Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2026-03-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-532-899/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-03-19
Bylos Nr.
1-532-899/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05283-2026-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kaltinamasis
T. C.
Nukentėjusysis
A. R.
Advokatai
Mindaugas Jonaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-532-899/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05283-2026-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.2.4.6.2.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 19 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Simai Greičiuvienei,dalyvaujant prokurorui Eividui Chmieliauskiui,kaltinamajam T. C., jo gynėjui advokatui Mindaugui Jonaičiui,nukentėjusiajam A. R.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 4 kartus, paskutinį kartą 2024-04-05 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį 34 MGL (1 700 Eur) bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. C. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui - broliui A. R., o būtent: 2026-02-19 apie 16.40 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), du kartus smūgiuodamas kumščiu į veido sritį ir vieną kartą spirdamas į krūtinę nukentėjusiajam A. R., taip sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis T. C. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad vasario 19 d. atėjo pas mamą paprašyti 5 eurų, tarp jo ir brolio įvyko konfliktas, brolis išbėgo iš kito kambario, jie susiginčijo. Mama gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Įvykis galėjo būti 16.40 val. Įvykio metu mama su vaiku išėjo pas kaimynę. Mama nedavė 5 eurų, nes ji yra konfliktiška. Pats kartais tai pat būna konfliktiškas. Įvykio metu buvo blaivus. Susipyko su mama ir brolis išgirdo, jis su mama buvo viename kambaryje, o brolis buvo kitame. Brolis atėjo jo apraminti, pats buvo įsiutęs. Pripažįsta, kad broliui du kartus smūgiavo į veido sritį kumščiu ir vieną kartą spyrė į krūtinę. Policijos pareigūnus iškvietė brolis. Broliui dėl jo veiksmų galėjo skaudėti, sutinka, kad jam galėjo būti sukeltas vidutinio stiprumo skausmas. Pirmą kartą mušė brolį. Gailisi dėl savo veiksmų, juos vertina blogai. Atsiprašo nukentėjusiojo. Jei jam būtų skiriami viešieji darbai, sutiktų juos atlikti. Ankstesnės baudos nėra sumokėjęs, bet planuoja ją sumokėti.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes T. C. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, T. C. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- 2026-02-19 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame pareiškėjas A. R. nurodė, kad 2026-02-19 16.40 val. (duomenys neskelbtini), atėjęs į svečius žodinio konflikto metu brolis T. C. du kartus trenkė ranka kumščiu ir koja į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Nukentėjusysis dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigą vykti atsisakė. Namuose su A. R. gyvena nepilnametis vaikas T. C. gim. (duomenys neskelbtini), kuris matė visą konfliktą. Iki policijai atvykstant brolis T. C. iš įvykio vietos pasišalino. Apklaustas A. R. parodė, kad 2026-02-19 apie 15.40 val. pas mamą T. C. į namus (duomenys neskelbtini) atėjo jo brolis T. C.. Su broliu jis nebendrauja, kontaktinių duomenų nežino. Atėjęs brolis į namus bendravo su mama, o jis tuo tarpu žiūrėjo filmą kitame kambaryje. Po kiek laiko išgirdo, kad gretimame kambaryje vyksta triukšmas, brolis iš mamos pradėjo reikalauti pinigų, pasigirdo tarsi kažkas stumdytų kažką. Tai išgirdęs nuėjo patikrinti, ar viskas gerai. Pradarius duris jo brolis puolė ant jo ir jam vieną kartą kumščiu (kurios rankos, nepamena) trenkė jam į veidą (nepamena, į kurią pusę), nes viskas įvyko labai greitai. Tuomet jam pasilenkus, spyrė koja į krūtinę ir dar kartą rankos kumščiu trenkė vėl į veido sritį. Šitais savo veiksmais brolis jam sukėlė fizinį skausmą, kurį dešimtbalėje skalėje nuo vieno iki dešimt vertina 5 balais. Po įvykio jis nuėjo į kitą kambarį, kur paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu, pranešė apie įvykį ir išsikvietė pagalbą. Namuose su juo ir mama gyvena nepilnametis T. C. gim. (duomenys neskelbtini) (globa priklauso T. C.), kuris tuo metu buvo tame kambaryje, kur įvyko konfliktas, bei viską matė bei girdėjo. Iki policijai atvykstant jo brolis iš įvykio vietos buvo pasišalinęs, taip pat mama T. C. iš įvykio vietos su T. C. buvo pasišalinusi ir į skambučius nebeatsakė. Į įvykio vietą atvykusi GMP brigada jį apžiūrėjo, jis į gydymo įstaigą vykti atsisakė. Civilinio ieškinio tvarka jam išaiškinta, civilinio ieškinio neteiks (b. l.10-17);

- 2026-02-19 asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota nukentėjusiojo A. R. apžiūra. Apžiūrint vyro veidą akivaizdžių sužalojimų nestebima (b. l. 25-29);

- 2026-02-19 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, kurioje užfiksuota, kad pacientas (A. R.) susijaudinęs, konfliktavo su broliu, kuris trenkė per veidą, spyrė į smakrą. Išorinių sužalojimų nestebima (b. l. 36-37);

- 2026-02-19 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjo R. V. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad pagal gautą pranešimą dėl smurto nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), pareigūnus pasitiko A. R., kuris paaiškino, kad jį žodinio konflikto metu sumušė jo brolis T. C., kumščiu trenkdamas A. R. į galvą bei spirdamas koja į galvą, taip sukeldamas fizinį skausmą, kuri vertina 5 balais iš 10 balų. T. C. iš įvykio vietos buvo pasišalinęs (b. l. 41);

- 2026-02-20 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta A. (duomenys neskelbtini). Nieko nepaimta, fotografuota (b. l.43-51);

- 2029-02-19 policijos suvestinės duomenys, kuriuose užfiksuota, kad brolis atėjęs ką tik trenkė pranešėjui kumščiais į galvą bei spyrė, reikalavo pinigų. GMP atsisakė. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2026-02-19 16.37 val. (b. l. 52-56);

- 2026-02-24 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota skambučio Bendrajam pagalbos centrui ir policijos pareigūnų kūno kameromis darytų vaizdo bei garso įrašų apžiūra. Skambučio data 2026-02-19. Skambutis prasideda nuo 16:37:25 val. Garso įrašo trukmė 2 minutės 25 sekundės. Pranešėjas kalbasi su operatore. Skambučio pradžioje girdisi sujungimo garsas. Pagalbą kviečiasi A. R., praneša apie patirtą smurtą, nurodo, kad smurtavo brolis, prašo policijos pagalbos. Vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdas spalvotas, garsas yra, apšvietimas natūralus (saulės šviesa), fiksuojamas šviesus paros metas, apšvietimas dirbtinis (lempos), laukas, pastatas, adresas ((duomenys neskelbtini)). Videoįrašas įrašytas per pareigūno R. V. kūno kamerą. Vaizdo įrašo ekrano apačioje geltonais skaičiais yra įvykio data (2026-02-19) ir laikas (16:53:01–17:08:02). Vaizdo įrašo trukmė 15 minučių 10 sekundžių. 16:53:16 val. laukas, pareigūnas eina link įvykio vietos.16:53:25 val. pareigūnas įeina į daugiabutį, laiptinė, pareigūnas lipa laiptais aukštyn. 16:54:24 val. į butą pareigūną įleidžia A. R.. Pareigūno kolega: „Kur brolis?“. A. R.: „Išbėgo“. Pareigūnas: „Kur vaikai?“. A. R.: „Vaikas, mama irgi išėjo iš namų“. Pareigūnas: „Vaikų nėra čia dabar?“. A. R.: „Ne.“ Pareigūnas: „Nenutiko nieko vaikams?“. A. R.: „Ne, vaikas vienas buvo ir jo tas vaikas.“ Pareigūnas: „O ką veikė jisai čia?“. A. R.: „Buvo atėmę vaikų teisės, tai močiutė priglaudė.“ Pareigūnas: „Jūs negyvenote iš pradžių (duomenys neskelbtini) gale? Ne? Čia visąlaik gyvenote?“. A. R.: „Ką? Gyvenau gi aš čia ten, tai aš dabar prižiūriu motiną“. Pareigūnas: „O kur gyvenote prieš tai?“. A. R.: „Tai čia, ten <...> bendrabutis“. Pareigūnas: „Bet kažkada jau buvo su broliu konfliktas, ar ne?“. A. R.: „Buvo, čia su juo visą gyvenimą…Tas vyresnis brolis iš namų išėjęs“. Pareigūnas: „Tai byla jam iškelta, ar ne?“. A. R.: „Iš to pragaro, sako, čia nebegali gyventi“. Pareigūnas: „Buvo iškelta byla broliui kažkada?“. A. R.: „Nu, buvo, dvi savaites negalėjo atvykti“. Pareigūnas: „Buvo, ar ne?“. A. R.: „Nu, nu, nu“. 16:55:24 val. pareigūnas: „Tai dabar ką jūs čia veikiate?“. A. R.: „Ne, tai čia norėjau <...>, negaliu išvažiuoti, atėjo reikalauti, amžinai ateina reikalauti pinigų. Duoda tų pinigų ant to šnapso“. Pareigūnas: „Jūs čia gyvenate, va, čia?“. A. R.: „Nu, dabar prižiūriu motiną“. Pareigūnas: „O kur mama yra?“. A. R.: „Tai sakau, išėjo, pasiėmė vaiką, išbėgo iš namų“. Pareigūno kolega: „Tai reikalavo pinigų jūsų, čia mamos?“. A. R.: „Ne manęs, žino, kad negaus. Mamos, nu. Nedavė, tai žiūriu triukšmas, jau puldinėti pradėjo. Aš ėjau kištis. Atėjau…“. Pareigūnas: „Puldinėti ant ko, mamos?“. A. R.: „Jo, ant motinos. Tik pradariau duris, kas čia dedasi. Nelaukęs man į ragus. Motina į vidurį įsikišo, – pasilenkia, – aš susilenkęs, iš kojos, iš apačios ir viskas“. Pareigūno kolega: „Tai brolis jums trenkė?“. A. R.: „Nu, tai čia man, kad trenkė, tai aš jau čia man jisai nieko.“ 16:56:17 val. pareigūno kolega: „Tai trenkė jums klausiu?“. A. R.: „Dėjo, dėjo, iš kojos kalė“. Pareigūno kolega: „Sukėlė fizinį skausmą?“. A. R.: „Nu, kaip.“ 16:56:31 val. pareigūnas: „Į veidą trenkė?“. A. R.: „Tiesiai, porą, iš pradžių, – dešine ranka rodo mostą, – vieną, paskui iš kojos iš apačios. Nu, gal čia nieko“. Pareigūnas: „Nu, nematau, kad būtų trenkęs“. A. R.: „Nu, trenkė, tai trenkė“. Pareigūnas: „O mama matė, kaip jumis muša?“. A. R.: „Matė, matė“. A. R.: „Čia sakau, čia viskas, bet ta mama, žinot, kodėl tos policijos nenori“. Pareigūnas: „Medikus jums iškviesti?“. A. R.: „Nereikia.“ 16:56:58 val. A. R.: „Ne, nu tai vienu žodžiu, aš nežinau, kaip čia daryti. Jis kiekvieną dieną reikalauja, reikalauja tų pinigų. Kiekvieną dieną čia muštynės, pradės, tai čia nespėsi važinėti ir viskas“. Pareigūno kolega: „O jam prieš tai buvo bylų ikiteisminio tyrimo dėl smurto?“. A. R.: „Tai vienais metais po dieną po du kartus policija važinėdavo.“ Pareigūno kolega: „O bylos kaip pasibaigė? Susitaikėte? Paskyrė kardomąją priemonę?“. A. R.: „Čia buvo dvi savaites, kad negalėtų ateiti, čia brolis buvo išvažiavęs“. Pareigūno kolega: „Tai čia orderis turbūt buvo, ar ne?“. A. R.: „Nu, nu, nu. Jis čia anksčiau biškį buvo apsiraminęs brolis, daugiau nebekvietėme, atsibodo net kviesti“. Pareigūno kolega: „O kardomųjų priemonių buvo paskirtų?“. 16:57:42 val. A. R.: „Nežinau iš tikrųjų. Brolis buvo iškvietęs policiją, aš nežinau.“ Pareigūno kolega: „Brolis jums buvo iškvietęs policiją?“. A. R.: „Ne, tam pačiam T.. Kaimynai buvo iškvietę čia policiją.“ Pareigūno kolega: „O jūs rašėte ant brolio pareiškimo, kad sumušė kažkada jus?“. A. R.: „Brolis buvo parašęs“. Pareigūno kolega: „Ant jūsų buvo parašęs? Ar kitas brolis ant kito brolio?“. A. R.: „Ant vyresnio brolio“. Pareigūno kolega: „Ai, jūsų daugiau čia tų brolių yra?“. A. R.: „Jo, jo.“ Pareigūno kolega: „Kitas vyresnis brolis buvo ant jo parašęs?“. A. R.: „Nu, dabar išėjo iš namų, sako, man atsibodo tos muštynės, išėjo pas tokią bobikę gyventi ir viskas. Čia jau nebeįmanoma, ant tiek norėjimas gerti, kad jau…“ Pareigūnas: „O tai vaiką jo prižiūri?“. 16:58:19 val. A. R.: „Nu, tiktais po dviejų savaičių ir atėmė vaiką. Buvo atimtas vaikas iš jų“. Pareigūnas: „Atėmė, jums globoti davė?“. A. R.: „Mama gi globos ėmė. Gaila to vaiko.“ Pareigūno kolega: „Kaip močiutė?“. A. R.: „Jo.“ Pareigūnas: „Ir jis čia ateina pinigų prašyti?“. A. R.: „Nu.“ 16:58:33 val. pareigūnas: „O kaip jis įeina? Jūs įsileidžiate jį?“. A. R.: „Tai turi raktus“. Pareigūnas: „Ar jis turi raktus?“. A. R.: „Turi, turi.“ Pareigūnas: „Bet negyvena čia?“. A. R.: „Ne, negyvena. Jisai bendrabutyje gi čia tame. Nu, čia prie to universiteto.“ 16:59:06 val. pareigūnas: „O dabar vaikas nenukentėjęs?“. A. R.: „Ne, vaikas tai nenukentėjęs“. Pareigūnas: „Kiek vaikui metų?“. A. R.: „(duomenys neskelbtini).“ Atliekami procesiniai veiksmai. 16:59:37 val. pareigūnas: „Kurioje jūs čia vietoje susipykote? Čia?“. A. R.: „Ne, ten prasidėjo, – rodo kaire ranka į kambarį, – ten ant motinos puldinėti. Aš šičia, – dešine ranka rodo į kitą kambarį, – tame kambaryje duris atidariau. Sakau, kas čia dedasi. Tas puolė ant manęs, iškart į ragus. Motina į vidurį. Aš kažkaip dar, – pasilenkia ir kaire ranka suima už kaktos, – pasilenkiau. Iš kojos, žiūriu, atvažiuoja iš apačios. Čia puldinėjo, puldinėjo“. Pareigūnas: „Bet pataikė?“. A. R.: „Pataikė.“ Pareigūno kolega: „O čia iš šono pataikė?“ A. R. dešine ranka rodo į veidą: „Iš pradžių man į ragus dėjo. O paskui čia kažkaip susilenkiau ašai, o čia jisai stovėjo, – rodo dešine ranka, – iš kojos iš apačios.“ 17:00:38 val. A. R.: „Nu, sukėlė, man sukėlė asmeniškais fizinį skausmą.“ Pareigūnas: „Kiek dabar jums asmeniškai sukėlė fizinį skausmą nuo 1 iki 10?“. 17:01:02 val. A. R.: „5.“ 17:01:08 val. A. R.: „Du į veidą iš kuloko ir vieną iš kojos“. 17:01:19 val. A. R.: „Iš kojos, tai nežinau, į krūtinę, – rodo dešine ranka į krūtinės sritį, – čia kažkur, – rodo į smakrą“. 17:01:53 val. A. R. atidaro duris kambario, kuriame viskas įvyko, atpasakoja įvykius. 17:02:20 val. A. R.: „O motina dėl ko, jisai dėl ko taip draskosi. Rupūžė reikalauja ten tų pinigų. Tą vaiką atsiėmė, bijo, kad socialinės to vaiko neatimtų. Jai gaila to vaiko. Atvažiuos socialinės, tai staigiai atims tą vaiką. Toks tėvas smurtauja“. 17:03:04 val. A. R. bando paskambinti savo motinai, bet nesėkmingai. A. R.: „Palaukite, man atrodo, pas kaimynę išėjusi yra. <...> Palaukite, pas kaimynę nueisiu“. A. R. išeina iš buto. Atliekami procesiniai veiksmai. 17:04:14 val. A. R. grįžta į butą: „Nu, kad niekas neatsiliepia.“ 17:04:17 val. pareigūno kolega: „Kaip atrodo jūsų brolis? Kur galėjo jis pasišalinti?“. A. R.: „Nu, tai jis…Ne, su šaika gerti nueitų“. Atliekami procesiniai veiksmai. Vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdas spalvotas, garsas yra, apšvietimas dirbtinis (lempos), pastatas, adresas ((duomenys neskelbtini)). Video įrašas įrašytas per pareigūno R. V. kūno kamerą. Vaizdo įrašo ekrano apačioje geltonais skaičiais yra įvykio data (2026-02-19) ir laikas (17:08:02–17:11:10). Vaizdo įrašo trukmė 3 minutės 18 sekundžių. 17:08:33 val. butas, A. R. negali prisiskambinti savo motinai. A. R.: „Nu, gal jisai pasiėmė telefoną“. 17:09:18 val. pareigūnas: „Su kuriais kaimynais sutaria?“. A. R.: „Čia iš pirmo aukšto, buvau nuėjęs, niekas nedaro“. Atliekami procesiniai veiksmai (b. l. 57-62).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, smurtavimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas.

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo T. C. visiškas prisipažinimas, išreikštas ikiteisminio tyrimo metu teisme, gailėjimasis dėl netinkamo elgesio, nukentėjusiojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti detalizuoti parodymai apie T. C. prieš jį panaudotą fizinį smurtą, įvykio vietos apžiūros protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota skambučio Bendrajam pagalbos centrui ir policijos pareigūnų kūno kameromis darytų vaizdo bei garso įrašų apžiūra, ir kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog T. C. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2026-02-19 apie 16.40 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), du kartus smūgiuodamas kumščiu į veido sritį ir vieną kartą spirdamas į krūtinę nukentėjusiajam A. R., sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamasis, atlikdamas smurtinius veiksmus A. R. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). T. C. smurtinio pobūdžio veiksmai, atlikti prieš brolį A. R., teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam T. C. bausmę, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

T. C. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas teistas 4 kartus (b. l. 92-96 ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), teistumui neišnykus. Atsižvelgiant į tai, kad T. C. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-11-24 baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 140 str. 2 d., o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-04-05 nuosprendžiu - pagal BK 286 str., paskirtos baudos nėra sumokėjęs, jis BK 27 straipsnio 1 dalies prasme pripažintinas recidyvistu. Pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo netinkamų veiksmų, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). 5 metų laikotarpyje eilę kartų baustas administracine tvarka (b. l. 77-91), nedirbantis (b. l. 73-76), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 72). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus T. C. ne prokuroro siūlomą viešųjų darbų bausmę, o kitą straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą su įpareigojimais, numatytais BK 48 str. 4 d. 2 p., 4 p. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės trukmė, įvertinus išdėstytas aplinkybes, nustatytina kaip mažesnė nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, viešųjų darbų bausmė šiuo atveju būtų akivaizdžiai per švelni, įvertinus tiek asmens teistumų skaičių, tiek pasikartojantį neteisėtą elgesį (kaip minėta, buvo teistas pagal BK 140 str. 2 d. ir 2022 metais, kitą smurtinį nusikaltimą įvykdė ir 2023 metais), tiek panaudoto smurto pobūdį ir intensyvumą (smūgiuota nukentėjusiajam į veido sritį, spirta į krūtinę, kas rodo, kad nusikalstami veiksmai iš ties buvo pavojingi), tiek aplinkybę, kad asmuo nėra atlikęs paskutiniu nuosprendžiu skirtos bausmės ir yra pripažintinas recidyvistu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta laisvės apribojimo bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-04-05 nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 1 450,55 Eur dydžio bauda (b. l. 142).

Siekiant kaltinamąjį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, įvertinus, kad nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., kaltinamasis įvykdė prieš brolį, tikslinga T. C. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str.).

T. C. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 113-116) iki bausmės vykdymo pradžios nekeistina. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam T. C. buvo skirtas gynėjas advokatas Mindaugas Jonaitis. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026-03-05 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 146), iš kurios matyti, kad T. C. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 83,33 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėjo dalyvavimas buvo privalomas pagal procesinį įstatymą (BPK 51 str. 1 d. 9 p.), į jo turtinę padėtį (bylos nagrinėjimo teisme dieną buvo nedirbantis), šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.

Daiktinis įrodymas, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- kompaktinė laikmena su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais bei garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, esanti vokuose prie bylos galinio viršelio, - paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

T. C. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 4 punktu, įpareigojant T. C. bausmės atlikimo metu: neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. C. nustatyti sumažintą bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 4 punktu, įpareigojant T. C. bausmės atlikimo metu: neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą sumažintą laisvės apribojimo bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-04-05 nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 1 450,55 Eur dydžio bauda ir T. C. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 4 punktu, įpareigojant T. C. bausmės atlikimo metu: neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir 1 450,55 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimties eurų 55 ct) dydžio baudą.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią T. C. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, T. C. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, T. C. pripažinti recidyvistu.

T. C. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios nekeisti. Pradėjus paskirtos bausmės vykdymą, kardomąją priemonę panaikinti.

Nepriteisti iš T. C. 83,33 Eur proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjo advokato dalyvavimo byloje.

Daiktinį įrodymą, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- kompaktinę laikmeną su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais bei garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, esančią voke prie bylos galinio viršelio, - palikti prie bylos.

Išaiškinti T. C., kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsnio 1 dalies 1 - 4 punktus nuteistasis privalo susisiekti su probacijos tarnyba (adr. Tilžės g. 198, Šiauliai) per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti T. C., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Išaiškinti T. C., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas