, kad palikimas buvo priimtas faktiniu būdu, yra tos, kad J. A., 22 metus, tai yra nuo sutuoktinio mirties iki savo mirties, naudojosi visu turtu kaip savu, prižiūrėjo butą, mokėjo mokesčius, nuolat buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą, kartu visada gyveno neveiksni dukra. Neveiksnaus asmens B. A. globėja prašo nustatyti juridinį faktą, kad J. A., a/k (duomenys neskelbtini), priėmė I. P., gimusio 1951 m. vasario 12 d., mirusio 1992 m. rugsėjo 25 d., palikimą faktiniu būdu.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad Valstybės paveldėto turto apskaitymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (toliau - Taisyklės). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 259 (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) pakeitė Taisyklių nuostatas, reglamentuojančias valstybės paveldėto turto apskaitymą. Pagal Taisyklių 43 punktą, kai turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti atitinkamą mokesčių inspekciją (pagal turto buvimo vietą) apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, jeigu paveldimas kilnojamasis turtas, taip pat vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį (pagal turto buvimo vietą), jeigu paveldimas žemės sklypas (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, jeigu paveldimas Centralizuotaivaldomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas. Taisyklių 2 punktas nustato, jog Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas administruoja nekilnojamąjį turtą. Tais atvejais, kai valstybės paveldėtiną turtą sudaro ir nekilnojamasis turtas, ir kilnojamasis turtas ir / ar vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), viso paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu inicijuoja Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Taigi, nuo 2015 m. kovo 20 d. mokesčių inspekcija paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas). 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymas, kurio 12 straipsnyje nurodyta, kad Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra valstybės įmonė Turto bankas. Atsižvelgiant į tai, kad patikėjo I. P. paveldimą turtą sudaro nekilnojamasis turtas, kurį palikimo perėjimo valstybei atveju administruotų Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, o ne VMI prie FM, civilinė byla Nr. 2YT-42135-433/2016 nėra susijusi su VMI prie FM teisėmis ir pareigomis. Informuoja, kad VMI prie FM iki 2015 m. kovo 20 d. nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo I. P. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nepradėta. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 443 straipsnio 3 dalis numato, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. VMI prie FM nuomone, ši civilinė byla susijusi su Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo teisėmis ir pareigomis, todėl VĮ Turto bankas turi būti šaukiamas suinteresuotu asmeniu šioje civilinėje byloje.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad susipažino su pareiškėjos globėjos pareiškimu ir teikdama į jį atsiliepimą pažymi, kad 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau - Nutarimas) (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo VI Turto bankas. Pažymėtina, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tada, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 str. 1 d.). Turto bankas, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą I. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo ir pareiškime nurodyto turto priėmimą valdyti, po jo mirties, įvykusios 1992-09-25. Pažymi, kad norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į naują stadiją - naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra ne vieną kartą savo formuojamoje praktikoje pažymėjo, jog asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Nurodo, jog prašymą dėl I. P. turėto turto, (duomenys neskelbtini), priėmimo faktiniu valdymu, turėjo galimybę pareikšti tik pati pareiškėjos motina. VĮ Turto banko nuomone, atsižvelgus į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą ir šioje byloje analizuojamą susidariusią situaciją, pareiškėjos globėja turėtų pateikti papildomus rašytinius įrodymus, iš kurių galima būtų vienareikšmiškai nustatyti I. P. faktinio turto užvaldymo pradžios momentą, taip pat patikslinti savo pareiškime suformuluotą prašymą. VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos atstovės prašymo patenkinimui civilinėje byloje Nr. 2YT-42135-433/2016, jei bus paneigti šiame atsiliepime nurodyti VĮ Turto banko argumentai. Prašo pareiškėjos globėjos E. Č. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėti teisės norminių aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė pilnai palaikė pareiškimą. Iš esmės pakartojo pareiškime nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos atstovės paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad J. A., a. k. (duomenys neskelbtini), ir I. P., gimęs 1951 m. vasario 12 d., sudarė santuoką 1991 m. rugpjūčio 24 d. (b. l. 6-7). I. P. mirė 1992 m. rugsėjo 25 d. (b. l. 9). J. A. mirė 2014 m. lapkričio 3 d. (b. l. 8). B. A. yra J. A. dukra (b. l. 10-11). Valstybės įmonėje „Registrų centras“ J. A. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Aukščiau minėtas butas priklauso J. A. nuo 1992-08-10 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Butas įgytas J. A. ir I. P. santuokos metu. Po I. P. mirties 1992 m. rugsėjo 25 d. į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo sutuoktinė J. A. nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta (b. l. 18-19).

LR CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. J. A. po sutuoktinio I. P. mirties per nustatytą šešių mėnesių (tuo metu galiojusio CK 587 str.) terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Kadangi J. A. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, turi būti įrodyta, kad ji per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad I. P. mirties momentu nekilnojamojo turto registre jo sutuoktinės J. A. vardu buvo registruotos nuosavybės teisės į aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas buvo įgytas 1992-08-10. Aukščiau minėto nekilnojamojo registruotino turto įgijimo metu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK, kaip iš esmės ir SŠK, įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 str. 1 d., CK 3.87 str. 1 d.). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 str. 3 d., CK 3.88 str. 1 d. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Tai patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nepaisant jo registravimo nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, buvo bendroji jungtinė J. A. ir jos sutuoktinio I. P. nuosavybė. Dėl aukščiau išdėstyto, darytina išvada, kad butas buvo bendroji jungtinė J. A. ir jos sutuoktinio I. P. nuosavybė.

Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-03-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008 pažymėjo, kad priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad iki sutuoktinio I. P. mirties ir po to, J. A. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtame bute ji gyveno iki pat mirties 2014-11-03. Šias aplinkybes patvirtino teisme apklausti liudytojai N. Š. ir V. D., kurie nuo 1991 metų taip pat gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, o būtent, AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ 2016-03-23 pažymos „Apie įmokas“ nustatyta, kad J. A. rūpinosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius už butui teikiamas paslaugas (b. l. 31-56). Teismui pateikta Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijos valdybos 1992 m. balandžio 28 d. pažyma Nr. 34 patvirtina, kad J. A. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šioje pažymoje taip pat nurodoma, kad minėtame bute gyvena ir I. P., gim. 1951 m. Teismui taip pat pateikta Vilniaus miesto seniūnijos 1992 m. lapkričio 10 pažyma Nr. 38, kurioje nurodoma, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena J. A. ir B. A..

Teismo vertinimu, visuma šių byloje surinktų įrodymų patvirtina, kad J. A. palikimą kaip savo pradėjo valdyti per šešis mėnesius po sutuoktinio I. P. mirties, tuo priimdama jo palikimą (CPK 185 str.).

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, J. A. priėmė palikimą po sutuoktinio I. P. mirties, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, todėl pareikšimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Pareiškėjos atstovė įrodė, kad juridinio fakto nustatymas sukels pareiškėjai teisines pasekmes, nes šio teismo sprendimo pagrindu jpareiškėjai turėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (CPK 444 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 270, 448 str. teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sutuoktinio I. P., gimusio 1951 m. vasario 12 d., mirusio 1992 m. rugsėjo 25 d., mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Juozėnas