Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-09-10 · Byla Nr. 2KT-87-777/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-10
Bylos Nr.
2KT-87-777/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
UAB „Izitas“
Ieškovas
I. P., E. B., G. Z.
Trečiasis asmuo
L. Š.
Bylos Nr. 2KT–87-777/2015
Procesinio sprendimo kategorija (S) 93.1; 94.4; 98.3.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugsėjo 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Jolanta Gailevičienė, išnagrinėjusi atsakovės UAB „Izitas“, atstovaujamos direktoriaus A. S., pareiškimą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-9929-512/2015 pagal ieškovų I. P., E. B., G. Z. ieškinį atsakovei UAB „Izitas“, trečiajam asmeniui L. Š., dėl skolos priteisimo, nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teisme 2015-09-08 gauta Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-9929-512/2015. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė 2015-09-04 nutartyje nurodė, jog atsakovė UAB „Izitas“, atstovaujama direktoriaus A. S., pareiškė nušalinimą visiems Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjams ir prašo perduoti bylą nagrinėti Šiaulių miesto apylinkės teismui.

Atsakovės nušalinimo pareiškimas ir prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui grindžiamas tuo, jog ieškinys Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas nepagrįstai, nes ieškovai už ieškinį sumokėjo per mažą žyminį mokestį, tačiau prašymo dėl atleidimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ar žyminio mokesčio sumažinimo nėra pateikę. Taip pat nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas ir kitose civilinėse bylose (civilinių bylų numeriai atsakovės nušalinimo pareiškime nenurodyti), kuriose pareiškėjas ar jo šeimos nariai yra proceso dalyviai, priima pareiškėjui ir jo šeimos nariams nepalankius teismo procesinius sprendimus, neleidžia atsakovės atstovui atstovauti kitų užsakovų, atsisako priimti teikiamus atskiruosius skundus. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, atsakovės atstovas mano, jog byla Klaipėdos miesto apylinkės teisme negali būti išnagrinėta objektyviai.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui klausimus išsprendžia apygardos teismo, kurios veiklos teritorijoje yra šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, arba iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 str. 1 d.).

Įstatymas suteikia teisę dalyvaujantiems byloje asmenims pareikšti nušalinimą teisėjui, jeigu jo dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi dalyvaujantiems byloje asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą (CPK 65, 66, 68, 71 straipsniai). Visais atvejais teisėjas gali būti nušalinamas ne dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimu, o tik esant konkrečioms aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais.

Įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir jis turi būti pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.), bet ne teismui. Be to, tam, kad būtų nušalinti visi apylinkės teismo teisėjai, o byla būtų perduota kitam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apylinkės teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

Pažymėtina, kad atsakovės atstovo nušalinimo pareiškimas grindžiamas procesiniais pagrindais, t. y. nušalinimo pareiškimo argumentai, jog ieškinys Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas nepagrįstai, nes sumokėtas per mažas žyminis mokestis, kitose šiame teisme nagrinėtose bylose buvo atsisakyta priimti atsakovės atstovo teikiamus atskiruosius skundus, neleista atstovauti užsakovams, nepagrįstai išduotas vykdomasis raštas, nelaikytini nei subjektyviąja, nei objektyviąja prasme visų Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjų šališkumą pagrindžiančiomis aplinkybėmis. Atsakovės atstovo nušalinimo pareiškime iškelti klausimai yra teismo atliktų procesinių veiksmų analizė arba pareiškėjo nuomonė, kaip jie turėjo ar turėtų būti atliekami. Atitinkami procesiniai teismo veiksmai, atlikti vadovaujantis civilinį procesą reglamentuojančiu įstatymu, netenkinantys ar nepalankūs atsakovei ar jos atstovui, negali būti vertinami kaip visų Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo nušalinimo pagrindas. Nurodytos aplinkybės nelaikytinos pagrindu teigti apie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjų išankstinį nusistatymą kurio nors proceso dalyvio atžvilgiu, tendencingumą ar asmeninį šališkumą. Atkreiptinas atsakovės atstovo dėmesys ir į tai, jog civilinio proceso kodeksas imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, už kiekvieną ieškinį turtiniuose ginčuose, jei ieškinio suma yra iki dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų, mokamas žyminis mokestis sudaro 3 procentus nuo ieškinio sumos, bet ne mažiau kaip 20 eurų. Nagrinėjamu atveju, byloje priimto ieškinio suma sudaro 3090,16 eurų, o bylos duomenys patvirtina, jog ieškovai už paduotą ieškinį yra sumokėję 93 eurų dydžio žyminį mokestį (b. l. 1-7, 8).

Įvertinus nušalinimo pareiškimo turinį spręstina, jog atsakovės atstovas konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikė, t. y. nenurodyta nė vieno iš CPK 65, 66 straipsniuose nurodytų nušalinimo pagrindų. Nušalinimo pareiškime nurodomos aplinkybės, dėl kurių atsakovės atstovas nepasitiki visais Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjais laikytinos tik subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis. Remiantis tuo, kas išdėstyta, yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovės atstovas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2-9929-512/2015 gali būti išnagrinėta Klaipėdos miesto apylinkės teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Nesant įrodymų, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme dirbantys teisėjai yra subjektyviai ar objektyviai šališki, tenkinti prašymą dėl bylos perdavimo kitam teismui nėra pagrindo.

Pažymėtina ir tai, kad visomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir nušalinimo teise, turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 7 straipsnis). Sprendžiant teisėjui (teismui) pareikšto nušalinimo klausimą, privaloma aiškintis, ar nušalinimas yra pagrįstas ir motyvuotas, ar byloje dalyvaujantys asmenys nepiktnaudžiauja savo procesine teise reikšti nušalinimus, kadangi teisė pareikšti nušalinimą, kaip ir kitos teisės, nėra absoliuti, o CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Civilinio proceso įstatymas nustato, jog nušalinimas turi būti pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau (CPK 68 str. 2 d.). Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą nušalinimo pareiškimą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išsprendimą, gali būti pripažintas piktnaudžiaujančiu procesine nušalinimo teise ir už tai tokiam asmeniui gali būti paskirta iki 5792 eurų bauda (CPK 69 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, 290-291 straipsniais, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

netenkinti atsakovės UAB „Izitas“, atstovaujamos direktoriaus A. S., pareiškimo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-9929-512/2015 nagrinėjimo ir šios bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Jolanta Gailevičienė