- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-28
- Bylos Nr.
- Ik-3956-624/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Teisingumo ministerijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. 2009/03-4R-169; 2) panaikinti Teisingumo ministerijos 2009 m. birželio 25 d. raštą Nr. (1.23.)7R-4912; 3) panaikinti Teisingumo ministerijos 2009 m. birželio 19 d. raštą Nr. (1.23.)7R-4783; 4) įpareigoti Teisingumo ministeriją įvykdyti savo pareigas pagal kompetenciją, skirti patikrinimą pagal pareiškėjo 2009 m. gegužės 22 d. ir birželio 1 d. skundus bei 2009 m. gegužės 22 d., 2009 m. birželio 2 d., 2009 m. birželio 11 d. ir 2009 m. birželio 15 d. prašymus; 5) iš atsakovų valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, ir valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, po lygiai priteisti 1000 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodė, kad Teisingumo ministerijos 2009 m. birželio 19 d. raštas Nr. (1.23.)7R-4783 dėl pareiškėjo 2009 m. gegužės 22 d. ir birželio 1 d. skundų bei 2009 m. gegužės 22 d., 2009 m. birželio 2 d., 2009 m. birželio 11 d. ir 2009 m. birželio 15 d. prašymų bei 2009 m. birželio 25 d. raštas Nr. (1.23.)-7R-4912 dėl pareiškėjo 2009 m. birželio 15 d. prašymo, pateikto Vyriausybei, neatitinka teisės aktų reikalavimų. Vyriausioji administracinių ginčų komisija ginčijamu sprendimu nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl šių raštų panaikinimo. Pareiškėjas nurodė, kad Viešojo administravimo įstatymas neleidžia persiųsti skundo institucijai, dėl kurios pateiktas skundas, tačiau Teisingumo ministerija pareiškėjo 2009 m. gegužės 22 d. skundą (reg. Nr. 3R-779) bei 2009 m. birželio 1 d. skundą (reg. Nr. 3R-837) nusiuntė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, nors pagal savo kompetenciją pati galėjo patikrinti pavaldžią instituciją. Be to, administracinio sprendimo priėmimo terminas dėl 2009 m. gegužės 22 d. skundo baigėsi, tačiau pareiškėjas iki pat skundo teismui rengimo dienos negavo Teisingumo ministerijos atsakymo. Teisingumo ministerija taip pat nepateikė jokios informacijos dėl pareiškėjo 2009 m. gegužės 22 d. prašymo (reg. Nr. 3R-780) esmės, nors atitinkamą informaciją turi. Pareiškėjas nurodė, kad Teisingumo ministerija negrąžino pareiškėjui su 2009 m. birželio 2 d. prašymu (reg. Nr. 3R-838) pateiktos prašymo išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą formos. Teisingumo ministerija taip pat nepagrįstai atsisakė teikti 2009 m. birželio 11 d. prašyme nurodytą informaciją apie gautus skundus dėl nekokybiško Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos darbo bei dėl to pareikštų ieškinių 2007 - 2009 metais ir dėl advokatų darbo kokybės, neperdavė pareiškėjo prašymo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo tarybai. Pareiškėjas nurodė, kad Teisingumo ministerija į pareiškėjo 2009 m. birželio 15 d. prašymą (reg. Nr. 3R-911) atsakė neišsamiai, tik nurodydama, jog Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė S. P. į pareigas paskirta konkurso būdu. Pareiškėjas taip pat negavo Teisingumo ministerijos atsakymo į 2009 m. birželio 15 d. prašymą dėl informacijos apie vidutinę vienos civilinės bylos ir vienos administracinės bylos kainą. Pareiškėjas nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, be kita ko, dėl to, jog Teisingumo ministerija nepateikė jam informacijos, kuri jam buvo reikalinga civilinėje byloje ir administracinėse bylose patvirtinant reikalavimus Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą.
Teisingumo ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko.
Teisingumo ministerija nurodė, kad pareiškėjas 2009 m. gegužės 22 d. ir 2009 m. birželio 1 d. skunduose prašė ištirti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos tarnautojų galimai padarytus pažeidimus bei išdėstė faktines aplinkybes, susijusias su šių tarnautojų veiksmais. Ministerija pagrįstai ir teisėtai informavo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą apie pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes bei persiuntė pareiškėjo skundus juose nurodytoms aplinkybėms ištirti. Teisingumo ministerija nurodė, kad ji tinkamai atsakė pareiškėjui ir į kitus jo prašymus bei skundus, pareiškėjui taip pat buvo suteikta prašyta ir ministerijos turėta informacija, kurią buvo galima suteikti. Teisingumo ministerija nurodė, kad pareiškėjas neįrodė, jog jos tarnautojai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Pareiškėjo teiginiai dėl patirtos žalos yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Šiuo atveju nėra civilinės atsakomybės sąlygų, todėl atmestini pareiškėjo reikalavimai dėl žalos atlyginimo.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nurodė, kad ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, Teisingumo ministerija taip pat nepadarė pažeidimų. Dėl pareiškėjo priimti aktai yra teisėti, pagrįsti, priimti vadovaujantis teisės aktais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus pareiškėjo prašymuose ir skunduose nurodytas aplinkybes, neperžengiant atitinkamų institucijų kompetencijos ribų. Tuo tarpu pareiškėjas teismui pateiktame skunde atsakovų veiksmų neteisėtumą grindžia savo subjektyvia, įrodymais ir teisiniais argumentais nepagrįsta nuomone. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo patirtą žalą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2009 m. gegužės 22 d. ir 2009 m. birželio 1 d. skunduose prašė Teisingumo ministerijos ištirti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos tarnautojų galimai padarytus pažeidimus bei išdėstė faktines aplinkybes, susijusias su šių tarnautojų veiksmais. Teisingumo ministerija, remdamasi Viešojo administravimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 4 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi bei teisingumo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 1R-105 patvirtintų Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatų 14.7 punktu, pagrįstai informavo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą apie pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes bei persiuntė pareiškėjo skundus juose nurodytoms aplinkybėms ištirti. Ministerija taip pat pagrįstai persiuntė minėtai Tarnybai ir pareiškėjo 2009 m. gegužės 22 d. prašymą dėl šios Tarnybos advokatų teikiamos klaidingos informacijos apie išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu. Apie minėtų skundų ir prašymo persiuntimą pareiškėjas buvo informuotas 2009 m. birželio 19 d. raštu Nr. (1.23.)7R-4783, kuriame pareiškėjui taip pat pranešta, jog Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pradėjo administracinę procedūrą ir nagrinėja bei aiškinasi skunduose nurodytas faktines aplinkybes, o apie administracinį sprendimą minėta Tarnyba informuos Teisingumo ministeriją. Pareiškėjui Teisingumo ministerija į jo 2009 m. gegužės 22 d. ir 2009 m. birželio 1 d. skundus bei 2009 m. gegužės 22 d. prašymą atsakė 2009 m. liepos 3 d. raštu Nr. (1.23.)7R-5244, nepraleisdama nustatyto termino administracinei procedūrai baigti ir sprendimui priimti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2009 m. birželio 2 d. prašyme prašė pateikti Prašymo išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą formą bei Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisykles. Pareiškėjas 2009 m. birželio 19 d. raštu Nr. (1.23.)7R-4783 teisingai buvo informuotas, kad Prašymo išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą forma yra patvirtinta teisingumo ministro 2005 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1R-158, kuris oficialiai paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nėra tikslinga papildomai tvirtinti pateiktų prašymo formų tikrumą. 2009 m. birželio 19 d. rašte Nr. (1.23.)7R-4783 taip pat nurodyta, kad pareiškėjui išsiųstos Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklės. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2009 m. birželio 11 d. prašyme prašė pateikti informaciją apie 2007 - 2009 metais gautų skundų, susijusių su Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veikla bei advokatų teikiamos antrinės teisinės pagalbos kokybe, skaičių, apie pareikštų ieškinių ir pareiškimų teismuose dėl minėtos Tarnybos ar jos tarnautojų veiksmų skaičių bei apie administracinių ir civilinių bylų skaičių, kuriose vienu metu dalyvauja minėtos Tarnybos advokatas, teikiantis antrinę teisinę pagalbą. Teisingumo ministerija, vadovaudamasi Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagrįstai ir teisėtai 2009 m. birželio 19 d. raštu Nr. (1.23.)7R-4783 atsisakė pateikti pareiškėjui prašomą informaciją apie 2007 - 2009 metais gautų skundų skaičių. Šiuo raštu pareiškėjas taip pat teisingai informuotas, kad Teisingumo ministerija nedisponuoja informacija apie jo nurodytų pareikštų ieškinių ir pareiškimų teismuose skaičių. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2009 m. birželio 15 d. prašyme prašė pateikti informaciją apie Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės S. P. priėmimą į pareigas. Teisingumo ministerija 2009 m. birželio 19 d. rašte Nr. (1.23.)7R-4783 pateikė adekvačią pareiškėjo prašymui informaciją. Teismas nurodė, kad Teisingumo ministerijos 2009 m. birželio 25 d. raštu Nr. (1.23.)7R-4912 pareiškėjas teisingai buvo informuotas, kad į jo prašymą, persiųstą iš Vyriausybės kanceliarijos, ministerija atsakė 2009 m. birželio 19 d. raštu Nr. (1.23.)7R-4783, todėl šis prašymas pakartotinai nenagrinėtinas. Į pareiškėjo 2009 m. birželio 15 d. prašymą dėl informacijos apie vidutinę vienos civilinės bylos kainą bei apie vidutinę vienos administracinės bylos kainą Teisingumo ministerija atsakė 2009 m. liepos 3 d. raštu Nr. (1.23.)7R-5244, todėl nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad į šį prašymą jam nebuvo atsakyta. Teismas nurodė, kad Teisingumo ministerijos 2009 m. birželio 19 d. raštas Nr. (1.23.)7R-4783 ir 2009 m. birželio 25 d. raštas Nr. (1.23.)7R-4912 yra pagrįsti ir teisėti, todėl atmestini pareiškėjo reikalavimai dėl šių raštų panaikinimo. Pripažinus šiuos raštus pagrįstais ir teisėtais, atmestinas ir pareiškėjo reikalavimas dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. 2009/03-4R-169 panaikinimo bei reikalavimas dėl Teisingumo ministerijos įpareigojimo skirti patikrinimą pagal pareiškėjo skundus bei prašymus. Teismas nurodė, kad šioje byloje nenustatyta neteisėtų Teisingumo ministerijos veiksmų, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti žalos atlyginimą (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis patyrė kokią nors turtinę ar neturtinę žalą. Teismas nurodė, kad šioje byloje nebuvo tiriami kokie nors Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmai. Nesant nustatytų neteisėtų šios Tarnybos veiksmų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimą.
Pareiškėjas nurodo, kad Teisingumo ministerija netinkamai vykdė savo pareigas, tinkamai neatsakė į pareiškėjo skundus bei prašymus ir tuo pažeidė jo teises. Vyriausioji administracinių ginčų komisija nepagrįstai pripažino, jog Teisingumo ministerijos veiksmai buvo teisėti. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, ieškojo motyvų, kuriais būtų galima pateisinti atsakovo neteisėtus veiksmus, ir ignoravo teisės aktus bei konstitucines normas, įpareigojančias teismą ginti žmogaus teises. Teismas, spręsdamas bylą, buvo neobjektyvus ir visiškai palaikė atsakovo poziciją, tuo paskatindamas jį ir toliau daryti žmogaus teisių pažeidimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nurodo, kad šioje byloje pareiškėjas neprašė pripažinti neteisėtais kokius nors Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmus, tačiau prašė priteisti žalos, kurią jis tariamai patyrė dėl šios Tarnybos kaltės, atlyginimą. Kadangi pareiškėjas nenurodė konkrečių neteisėtų Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų ir įrodymais nepagrindė savo nurodytos žalos, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino atitinkamų jo skundo reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Teisingumo ministerija prašo apeliacinį skundą atmesti.
Teisingumo ministerija nurodo, kad ji tinkamai atsakė pareiškėjui į visus jo prašymus bei skundus, taip pat jam suteikė prašytą ir ministerijos turėtą informaciją, kurią buvo galima suteikti. Teisingumo ministerija nurodo, kad pareiškėjas neįrodė, jog ministerija neveikė taip, kaip ją veikti įpareigoja įstatymai. Pareiškėjo teiginiai, kad jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis jis nustatė žalos dydį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Šioje byloje reikšmingi įrodymai yra pareiškėjo skundai ir prašymai, adresuoti Teisingumo ministerijai ir kitoms institucijoms (b. l. 40-42, 43-45, 46, 47, 50, 51, 52, 55, 58, 78, 81, 84). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šiuos įrodymus tyrė ir vertino. Tačiau šie byloje esantys įrodymai yra surašyti rusų kalba. Jų vertimų į lietuvių kalbą, kaip to reikalauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis, byloje nėra.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, bylą nagrinėti teisme rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nutarus, kita kalba surašytą dokumentą teismo posėdyje gali išversti vertėjas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra užfiksuota, jog pirmosios instancijos teismas būtų priėmęs nutartį dėl prieš tai paminėtų įrodymų išvertimo teismo posėdyje ir jog toks vertimas teismo posėdyje buvo daromas.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino bylai reikšmingus įrodymus, kurie yra neišversti į lietuvių kalbą. Toks įrodymų tyrimas bei vertinimas pažeidžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintas proceso kalbos taisykles ir negali būti laikomas objektyviu bei visapusišku.
Taigi konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir bylą perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.