Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Disfanas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3592-864/2017 pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Disfanas“, suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą prašydamas iškelti UAB „Disfanas“ bankroto bylą. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau - Fondas) biudžetui sudaro 3 159,54 Eur. Skolą buvo bandoma išieškoti priverstine tvarka, tačiau įmonė jokio turto neturi, lėšų judėjimas įmonės sąskaitose nevyksta nuo 2016 m. liepos mėnesio.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 29 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Disfanas“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė M. Ž..Teismas, spręsdamas atsakovės (ne)mokumo klausimą, atsižvelgė į tai, jog atsakovė teismui nepateikė atsiliepimo į pareiškimą bei reikalaujamų įmonės finansinę padėtį apibūdinančių dokumentų, todėl rėmėsi pareiškėjo ir suinteresuoto asmens pateiktais dokumentais bei kitais teismui prieinamais registrų bei viešais duomenimis.Teismas, įvertinęs Juridinių asmenų registro duomenis, nustatė, kad atsakovė įmonių registre įregistruota 2013 m. rugpjūčio 13 d., finansinės atskaitomybės dokumentų viešam registrui neteikia nuo 2015 m., nors tokius dokumentus privaloma teikti kiekvienais metais per 30 dienų nuo momento, kai finansinės ataskaitos patvirtinamos įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalis). Teismas konstatavo, kad atsakovė jokio registruotino turto neturi, jos finansinė padėtis yra bloga. Valstybinio socialinio draudimo įmokos nuosekliai nemokamos nuo 2016 m. vidurio ir bylos nagrinėjimo metu įsiskolinimas sudarė 3 978,57 Eur, t. y. įmonės skola nuo VSDFV Vilniaus skyriaus kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išaugo beveik 1 000 Eur suma. Mokestinės nepriemokos suma sudaro 654,99 Eur. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Disfanas“ yra nemoki, realiai jokios veiklos nevykdo bei ilgą laiką neatsiskaito su valstybės biudžetu, net ir žinodama, kad VSDFV Vilniaus skyrius ketina iniciuoti atsakovei bankroto bylą. Įvertinęs tai, teismas konstatavo bankroto bylos atsakovei iškėlimo pagrindo pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktus egzistavimą. Vadovaudamasis ĮBĮ nustatytais reikalavimais, teismas paskyrė atsakovės bankroto administratorių.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo ieškinį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovės direktorius iki 2017 m. balandžio 18 d. įsipareigoja padengti visą susidariusį įsiskolinimą pareiškėjui VSDFV Vilniaus skyriui, todėl bankroto procesas turėtų būti nutrauktas pagal ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą.Įvertinus tai, jog sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo prioritetas pirmiausia turi būti taikomas reabilitaciniam bei veiklos išsaugojimo tikslams, atsakovė atsiskaitys su vieninteliu kreditoriumi, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turėtų spręsti, kad yra pagrindas panaikinti nutartį iškelti atsakovei bankroto bylą. Nagrinėjamu atveju atsisakymas kelti bankroto bylą nepažeistų kitų kreditorių interesų, nes joks kitas įmonės kreditorius į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė. Be to, įmonės valdymo organų civilinę atsakomybę dėl nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ar žalos įmonei padarymo yra griežtai reglamentuota teisės aktuose, todėl nagrinėjamu atveju grėsmė, jog neiškėlus bankroto bylos, nukentės įmonės kreditorių interesai, yra mažai tikėtina. Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:VSDFV Vilniaus skyrius ieškinyje nurodė, kad atsakovė Fondo biudžetui yra skolinga nuo 2016 m. antro ketvirčio. Atsakovė nesumokėjo privalomų įmokų nuo 2016 m. birželio mėnesio. Ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo rengimo dieną (2017 m. sausio 18 d.) atsakovės įsiskolinimo Fondo biudžetui suma buvo 3 159,54 Eur (3 113,01 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 46,53 Eur delspinigių). Įmonėje yra 4 apdraustieji, kuriems kiekvieną mėnesį skaičiuojamos draudžiamosios pajamos ir nuo jų socialinio draudimo įmokos, kurios nesumokamos į Fondo biudžetą, todėl kas mėnesį įmonės įsiskolinimas didėja. Atsakovės įsiskolinimas Fondo biudžetui 2017 m. balandžio 27 d. duomenimis išaugo iki 4 428,61 Eur (padidėjo 1 269,07 Eur). Įvertinus tai, kad atsakovės direktorius nėra įvykdęs atskirajame skunde prisiimto savo įsipareigojimo padengti visą susidariusį įsiskolinimą Fondo biudžetui, o įsiskolinimas nuolat didėja, darytina išvada, kad atsakovė yra finansinių sunkumų turinti įmonė, kuri yra nepajėgi vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemoki, todėl jai pagrįstai iškelta bankroto byla.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas atsisako kelti įmonei bankroto bylą, jei įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus. Šiuo atveju nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo yra priimta 2017 m. kovo 29 d., atsakovė iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimų nepatenkino.Atsakovė yra skolinga ne tik VSDFV Vilniaus skyriui, bet ir VMI. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2017 m. balandžio 24 d. atsakovės mokestinė nepriemoka buvo 680,65 Eur, iš jų 633,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 47,65 Eur delspinigių. Atsakovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2016 m. birželio 30 d. ir ji nuolat didėja.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

Dėl bylos esmės

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 29 d. nutartimi iškėlė apeliantei bankroto bylą dėl nemokumo. Įmonės bankroto bylos iškėlimo pagrindai numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pareiškėjo ir suinteresuoto asmens pateiktais dokumentais bei viešųjų registrų duomenimis, sprendė, kad atsakovė yra nemoki, todėl yra pagrindas kelti jai bankroto bylą. Teismas nustatė, kad atsakovė jokio registruotino turto neturi, jos finansinė padėtis yra bloga, jokios realios veiklos įmonė nevykdo, valstybinio socialinio draudimo įmokos fondo biudžetui įmokos nemokamos nuo 2016 m. vidurio (bylos nagrinėjimo metu įsiskolinimas sudarė 3 978,57 Eur), o mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui suma sudarė 654,99 Eur. Apeliantė pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių savo mokumą, ir to neįrodinėjo. Atskirasis skundas nėra grindžiamas aplinkybėmis ir teisiniais argumentais dėl 12 punkte išdėstytos nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismo išvados apie atsakovės nemokumą ir pagrindo kelti jai bankroto bylą buvimą neanalizuojamos ir nevertinamos, tik pasisakoma dėl skunde nurodyto atsisakymo kelti bankroto bylą pagrindo. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad atsakovės direktorius iki 2017 m. balandžio 18 d. įsipareigoja padengti visą susidariusį įsiskolinimą pareiškėjui VSDFV Vilniaus skyriui, todėl bankroto procesas turėtų būti nutrauktas pagal ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Apeliantė nepateikė apeliacinės instancijos teismas duomenų, liudijančių visišką atsiskaitymą su ieškovu. Pagal viešai priteinamus draudėjų duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), apeliantė ne tik kad iki šiol nepadengė įsiskolinimo VSDF biudžetui, bet skola ir toliau didėja ir 2017 m. gegužės 24 d. sudaro 4 898,05 Eur. Aplinkybę, kad į teismą iškelti bankroto bylą pasikreipusio kreditoriaus reikalavimas nepatenkintas, savo atsiliepime į atskirąjį skundą patvirtina ir pareiškėjas. Taigi atsakovei nepatenkinus kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimo, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti dėl atsisakymo iškelti atsakovei bankroto bylą pagal ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą, kaip to prašo apeliantė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.