Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Renatai Kleponienei teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo ir privalomojo nurodymo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas D. R. prašo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau- KRAAD) 2016 02 22 sprendimą Nr. (2)-LV4-396 ir KRAAD Kretingos rajono agentūros 2016 01 25 privalomąjį nurodymą Nr. (11)-LT2-2.

Skunde nurodė, jog KRAAD Kretingos rajono agentūros vyresnysis specialistas E. M. 2016 01 25 surašė privalomąjį nurodymą Nr. (11)-LT2-2, kuriuo nurodė nugriauti jam nuosavybės teise priklausančią medinę tvorą (unikalus Nr. 4400-3150-0095), (duomenys neskelbtini), Kretingos r., užtvertą Jauryklos upelio apsaugos zonoje (penkis metrus nuo šlaito briaunos). KRAAD 2016 02 22 sprendimu Nr. (2)-LV4-396 KRAAD Kretinos rajono agentūros 2016 01 25 privalomasis nurodymas Nr. (11)-LT2-2 nepanaikintas. Nesutikdamas su KRAAD Kretinos rajono agentūros 2016 01 25 privalomuoju nurodymu Nr. (11)-LT2-2 ir KRAAD 2016 02 22 sprendimu Nr. (2)-LV4-396, pareiškėjas teigia, kad iš KRAAD Kretingos rajono agentūros 2016 01 25 privalomojo nurodymo Nr. (11)-LT2-2 neaišku, kokiu teisiniu pagrindu, kokiais teisės aktais vadovaujantis ir kokia apimtimi jis įpareigotas nugriauti jam nuosavybės teise priklausančią tvorą, todėl vertina, jog KRAAD Kretinos rajono agentūros 2016 01 25 privalomasis nurodymas Nr. (11)-LT2-2 neatitinka individualiam aktui keliamų reikalavimų. Teigia, kad jam nuosavybės teise priklausanti tvora nėra savališkas statinys, ji yra įregistruota viešajame nekilnojamojo turto registre, pastatyta nenukrypstant nuo projekto, kuris dar 2004 03 22 buvo suderintas su Kretingos rajono savivaldybės architektu, tvora pažymėta žemės sklypo plane. Nurodo, kad 2004 02 26 išduotame projektavimo sąlygų sąvade KRAAD nenurodė jokių reikalavimų, susijusių su Jauryklos upelio apsaugos juosta ir taikomais apribojimais. 2004 03 26 buvo išduotas statybos leidimas Nr. 32 pagal J. A. projektavimo įmonės parengtą projektą, kuriame buvo suprojektuota tvora, kurią pareiškėjas įpareigotas nugriauti. Teigia, kad KRAAD Kretingos rajono agentūros 2016 01 25 privalomasis nurodymas Nr. (11)-LT2-2 prieštarauja kitiems Statybos įstatyme numatytiems reikalavimams, nes nugriovus tvoros dalį ar ją perstačius į kitą vietą, tokia statyba gali būti pripažinta savavališka ir pareiškėjas gali būti įpareigotas pašalinti savališkos statybos padarinius- atstatyti tvorą į buvusią vietą, kaip tai numatyta projekte. Be to, įvykdžius KRAAD Kretingos rajono agentūros 2016 01 25 privalomąjį nurodymą Nr. (11)-LT2-2, būtų pažeistos pareiškėjo nuosavybės teisės- dalis tvoros būtų sunaikinta, todėl sumažėtų pareiškėjo valdomo turto dalis.

Atsakovas KRAAD atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundo reikalavimu sutinka. Nurodo, jog pagal Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų banko duomenis pareiškėjo žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos- paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (išrašo žyma Nr. XXIX). Pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų 1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343, 126.2 p., pakrantės apsaugos juostoje draudžiama tverti tvoras, išskyrus aplinkos ministro patvirtintuose saugomų rūšių veiksmų planuose numatytų teritorijų, atskirųjų želdynų valstybinėje ir savivaldybių žemėje, botanikos, zoologijos sodų, dendrologinių kolekcijų, paveldo objektų aptvėrimą ir kitus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo. Teigia, kad pareiškėjui priklausanti tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini), Kretingos r., užtverta paviršinio vandens telkinio- Jauryklos upelio- pakrantės apsaugos juostoje. Nurodo, kad atsižvelgdami į Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T2-177 patvirtinto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kretingos r., detaliojo plano sprendimius, būtent į tai, kad pareiškėjo nuosavybės teise valdomas žemės sklypas patenka į Jauryklos upelio pakrantės apsaugos juostą ir į tai, kad pareiškėjo užtverta tvora yra paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, kurioje draudžiama tverti tvoras, 2016 01 25 pareiškėjui buvo nurodyta nugriauti 5 metrus medinės tvoros nuo Jauryklos upelio briaunos, užtvertos Jauryklos upelio pakrantės apsaugos juostoje.

Teigiama, kad ginčo privalomasis nurodymas yra nepilnos apimties, todėl neprieštaraujama, kad jis būtų panaikintas, nes yra numatyta surašyti naują privalomąjį nurodymą, pareiškėją įpareigojant nugriauti visą tvorą, kuri patenka į Jauryklos upelio pakrantės apsaugos juostą.

Skundas tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 88 str. 2 p.).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl KRAAD 2016-02-22 sprendimo Nr. (2)-LV4-396 „Dėl 2016-01-25 privalomojo nurodymo Nr. (11)-LT2-2 panaikinimo“ ir KRAAD Kretingos rajono agentūros 2016-01-25 privalomojo nurodymo Nr. (11)-LT2-2 teisėtumo ir pagrįstumo.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Kontrolės įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė – tai valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu bei šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad privalomasis nurodymas – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Privalomasis nurodymas gali būti duodamas Kontrolės įstatymo 18 straipsnyje nurodytais atvejais: 1) kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti; 2) kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti; 3) kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis; 4) kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes; 5) kai padaryta žala aplinkai ir nustatomos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai. Reikalavimai privalomojo nurodymo turiniui įtvirtinti Kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad privalomajame nurodyme turi būti šie duomenys: 1) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, duodančio privalomąjį nurodymą, vardas, pavardė, pareigos, tarnybos vieta; 2) privalomojo nurodymo surašymo data ir vieta; 3) kam duodamas privalomasis nurodymas – juridinio asmens pavadinimas, adresas, o jei privalomasis nurodymas duodamas fiziniam asmeniui – jo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; 4) kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti; 5) privalomojo nurodymo apskundimo tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog privalomojo nurodymo turiniui kaip bendroji norma taikytinas ir Viešojo administravimo įstatymas, be kita ko, nustatantis viešojo administravimo principus bei reikalavimus individualiam administraciniam aktui (2012-08-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1659/2012; 2012-09-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2006/2012; 2012-09-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-2460/2012). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Privalomasis nurodymas turi būti pagrįstas ir teisėtas, t. y. turi atitikti Kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalies ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimus, jame aiškiai ir išsamiai turi būti nurodytos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis, ar šių teisės aktų pažeidimai, tai pagrindžiančios nustatytos aplinkybės, o nagrinėjamu atveju ir trunkamąjį pažeidimą pagrindžiantys faktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-08-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1659/2012; 2012-09-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2460/2012; 2016-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A450-556/2016).

Ginčijamas privalomasis nurodymas priimtas, vadovaujantis Kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 punktu (kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti), pareiškėją įpareigojant nugriauti jam nuosavybės teise priklausančią medinę tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre), esančią adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos r., užtvertą Jauryklos upelio apsaugos juostoje (penki metrai nuo upelio šlaito briaunos).

Iš KRAAD Kretingos rajono agentūros 2016-01-25 privalomojo nurodymo Nr. (11)-LT2-2 turinio matyti, jog pareiškėją įpareigojant atlikti jame nurodytus veiksmus, nenurodytos nustatytos aplinkybės, neįvardinta, kokius aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus pareiškėjas pažeidė. Teismo posėdžio metu atsakovo KRAAD atstovė patvirtino, jog tik po to, kai buvo priimti skundu ginčijami administraciniai aktai, paaiškėjo aplinkybė, jog pareiškėjo nuosavybės teise valdomas žemės sklypas patenka į Jauryklos upelio pakrantės apsaugos juostą ir visa medinė tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, kurioje tvoras tverti draudžiama.

Esant aukščiau nurodytiems KRAAD Kretingos rajono agentūros 2016-01-25 privalomojo nurodymo Nr. (11)-LT2-2 turinio trūkumams, nėra aiškios nagrinėjamo administracinio ginčo ribos, todėl toks administracinis aktas negali būti laikytinas atitinkančiu Kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalies ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu, kuriame nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka. Kontrolės įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas (aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija), išnagrinėjęs (išnagrinėjusi) skundą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) privalomąjį nurodymą palieka nepakeistą; 2) privalomąjį nurodymą pakeičia iš dalies, sumažindamas jame nustatytus reikalavimus arba pratęsdamas jo įvykdymo terminus; 3) privalomąjį nurodymą panaikina ir perduoda jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo; 4) privalomąjį nurodymą panaikina. Šio straipsnio 6 dalis nustato, kad priimtas sprendimas turi būti motyvuotas.

Esant aukščiau nurodytiems KRAAD Kretingos rajono agentūros 2016-01-25 privalomojo nurodymo Nr. (11)-LT2-2 turinio trūkumams, KRAAD 2016-02-22 sprendimas Nr. (2)-LV4-396 „Dėl 2016-01-25 privalomojo nurodymo Nr. (11)-LT2-2 panaikinimo”, kuriuo KRAAD Kretingos rajono agentūros 2016-01-25 privalomasis nurodymas Nr. (11)-LT2-2 paliktas nepakeistu, negali būti laikomas teisėtu, todėl vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu jis naikintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

skundą patenkinti visiškai.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros 2016 01 25 privalomąjį nurodymą Nr. (11)-LT2-2 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 02 22 sprendimą Nr. (2)-LV4-396 panaikinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.