- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-27
- Bylos Nr.
- N-575-73-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutarimo V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
V. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį surašytas dėl to, kad 2008 m. rugsėjo 4 d. 13 val. V. M. įmonėje Basanavičiaus g. 131, Šiauliuose, planinio patikrinimo metu rastas teritorijos tvarkymo darbus dirbantis A. Š., kuris nepateikė darbuotojo pažymėjimo, paaiškinime nurodė, kad dirba nuo 2008 m. liepos mėn., dirba 8 val. per dieną, sutartas darbo užmokestis 1200 Lt per mėnesį, darbo priemonėmis aprūpina įmonės vadovas, paskutinį kartą už darbą sumokėta 2008 m. rugpjūčio 14 d. 1200 Lt; įmonės pateiktas kasos išlaidų orderis, išduotas 2008 m. rugsėjo 1 d., išmokėti A. Š. 230 Lt už darbus pagal aktą 2008 m. balandžio 4 d. įrodo, kad A. Š. dirbo su nebegaliojančiu verslo liudijimu, kuris buvo išduotas laikotarpiui nuo 2008 m. kovo 6 d. iki 2008 m. balandžio 4 d.; 2008 m. rugsėjo 10 d. įmonės savininkas V. M. pateikė A. Š. išduotus verslo liudijimus Nr. V 0668576 ir Nr. V 0751180, galiojančius laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 6 d. iki 2008 m. balandžio 4 d ir nuo 2008 m. rugsėjo 5 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.. Tokiu būdu, įmonės savininkas V. M., leisdamas dirbti 2008 m. rugsėjo 4 d. A. Š. iki įsigaliojant verslo liudijimui, sutaręs dėl darbo sąlygų bei darbo užmokesčio ir nesudaręs su juo darbo sutarties, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus. Nelegaliu darbu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalį laikomas darbas, dirbamas nesudarius darbo sutarties.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 2 d. nutarimu išnagrinėjo bylos aplinkybes ir nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad duomenų, kuriais remiantis galima manyti, kad administracinis teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad V. M. įmonėje 2008 m. rugsėjo 4 d. A. Š. dirbo nelegaliai. Nelegalaus darbo faktas gali būti konstatuojamas tik nustačius Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje nurodytų darbo sutarties požymių buvimą: darbuotojo įsipareigojimą dirbti tam tikrą darbą, paklūstant darbovietėje nustatytai darbo tvarkai bei darbdavio įsipareigojimą mokėti darbo užmokestį, užtikrinti darbo sąlygas, t. y. konstatavus darbo sutarties teisinius santykius. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato galimybę fiziniams asmenims sudaryti įvairias sutartis ir panaudoti savo darbą. Civilinių sutarčių esmę sudaro tai, kad asmuo įsipareigoja atlikti tam tikrą, iš anksto apibrėžtą, užduotį, nėra sutarties šalių pavaldumo. Nagrinėjamu atveju tarp V. M. įmonės ir A. Š. nustatyti ne darbo sutarties teisiniai santykiai, o santykiai, sureguliuoti rangos sutartimi – V. M. įmonė su A. Š., dirbančiu pagal verslo liudijimą, 2008 m. kovo 1 d. pasirašė rangos sutartį gamybinių patalpų atstatymo ir remonto darbams nuo 2008 m. kovo 6 d. iki 2008 m. gruodžio 20 d., A. Š. dirbo tada, kai turėjo verslo liudijimą, atlyginimas už darbą mokamas pagal aktus apie atliktą darbą. Teismas nesirėmė A. Š. VDI Šiaulių skyriui rašytu paaiškinimu, nes paaiškinimas netikslus, nekonkretus, paaiškinime nurodytos aplinkybės (pvz., apie darbą nuo 2007 m. liepos mėn., apie paskutinio 1200 Lt atlyginimo gavimą 2008 m. rugpjūčio 14 d.) nepagrįsti kitais įrodymais. Teisme išklausius A. Š. parodymus teismas nusprendė, kad A. Š. supranta, kad dirba pagal „patentą“, gauna atlyginimą už padarytą darbą, bet kitų darbo santykių su V. M. įmone reguliavimo niuansų nesupranta. Atsižvelgdamas į tai, kad tarp V. M. įmonės ir A. Š. buvo ne darbo sutarties santykiai, o sudaryta rangos sutartis, teismas vertino, kad A. Š. darbas 2008 m. rugsėjo 4 d. su išduotu, bet dar negaliojančiu verslo liudijimu, nelaikytinas nelegaliu darbu.
II.
Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutarimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: teismas neatsižvelgė į tai, kad A. Š. 2008 m. rugsėjo 1 d. pagal kasos išlaidų orderį gavo 230 Lt už darbus, kurie buvo atlikti pagal 2008 m. balandžio 4 d. surašytą darbų atlikimo aktą, kai A. Š. verslo liudijimas, išduotas 2008 m. kovo 6 d. , jau nebegaliojo. Tikrinimo dieną – 2008 m. rugsėjo 4 d. 13 val. A. Š. negalėjo pateikti verslo liudijimo, kadangi jo neturėjo, verslo liudijimas buvo išduotas tik po minėto tikrinimo. A. Š. niekieno neverčiamas ir nepatarinėjamas parašė, kad V. M. įmonėje dirba nuo 2008 m. liepos mėn., dirba 8 val. per dieną, sutartas darbo užmokestis 1200 Lt per mėnesį, darbo priemonėmis aprūpina įmonės vadovas. Paskutinį kartą A. Š. teigimu, jam buvo sumokėta 1200 Lt už darbą 2008 m. rugpjūčio 14 d. Į administracinės bylos nagrinėjimą nebuvo kviečiamas pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą bei dalyvavęs nelegalaus darbo tyrime, todėl teismas negalėjo visapusiškai ir objektyviai nustatyti šio tirto nelegalaus darbo atvejo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (LVAT 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 259). Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (žr. byl. N3-443/2006).
Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad šioje byloje įrodymai visapusiškai ištirti nebuvo, esami prieštaravimai tarp įrodymų nebuvo pašalinti. Byloje yra duomenų, kad A. Š. dėl savo asmeninių savybių neturėjo galimybės organizuoti privatų verslą; o verslo liudijimą jam įgijo siekdamas paslėpti faktinius darbo santykius V. M.. Tokio pobūdžio bylose yra itin svarbu apklausti pažeidimą mačiusius asmenis, kadangi jie gali pateikti objektyvią informaciją, paaiškinti, kokie buvo pirmieji su darbo santykiais susijusių asmenų paaiškinimai ir pan. Iš byloje esančių duomenų (b.l. 3) matyti, kad pažeidimą matė ir su galimai nelegaliai dirbančiu asmeniu bendravo A. J. M. ir K. J. Šie asmenys liudytojais nebuvo apklausti. A. Š. apklaustas neišsamiai – nebuvo išnaudotos galimybės išsiaiškinti dėl darbo funkcijos, darbo organizavimo.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas, priimtas visapusiškai ir išsamiai neištyrus reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalinus byloje surinktų įrodymų prieštaravimų, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, ir todėl yra naikintinas, bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.