Klaipėdos apygardos teismo nutartis

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės L. P. 2023 m. liepos 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro E. V. 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti skundą; įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą iš naujo spręsti klausimą dėl viešojo intereso gynimo procedūros taikymo pagal BĮ Klaipėdos miesto socialinės paramos centro 2023 m. liepos 13 d. prašymą dėl viešojo intereso priemonių taikymo sprendžiant klausimą dėl V. Š. veiksnumo nustatymo; priteisti BĮ Klaipėdos miesto socialinės paramos centro (toliau ir – Centras) naudai atlyginimą jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias pagrindžiančius dokumentus pateiks iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

2. Nurodė, kad Centras pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūrai prašymą dėl viešojo intereso gynimo sprendžiant klausimą dėl V. Š. veiksnumo nustatymo, nurodydamas, kad 2016 m. teismo sprendimu V. Š. būstas buvo išvalytas, tačiau ji savo būste vėl yra sukaupusi daug atliekų. Nuo 2023 m. gegužės 10 d. Centro vyr. socialiniai darbuotojai periodiškai vyko į V. Š. namus įvertinti jos socialinę situaciją ir pasiūlyti socialines paslaugas, tačiau moteris durų neatidarydavo, į telefono skambučius nei ji, nei jos sūnus neatsiliepdavo. 2023 m. liepos 11 d. V. Š. vėl neatidarė durų, todėl Centro darbuotojai iškvietė Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojus, kurie pateko į butą per pravirą langą ir rado moterį namuose. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai informavo, kad lankėsi šiame būste prieš mėnesį, kadangi moteris buvo sukėlusi gaisrą. V. Š. namuose yra antisanitarinės sąlygos: visi kambariai užkrauti daiktais ir šiukšlėmis, nėra laisvos vietos praėjimui, skraido musės, tvyro baisus dvokas tiek namuose, tiek laiptinėje. 2023 m. liepos 11 d. Centro vyr. socialiniai darbuotojai taip pat iškvietė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistę, kuri įspėjo V. Š., kad, jeigu ji nesusitvarkys, jai bus skirta bauda už šiukšlių kaupimą. V. Š. paprieštaravo, kad šiukšlių nekaupia, o tai, ką matome, yra jos maistas; kad tvarkytis nesiruošia ir kaimynai išsigalvoja apie netvarką jos bute. V. Š. jai siūlomų socialinių paslaugų atsisako, nors nurodė, kad jos namuose esantis unitazas neveikia, taip pat nėra šalto vandens, tik karštas, todėl jai reikalingas santechnikas. Jos teigimu, santechnikas jau buvo atėjęs, žino, ką daryti ir kada vėl ateiti, nors ji mėnesį laiko nei atidaro duris, nei atsiliepia į telefono skambučius. V. Š. teigė, kad dėl neveikiančio unitazo gamtinius reikalus atlieka į maišelius, kuriuos užriša ir išneša iš namų. Centro vertinimu, V. Š. galimai turi psichikos sveikatos sutrikimų dėl polinkio kaupti daiktus ir atliekas, nesuvokia savo socialinės situacijos rimtumo, dėl vedamo gyvenimo būdo kelia infekcinių ligų ir gaisro pavojų sau ir kaimynams. Todėl, siekdamas užtikrinti asmens orias gyvenimo sąlygas ir saugumą bei gindamas viešąjį interesą, Centras kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, prašydamas inicijuoti V. Š. veiksnumo įvertinimą. Tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė 2023 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė ginti viešąjį interesą pagal Centro 2023 m. liepos 13 d. prašyme nurodytas aplinkybes. Nutarime nurodoma, kad Centras nepateikė įrodymų apie tai, kad V. Š. turi psichikos sutrikimų, o iš tyrimo metu surinktų duomenų nustatyta, kad V. Š. VšĮ Klaipėdos psichikos centre, VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filiale, Klaipėdos priklausomybės ligų centre nesigydė, nebuvo konsultuota ir šių centrų įskaitoje nėra įrašyta. Taip pat nutarime nurodoma, kad VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras informavo, kad negali pateikti išvados apie V. Š. gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse, kadangi V. Š. neįsileidžia specialistų į butą ir specialistams su ja pabendrauti nepavyko. Nutarime teigiama, jog tam, kad būtų galima pradėti teismo procesą dėl asmens pripažinimo neveiksniu, pareiškime teismui turi būti nurodytos tokios fizinio asmens psichikos sutrikimą rodančios aplinkybės, taip pat prie pareiškimo pridėta gydytojo pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę būseną turi būti tokie, kurie leistų teismui daryti įtikinamą prielaidą, jog asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, bei būtų pakankami spręsti, kad paduotas pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu nėra aiškiai nepagrįstas. Taip pat nurodoma, kad V. Š. turi sūnų A. F., kuris yra tinkamas ir kompetentingas subjektas, kuris pats gali kreiptis į teismą dėl motinos V. Š. teisių gynimo, manydamas, kad jos interesai yra pažeidžiami. Šis nutarimas neužkerta kelio V. Š. sūnui A. F. ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui pasinaudoti įstatymo nustatytomis teisėmis kreiptis į teismą dėl V. Š. veiksnumo apribojimo, nustačius, kad V. Š. sveikatos būklė pablogėjo ir ji negali savimi pasirūpinti bei suprasti savo veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, kad V. Š. yra nustatytas psichikos sutrikimas ar, kad V. Š. sirgtų psichikos liga, dėl kurios nesuprastų savo veiksmų esmės ir negalėtų jų valdyti, prokuroras šiuo metu neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl šio asmens pripažinimo neveiksniu. Centras pateikė skundą LR Generalinei prokuratūrai. LR Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nutarė atmesti skundą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. liepos 28 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės atlikto tyrimo metu surinktų duomenų visiškai pakako teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti – atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nesant tam pagrindo. Prokuratūra neturi jokio pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemonių dėl pareiškėjo skunduose nurodomų, skundžiamame nutarime aptartų ir įvertintų klausimų. Prokurorės atlikti veiksmai buvo pripažinti pakankamais pagrįstai išvadai padaryti. Pareiškėjo nuomone, LR Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones yra nepagrįsti.

4. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. priimtą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškėjo skundą atmesti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1. Įstatymas nenumato pareiškėjo teisės jau po aukštesniojo prokuroro patikros ir procesinio sprendimo priėmimo, faktiškai pakartotinai skųsti pirminį prokuroro nutarimą (nagrinėjamu atveju - Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė 2023-07-28 priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) teismui. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, šios civilinės bylos pareiškėjų skundo argumentai ir reikalavimai, susiję su Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023-07-28 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones panaikinimu, neturi būti nagrinėjami (nėra ir negali būti apskundimo dalyku). Šioje proceso stadijoje skundo dalyku gali būti tik aukštesniojo prokuroro nutarimas.

4.2. Įvertinus skundžiamo Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarimo ir pareiškėjų skunde aukštesniajam prokurorui išdėstytus motyvus, pripažinta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė teisingai vertino nustatytas aplinkybes kaip nesudarančias pagrindo inicijuoti viešojo intereso gynimo priemonių taikymą ir pagrįstai, vadovaudamasi Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi, priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

4.3. Aukštesnysis prokuroras, atlikęs pagal kompetenciją atlikti tyrimo patikrą bei įvertinęs skundžiamo nutarimo argumentų atitiktį faktinėms aplinkybėms bei teisės aktų ir teisminės praktikos laikymosi aspektais, konstatavo, kad skundžiamas prokurorės nutarimas surašytas argumentuotai, išanalizavus visas teisiškai reikšmingas sprendimo priėmimui aplinkybes - tai atlikta kvalifikuotai, išsamiai ir pakankamai. Faktinės aplinkybės nutarime išnagrinėtos pakankama apimtimi, t. y., tiek, kiek būtina pagrįstai išvadai padaryti, tuo tarpu pareiškėjo skunde pateikiami prokuroro atlikto tyrimo bei jų metu nagrinėtų aplinkybių vertinimai laikytini subjektyvia pareiškėjo interpretacija, kurią bandoma pagrįsti pertekliniais, tiesiogiai su atliktu tyrimu nesusijusiais argumentais, taip siekiant tolesnio keliamų reikalavimų nagrinėjimo, tyrimo tęsimo, nors, kaip pagrįstai konstatuota skundžiamame nutarime, tam nėra jokio pagrindo.

4.4. Pareiškėjo šioje civilinėje byloje skundžiamame aukštesniojo prokuroro nutarime buvo realiai patikrintas ir įvertintas pirminis tyrimas, pasisakyta dėl konkrečių esminių tyrimo metu nustatytų aplinkybių bei tyrimo ir padarytų išvadų pagrįstumo - t. y., kad pirminio pareiškimo nagrinėjimo metu buvo išanalizuoti ir nutarime išsamiai aptarti bei įvertinti tiek kartu su skundu pateikti duomenys, tiek ir atlikto tyrimo metu prokurorės iniciatyva surinkta informacija iš kitų institucijų. Tyrimui reikšmingi duomenys surinkti ir gaunant atsakymus iš kompetentingų institucijų - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro, VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filialo, Klaipėdos priklausomybės ligų centro, Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM, Klaipėdos teritorinei ligonių kasos, Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Informacijos teikimo skyriaus, VĮ Registrų centro, LITEKO svetainės.

4.5. Aukštesnysis prokuroras atliko realų skundžiamo nutarimo patikrinimą, įvertino jo bei skundo argumentus ir dėl jų argumentuotai pasisakė - t. y., konstatavo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė išsamiai, pakankama apimtimi ištyrė ir savarankiškai, teisiškai kvalifikuotai įvertino visus sprendimo priėmimui reikšmingus duomenis, t. y. atliko realų faktinių aplinkybių tyrimą, atsižvelgė į galiojantį teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką bei padarė teisingas ir motyvuotas išvadas.

4.6. Skundžiamoje teismo nutartyje iš esmės nėra jokių savarankiškų teismo argumentų ir vertinimų, kuriais būtų (turėtų būti) grindžiamas teismo priimtas sprendimas. Nutartyje iš esmės yra atkartojami skunde bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti duomenys - tiek nustatytos faktinės aplinkybės, tiek šalių argumentai, tiek nuorodos į teismų praktiką, įskaitant kasacinio teismo išaiškinimus dėl prokurorų įgaliojimų ginant viešąjį interesą.

4.7. Nutartyje teismas daugiausia analizuoja šios bylos vertinimo dalyku negalinčio būti neskundžiamo teismui Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės nutarimą ir jos atlikto tyrimo pakankamumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rezoliucinėje nutarties dalyje teismas bylos dalį dėl pastarojo nutarimo panaikinimo pagrįstai nutraukia.

4.8. Pasisakant dėl teismo nutarties vertinimo tyrimo tęsimo būtinumo aspektu, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tyrimo metu duomenų rinkimas negali tęstis be galo, privalu vadovautis duomenų pakankamumo, protingumo, ekonomiškumo, efektyvumo principais. Nekvestionuotina, kad prokuroro nutarimo, kuriuo priimamas procesinis sprendimas, motyvavimas yra būtinas, tačiau pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

4.9. Teismas nenurodė prokurorų veiksmų (neveikimo) ar konkrečių padarytų procesinių pažeidimų, konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų, kuriuos būtų padarę pareiškėjų skundą nagrinėję prokurorai. Aplinkybė, jog prokurorai nevertino pareiškėjo įrodymų ar argumentų taip, kad teisinis rezultatas būtų palankus pareiškėjui, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Spręstina, kad pareiškėjo teismui skųstas nutarimas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, o pareiškėjo skundas teismui atmestinas kaip nepagrįstas.