Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 145 straipsnio 1 dalį – galutine 3 mėnesių viešųjų darbų bausme, dirbant 40 valandų per mėnesį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartimi nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista į 18 parų arešto bausmę;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto, 2018 m. kovo 16 d. bausmė atlikta;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalį 3 punktą ir 145 straipsnį 1 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, 2020 m. gegužės 11 d. bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2021 m. birželio 19 d. apie 15.00 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad sutartyje nurodyto reikalavimo neįvykdys, sudarė dviejų elektrinių paspirtukų XIAOMI M365, kurio vieno vertė 300 eurų, bendrai 600 eurų vertės, nuomos sutartį Nr. S2021-06, pagal kurią įsipareigojo grąžinti paspirtukus iki 2021 m. birželio 20 d., tačiau jų negrąžino, tokiais savo veiksmais apgaule užvaldė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį 600 eurų vertės turtą.

Ikiteisminio tyrimo metu A. G. parodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, jį perskaitė, jo esmę supranta, savo kaltę pripažįsta visiškai. 2021 m. birželio 19 d. visą dieną kartu su savo iš matymo pažįstamu vaikinu vardu R., kurio duomenų daugiau jis nežino, (duomenys neskelbtini) lauke, vartojo alkoholį. Pritrūko pinigų alkoholiui, daugiau jų neturėjo nei jis, nei jo sugėrovas. Netikėtai (duomenys neskelbtini) rajone R. sutiko savo du pažįstamus, kurie buvo su automobiliu (kiek pamena – Ford, valstybinio numerio neįsidėmėjo). Jis R. pažįstamų vyrų veido bruožų neįsidėmėjo, jų nepažįsta, todėl atpažinti negalėtų. R. iš savo pažįstamų pasiskolino pinigų alkoholiui. Jie nusipirkę alaus jį išgėrė. Jis jautėsi apgirtęs. Su jais kartu buvo ir R. sutikti vaikinai. Jis sugalvojo prasimanyti daugiau pinigų alkoholiui. Sugalvojo išsinuomoti paspirtuką ir jį parduoti. Pats to anksčiau nedaręs, tačiau iš kitų asmenų girdėjo, kad taip lengvai galima prasimanyti pinigų. Nutarė pamėginti. R. ir kitiems naujiems savo pažįstamiems apie savo sumanymą nieko nesakė, tik paprašė, kad R. dar iš savo pažįstamų pasiskolintų pinigų. Jis sutiko. R. iš savo pažįstamų pasiskolino 15 eurų, kuriuos perdavė jam. Vėliau jis atsitiktinai internete surado (kur – tiksliau nurodyti negali, tiesiog neatsimena) paspirtukų nuomos punkto telefono numerį. Koks jis buvo, dabar taip pat neatsimena. Iš karto susisiekė su nuomotoju. Susitarė dėl paspirtuko nuomos. R. pranešė, kad atsirado neatidėliotinas reikalas ir jam reikia nuvykti į vieną vietą, nurodė adresą. R. paprašė savo pažįstamų jį nuvežti jo nurodytu adresu. Atvykę netoli (duomenys neskelbtini), paprašė jų sustoti ir palaukti jo už minėto namo pastato kampo, o pats vienas nuėjo į paspirtukų nuomos punktą anksčiau minėtu adresu. Ten lankėsi pirmą kartą, anksčiau paspirtukų nesinuomojo. Kiek matė, vaikinai liko jo laukti automobilyje. Įėjus į paspirtukų nuomos punktą, jį pasitiko mergina, kuriai jis pranešė, kad nori išsinuomoti paspirtuką. Pateikė jai savo asmens tapatybės kortelę. Ji įformino paspirtuko nuomos sutartį, jis ją pasirašė. Sumokėjo 15 eurų už paspirtuko nuomą. Jam buvo parodyta, kaip juo naudotis, ir pranešta, kad pagal nuomos sutartį paspirtuką turi grąžinti kitą dieną iki 14.00 val., vėliau paspirtukas buvo perduotas jam. Jis išėjo. Priėjęs prie jo laukiančių vaikinų, jiems pranešė, kad išsinuomojo paspirtuką. Jie paprašė leisti jį išbandyti. Jis sutiko. Vaikinai, kelias minutes juo pasivažinėję, išvažiavo. Jis liko vienas su paspirtuku. Tuoj pat nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę, ten atsitiktiniam praeiviui pasiūlė pirkti iš jo paspirtuką už 120 eurų. Praeivis apžiūrėjęs paspirtuką sutiko jį iš jo pirkti. Sumokėjęs jam 120 eurų grynais pinigais už paspirtuką, juo išvažiavo. Praeivio veido bruožų neįsidėmėjo, viskas vyko labai greitai, nieko jam apie paspirtuką neaiškino. Tuoj pat jam kilo mintis iš to pačio paspirtuko nuomos punkto išsinuomoti antrą paspirtuką. Telefonu susisiekė su darbuotoju ir pranešė, kad nori išsinuomoti antrą paspirtuką. Tuoj pat grįžo į nuomos punktą, kur paspirtukų nuomos sutartis buvo ištaisyta iš vieno į du jo išnuomotus paspirtukus, už antrą taip pat sumokėjo nuomą, 15 eurų, po ko išėjo iš nuomos punkto. Kaip ir pirmą paspirtuką, antrą padavė Vilniaus centre, tikslesnės vietos nurodyti negali, tiesiog neatsimena. Atsitiktinis praeivis už jį sumokėjo taip pat 120 eurų. Iš viso už paspirtukus gavo 240 eurų. Pinigus išleido alkoholiui. Labai gailisi dėl padarytos veikos. Turtinę žalą įmonei nori grąžinti, tačiau šiuo metu galimybės visą sumą, t. y. 600 eurų, sumokėti negali. Tai galėtų įsipareigoti padaryti trijų mėnesių laikotarpiu, t.y. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. Tyrimą sutinka užbaigti baudžiamuoju įsakymu (b. l. 67-68).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateiktos nuomos sutarties duomenų nustatyta, kad 2021 m. birželio 19 d. A. G. pasirašė paspirtukų nuomos sutartį Nr. S2021-06, pagal kurią jis 2021 m. birželio 19 d. 14.00 val. išsinuomojo du paspirtukus, kuriuos turėjo grąžinti 2021 m. birželio 20 d. 14.00 val. (b. l. 14).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. parodė, kad 2021 m. birželio 19 d. ryte, tiksliai kada – neatsimena, į įmonės telefoną UAB „(duomenys neskelbtini) “ telefonu paskambino asmuo, pasidomėjo dėl paspirtukų nuomos sąlygų: kiek kainuoja nuoma, ką reikia turėti, kad išnuomoti paspirtukus, ar imamas depozitas. 2021 m. birželio 19 d. apie 15.00 val. tas pats asmuo atvyko į dviračių ir paspirtukų nuomos centrą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra kelionių agentūros (duomenys neskelbtini) patalpose, prisistatė, kad jis A. G., pateikė asmens tapatybės kortelę ir pasirašė sutartį dėl dviejų Xaomi M365 paspirtukų nuomos. Taip pat sumokėjo už nuomą 30 eurų ir išvyko. Daugiausia su juo bendravo jo kolegė L. D. Jam kilo įtarimas dėl šio asmens, kadangi nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas ir nemokėjo atrakinti paspirtuko. Jis jam parodė, kaip tai daroma, ir kai jis išėjo, nuėjo pažiūrėti, kur jis nusinešė paspirtukus. Pamatė, kad kiti jo draugai pabandė važinėti su paspirtukais, vėliau įsidėjo paspirtukus į bagažinę ir išvažiavo automobiliu Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pastebėjo, kad už vairo sėdėjo ne A. G.. Kitą dieną 2021 m. birželio 20 d. 15.00 val. pradėjo jam skambinti, tačiau telefonas jau buvo išjungtas ir asmuo, prisistatęs A. G., paspirtukų negrąžino. Vieno paspirtuko vertė 300 eurų. Todėl įmonei padaryta žala 600 eurų. Paspirtukai pažymėti nebuvo. Nuomos patalpos vaizdo stebėjimo kameromis nestebimos. Civilinį ieškinį pareikš, kai bus nustatytas asmuo, negražinęs paspirtukų (b. l. 27).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. D. parodė, kad 2021 m. birželio 19 d. keletą kartų į įmonės telefoną UAB „(duomenys neskelbtini) “ paskambino asmuo, domėjosi dėl paspirtukų nuomos sąlygų: kiek kainuoja nuoma, ką reikia turėti, kad išnuomoti paspirtukus, ar imamas depozitas (tas pats asmuo skambino ir 2021 m. birželio 18 d. dienos vakare). 2021 m. birželio 19 d. apie 13.00 val. tas pats asmuo atvyko į dviračių ir paspirtukų nuomos centrą, adresu A(duomenys neskelbtini), kuris yra kelionių agentūros „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, padavė jai asmens tapatybės kortelę A. G. vardu. Ji nurašė į sutartį jo duomenis ir jis pasirašė sutartį dėl vieno Xaomi M365 paspirtuko nuomos. Sumokėjo 15 eurų grynais už nuomą. Atnešus paspirtuką nei ji, nei asmuo nemokėjo atlenkti rankenos, todėl paskambinusi A. paprašė pagalbos. Kadangi šis buvo netoliese, atėjo jiems padėti. A. viską sutvarkė, asmeniui parodė ir perdavė paspirtuką, po ko šis jį išsinešė. A. sugalvojo jį pasekti, paėmė dviratį ir nuvažiavo iš paskos, grįžęs pasakė, kad kažkur ant (duomenys neskelbtini) g. kampo asmuo įsėdo į automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Po kiek laiko asmuo vėl jai paskambino ir pasakė, kad vėl grįžta antro paspirtuko. Atvykęs jisai sumokėjo už paspirtuką dar 15 eurų grynais pinigais ir sutartis buvo pakoreguota, kad išnuomoti du paspirtukai Xaomi M365, o ne vienas, ir jis su paspirtuku rankoje išėjo. Šis asmuo pasirodė įtartinas dėl to, kad buvo visas tatuiruotas, nepanašus į jų įprastą nuomos punkto klientą, taip pat pastebėjo, kad asmuo gan daug mikčiojo, šį asmenį atpažinti galėtų. Kitą dieną, 2021 m. birželio 20 d., pradėjo 15.00 val. jam skambinti, tačiau telefonas jau buvo išjungtas ir asmuo, prisistatęs A. G., paspirtuko negražino (b. l. 32).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini) apžiūra. Priešais matyti trys langai, o kairėje už langų – įėjimas į pastatą. Įėjus į pastatą dešinėje yra du stalai, o priešais stovi stalas, priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini) “, kur ir buvo išnuomoti du paspirtukai. Kiti stalai priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 6).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis liudytoja L. D. atpažino asmenį, pažymėtą Nr. 3, kaip A. G., kuris 2021 m. birželio 19 d. išsinuomojo du paspirtukus, tačiau sutartyje nurodytą dieną jų negrąžino (b. l. 35-36).

Iš 2021 m. rugsėjo 20 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. parodė, kad įtariamasis A. G. su išsinuomotu paspirtuku pasišalino automobiliu Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Siekiant nustatyti ir apklausti automobilio savininką apie jam žinomas 2021 m. birželio 19 d. įvykio aplinkybes, nustatyta, kad minėtą automobilį savininkas R. M. 2021 m. balandžio 17 d. pardavė. Pastarasis pirkimo-pardavimo sutarties neturi, kadangi nuo šių metų gegužės mėn. išvyko darbo reikalais į (duomenys neskelbtini). Asmens, kuriam buvo parduotas automobilis, tiksliai nurodyti negali. Apie 2021 m. birželio 19 d. įvykio aplinkybes nieko nežino. Įtariamasis A. G. apklausos metu parodė, kad 2021 m. birželio 19 d. laiką leido kartu su iš matymo pažįstamu vaikinu, vardu R., kiek vėliau jiedu sutiko du R. draugus, kurių jis asmeniškai nepažįsta. Visi trys jį pavežė iki paspirtukų nuomos punkto (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti trijų vyrų tapatybių nepavyko, todėl apie 2021 m. birželio 19 d. įvykio aplinkybes nustatyti naujų, svarbių ikiteisminiam tyrimui duomenų, taip pat nepavyko (b. l. 56).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, ir yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Taigi sukčiavimui reikalinga nustatyti apgaulės bei turto užvaldymo faktą, nepaliekant nukentėjusiajam tolygaus užvaldytam turtui piniginio ar daiktinio ekvivalento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-620/2010, 2K-507/2012, 2K-309/2013, 2K-7-322/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-385-942/2017). Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-385-942/2017).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, konstatuoja, kad kaltinamojo A. G. kaltė tiesiogine tyčia padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta jo paties, liudytojų parodymais, taip pat kitais byloje surinktais minėtais rašytiniais duomenimis: asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateiktais nuomos sandorio sudarymo dokumentais.

Teismas sprendžia, jog baudžiamojoje byloje įrodyta, kad kaltinamasis, iš anksto turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, sudarė dviejų paspirtukų nuomos sutartį su jų nuoma besiverčiančia bendrove, iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti savo prievolės – pasibaigus nuomos terminui grąžinti jam perduotą UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą. Tokiu būdu A. G. apgaule savo naudai įgijo bendrovei „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą – du bendros 600 eurų vertės paspirtukus.

Ištyrus ir įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis padarė tyčinį, baigtą nusikaltimą, kai panaudojęs apgaulę, įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį, turtą, kurio vertė yra didesnė nei 5 MGL, tačiau mažesnė nei 250 MGL, todėl jo padaryta nusikalstama veika atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Nusikaltimas baigtas, kadangi kaltinamasis apgaule įgytu turtu visiškai disponavo, realizavo jį tą pačią dieną parduodamas paspirtukus atsitiktiniams praeiviams.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. G. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 106, 108).

UAB „(duomenys neskelbtini) “ informuota apie prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 110), šio sprendimo neskundė. Kaltinamasis UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateikė prašymą leisti sumokėti jam bendrovei padarytą žalą dalimis per tris mėnesius, kas mėnesį mokant po 200 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius ant prašymo uždėjo vizą, kad su prašymu sutinka (b.l. 74-75), todėl laikytina, jog dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo šalių susitarta ir nėra procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. G., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (apgaule įgijo svetimą turtą), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (padarytas baigtas, nesunkus, suplanuotas, tyčinis nusikaltimas iš savanaudiškų paskatų), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į baudžiamojoje byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – jauno amžiaus, praeityje teistas tris kartus, tačiau už nusikalstamą veiką nuosavybei baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą (anksčiau buvo teistas tik už smurtinio pobūdžio nusikaltimus), visos paskirtos bausmės atliktos, bet teistumas neišnykęs ir nepanaikintas baudžiamojo įsakymo nustatyta tvarka (b. l. 88-93). Per vienerius metus iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo nebuvo baustas administracine tvarka (b. l. 86), nedirbantis ir neregistruotas darbo biržoje (b. l. 83-85), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, padarytos žalos dydį, kaltinamojo asmenybę, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis nustatytinas didesnis nei baudžiamojo įstatymo numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

UAB „(duomenys neskelbtini) “ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 600 Eur civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo (b. l. 20). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pateikė prašymą dėl žalos mokėjimo dalimis (b. l. 75), su kuriuo, kaip minėta, UAB „(duomenys neskelbtini) “ (bendrovės direktorius) sutiko, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis ir minėta bendrovė susitarė dėl šios turtinės žalos atlyginimo tvarkos ir terminų. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Kadangi šalys susitarė dėl žalos atlyginimo tvarkos ir terminų, susitarimas tvirtintinas, kaip atitinkantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.983 straipsnyje nustatytą taikos sutarties sampratą. Kaltinamajam nevykdant susitarimo, gali būti išduotas vykdomasis raštas ir jo pagrindu pradėtas priverstinis išieškojimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A.G. (A.G.) pripažinta kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – viešuosius darbus 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Patvirtinti A. G. įsipareigojimą trijų mėnesių terminu atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini) “ padarytą 600 Eur dydžio turtinę žalą šiomis sąlygomis: 200 Eur iki 2021 m. spalio 20 d., 200 Eur iki 2021 m. lapkričio 20 d., 200 Eur iki 2021 lapkričio 20 d., ir procesą civilinio ieškinio dalyje nutraukti.

Išaiškinti, kad teismo patvirtintas šalių taikos susitarimas dėl žalos atlyginimo jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis).

Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 – 45 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, šaukiamas privalo atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Jei nuteistasis šios pareigos be svarbių priežasčių neįvykdo, jam gali būti paskirta nuobauda – įspėjimas.

Viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viešųjų darbų bausmę nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į baudžiamąjį įsakymą priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba laisvės apribojimu.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką.

Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.