- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-07
- Bylos Nr.
- e2YT-23796-1019/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18937-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Pareiškėjas
- M. J. L.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. J. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas M. J. L. po savo sutuoktinės H. M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, t. y. konkrečiai 1/2 dalį (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį (duomenys neskelbtini) kv. m. bendro ploto garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį (duomenys neskelbtini) kv. m. bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) M. J. L. sudarė santuoką su H. M. L., gimusia (duomenys neskelbtini). M. J. L. (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) H. M. L. savo gyvenamąją vietą taip pat deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Santuokos metu pareiškėjas ir H. M. L. įgijo šį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) kv. m. bendro ploto garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) kv. m. bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre registruotas kaip M. J. L. nuosavybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šis nekilnojamasis turtas laikomas M. J. L. ir H. M. L. bendrąja jungtine nuosavybe. H. M. L. (duomenys neskelbtini) mirė ((duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) mirus H. M. L. atsirado palikimas – 1/2 dalis anksčiau minėto nekilnojamojo turto. Po sutuoktinės H. M. L. mirties likusį palikimą – nekilnojamąjį turtą (1/2 anksčiau nurodyto nekilnojamojo turto dalį, kuri priklausė velionei H. M. L.) ir jame esančius kilnojamuosius buities daiktus pradėjo valdyti, prižiūrėti ir rūpintis išimtinai tik pareiškėjas. Tai patvirtina aplinkybė, kad pareiškėjas naudojosi ne tik teisėmis naudotis šiuo turtu, bet ir vykdė pareigas: mokėjo už turtą komunalinius mokesčius bei už kitas teikiamas paslaugas šio nekilnojamojo turto atžvilgiu, pareiškėjas prižiūrėjo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), pjovė jame žolę, garaže, adresu (duomenys neskelbtini), laikė savo asmeninius daiktus, pareiškėjas bute, adresu (duomenys neskelbtini), yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir šiame bute faktiškai gyvena. Pareiškėjas, kaip sutuoktinis, yra mirusiosios H. M. L. įpėdinis (CK 5.13 straipsnis). Pareiškėjas iš karto po sutuoktinės H. M. L. mirties, t. y. nepraleisdamas nustatyto trijų mėnesių termino, pradėjo faktiškai ir nepertraukiamai vienintelis valdyti kartu su velione H. M. L. santuokos metu įgytą ir bendros jungtinės nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą ir jame esančius kilnojamuosius buities daiktus. Nė vienas nei pirmesnės, nei paskesnės eilės velionės H. M. L. įpėdinis neatliko jokių veiksmų, kad priimtų po jos mirties atsiradusį palikimą, t. y. niekas nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą ir nepateikė pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo neteikė. Pareiškėjas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią įgyti sutuoktinės palikimą ir priėmė mirusiosios sutuoktinės palikimą kitais aktyviais veiksmais – po sutuoktinės mirties pradėdamas palikimą sudarantį turtą faktiškai valdyti, juo rūpintis, išlaikyti kaip savo. Suinteresuotų asmenų byloje nėra, kadangi nė vienas kitas velionės H. M. L. įpėdinis neatliko jokių veiksmų, kad priimtų po jos mirties atsiradusį palikimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo M. J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir H. M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). H. M. L. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 15), būdama santuokoje. 2022-09-02 Testamentų registro išraše nurodyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų testorės H. M. L. sudarytų testamentų; nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų; nėra įregistruotų palikėjos palikimo atsisakymo faktų (b. l. 17). Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo sutuoktinės palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti jos paliktą turtą.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.
Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tokiu atveju yra iškeliama byla ypatingosios teisenos tvarka ir tiriamos aplinkybės, o toks faktas nustatomas konkrečiu tikslu – paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
VĮ „Registrų centras“ 2022-08-05 Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad H. M. L. (duomenys neskelbtini) mirė, sutuoktinis – M. J. L. (b. l. 9). Iš Gyventojų registro pažymos matyti, kad duomenų apie H. M. L. vaikus nėra (b. l. 9).
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas santuokoje su H. M. L., (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Perdavimo-priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo nuosavybės teise žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas santuokoje su H. M. L., (duomenys neskelbtini) Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Perdavimo-priėmimo akto pagrindu įsigijo garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Perdavimo-priėmimo akto, (duomenys neskelbtini) Statybos rangovo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad po sutuoktinės H. M. L. mirties pareiškėjas per trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, jis po savo sutuoktinės mirties prižiūrėjo, tvarkė, rūpinosi santuokoje įgytu turtu. Pareiškėjas kartu su pareiškimu prideda įrodymus, kad po sutuoktinės mirties mokėjo už suteiktas paslaugas jo sutuoktinei nuosavybės teise priklaususiam turtui (UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos-faktūros už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir administravimą butui, adresu (duomenys neskelbtini), ir garažui, (duomenys neskelbtini), (b. l. 35-44), AB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių paskaičiavimo pažymos butui, adresu (duomenys neskelbtini), (b. l. 48-51), UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo pranešimai minėtam butui (b. l. 54-63); asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kad sumokėtas nario mokestis kaip žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininko (b. l. 64)).
Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus po savo sutuoktinės H. M. L. mirties palikimui priimti, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, jog pareiškėjas po savo sutuoktinės H. M. L. mirties jos palikimą priėmė ir toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant sutuoktinės palikimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo M. J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės H. M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldėtą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po H. M. L., paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.