- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-20
- Bylos Nr.
- 2-2239/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00245-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas, Egidijus Žironas
- Pareiškėjas
- B. U.
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- B. U.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. U. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 20 d. nutarties, kuria nutarta atsisakyti atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti bei atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei B. U. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe bei ieškovo turto dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje dydžio nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo teisės normų, nustatančių prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminus, bei CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 - 4 punktuose įtvirtintų teisės normų, apibrėžiančių proceso atnaujinimo pagrindus.
Šalies argumentai
Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 0,09 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigtą statyti namą, unikalus pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, jo ir atsakovės B. U. bendrąja daline nuosavybe bei pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į 1/2 dalį šio turto. Ieškovas nurodė, kad su atsakove gyveno neregistruotoje santuokoje 16 metų ir vedė bendrą ūkį. Iš pradžių šalys gyveno ieškovui priklausiusiame bute, vėliau, pardavę šį butą, gyveno pas atsakovės motiną bei nusprendė įsigyti žemės sklypą ir statyti gyvenamąjį namą. 1993 m. lapkričio 3 d. O. P. ieškovui davė įgaliojimą privatizuoti šio ginčo 0,09 ha žemės sklypą bei sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovas faktiškai valdė šį žemės sklypą iki pardavimo ir negalėdamas įforminti pirkimo–pardavimo sutarties pats su savimi, bendru sutarimu su atsakove nutarė šį žemės sklypą įforminti atsakovės vardu. Ieškovas pinigus O. P. už įsigytą žemės sklypą sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis. 1997 m. gruodžio 15 d. atsakovės vardu buvo gautas leidimas Nr. 32/97 vykdyti statybos darbus žemės sklype. Ieškovas namo statybai panaudojo savo turėtas asmenines lėšas; taip pat 26 000 Lt, gautų 1997 m. rugsėjo 19 d. pardavus jam nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje; ir 27 688 Lt, gautų 2007 m. kovo 20 d. pardavus gyvenamąjį namą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), Pagėgiuose. Ieškovas statybos darbus faktiškai atliko savo jėgomis, o kai kuriems darbams atlikti samdė darbuotojus, prie namo statybos prisidėjo ir atsakovė. Ieškovas ginčo namo statybai ir įrengimui iš savo lėšų pirko įvairias medžiagas, plastikinius langus, stogo langus, medieną, 2007 m. rugsėjo 20 d. sudarė sutartį su UAB „Vinkelis ir Ko“ dėl langų sumontavimo ir priėmė atliktus darbus. Atsakovė 2007 m. balandžio 3 d. išvyko gyventi į Angliją ir nuo šio laikotarpio nebesidomi namo statybos darbais. Ieškovas nebaigtame statyti name gyvena vienas. Ieškovo ir atsakovės faktiniai santykiai tęsėsi nuo 1992 metų iki 2008 metų pavasario ir jie atitiko santuokinius santykius. Iš šių aplinkybių ieškovas darė išvadą, kad tarp jo ir atsakovės buvo susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
Atsiliepimas
Atsakovė B. U. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad su ieškovu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kartu gyveno mažiau nei metus, dažnai pykosi, nes atsakovas vartojo alkoholį, išgėręs būdavo agresyvus. Atsakovė 1996 m. gruodžio 10 d. persikėlė gyventi pas savo motiną į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vėliau - į socialinį būstą. Šalys kartu gyveno tik nuo 1996 m. vasario 12 d. iki 1996 m. gruodžio 10 d. ir jokio bendro ūkio nevedė, buvo tik draugai, gyveno tame pačiame bendrabučio bute, tačiau skirtinguose kambariuose, nes atsakovė turėjo nepilnamečių vaikų. Ieškovė 1994 m. liepos 14 d. iš asmeninių lėšų įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Statybos leidimas buvo išduotas ieškovei kaip žemės sklypo savininkei. Atsakovė namą statė iš asmeninių lėšų (darbo užmokesčio, premijų, santaupų, dividendų, lėšų už parduotas akcijas) bei iš jos darbovietės VĮ „Naftos terminalas“ gauto statybinio laužo: plytų, sąramų ir kt. Atsakovė namą statė ūkio būdu, atlikti statybos darbus jai padėjo daug pažįstamų žmonių (įskaitant ir ieškovą), atsakovė pati asmeniškai mūrijo sienas, tinkavo namo vidų, vedžiojo elektros instaliaciją. Ieškovas vietoj atlygio už darbą paprašė leisti jam laikinai pagyventi nebaigtame statyti name, tuo tarpu atsakovė gyveno pas tėvus ir socialiniame būste. Atsakovė nebaigtą statyti gyvenamąjį namą deklaravo vienkartinėje gyventojo turto deklaracijoje. Ieškovas į nebaigtą statyti namą pradėjo nešti visokius savo daiktus, savavališkai įsirengė šildymo įrenginį, atliko kitus statybos darbus, kuriuos reikia perdaryti, todėl atsakovė paragino ieškovą gera valia atlaisvinti užimtas patalpas. Atsakovė nežinojo, ar ieškovas naudojo namo statybai savo lėšas. Ieškovas buvo išsiskyręs, turėjo 2 vaikus, kuriems mokėjo išlaikymą, todėl lėšų neturėjo. Iš šių aplinkybių atsakovė darė išvadą, kad tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai. Be to, dėl teisinių santykių, susiklosčiusių šalims gyvenant bute, atsakovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino - pripažino 0,09 ha žemės sklypą, kadastro registre Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigtą statyti namą, unikalus pastato (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, A. K. bei B. U. bendrąja daline nuosavybe, teismas taip pat pripažino A. K. nuosavybės teisę į 1/2 dalį minėto turto. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl jungtinės veiklos teisinių santykių tarp nesusituokusių asmenų, nesant bendros jungtinės veiklos sutarties rašytinės formos, todėl netaikė įrodinėjimo liudytojų parodymais ribojimo (CK 1.93 str. 6 d.). Teismas, įvertinęs byloje pateiktus šalių paaiškinimus, nustatė, kad labiau tikėtina, jog šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, darė įnašus pinigais, pirko statybines medžiagas ir savo darbu sukūrė jungtinės veiklos rezultatą - ginčo turtą (1964 m. CK 472, 474 str.). Šią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į didžiąją dalį liudytojų parodymų, kurie patvirtino, kad ieškovas ir atsakovė kartu gyveno ir statė ginčo gyvenamąjį namą. Byloje šių aplinkybių nepatvirtino tik apklausti kaip liudytojai artimi atsakovės giminaičiai bei jų draugai, todėl teismas šiuos parodymus atmetė kaip pateiktus asmenų, tiesiogiai suinteresuotų šios bylos baigtimi. Teismas nusprendė, kad byloje esantys netiesioginiai rašytiniai įrodymai patvirtina jungtinės veiklos sandorio sudarymą: 1997 m. rugsėjo 19 d. ir 2007 m. kovo 20 d. pirkimo–pardavimo sutartys patvirtina, kad ieškovas pardavė nekilnojamąjį turtą; darbo užmokesčio pažymos ir 2005 m. rugsėjo 26 d. lizingo kortelės su kredito limito sutartimi patvirtina, kad ieškovas tuo metu turėjo pajamų; PVM sąskaitos-faktūros, pinigų priėmimo kvitai ir mokėjimo nurodymai, išrašyti ieškovo vardu, patvirtina, kad ieškovas pirko statybines medžiagas ginčo objektui. Teismas nusprendė, kad atsakovės teiginius, jog ji yra vienintelė ginčo turto savininkė, remiantis oficialiais rašytiniais įrodymais (žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, leidimu statybai, Nekilnojamojo turto registro duomenimis), paneigė abi šalys, pasisakydamos, kad ieškovas, turėdamas įgaliojimą parduoti šį sklypą pats su savimi sudaryti pirkimo – pardavimo sutarties negalėjo, todėl sklypą nupirko atsakovės vardu. Teismas atsakovės poziciją vertino kaip nenorą, šalių santykiams nutrūkus, dalintis su ieškovu sukurtu bendru turtu. Teismas nusprendė, kad ieškinio senaties terminas dėl bendro gyvenimo laikotarpyje nuo 1996 m. vasario 12 d. iki 1996 m. gruodžio 10 d. pasekmių nėra praleistas, nes ieškovas apie jo pažeidžiamas teises sužinojo atsakovei 2008 m. spalio 10 d. pateikus Klaipėdos miesto apylinkės teismui ieškinį dėl jo iškeldinimo (CK 1.125 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas be kitų motyvų nutartyje nurodė, kad kasatorė B. U. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog bylą nagrinėję teisėjai tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismų procesuose buvo neobjektyvūs ir šališki, byloje taip pat nėra įrodymų, jog atsakovė teikė pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo iki pirmosios ar apeliacinės instancijų teismams pradedant nagrinėti bylą iš esmės, taip pat kasatorė nepateikė įrodymų, jog nežinojo šios aplinkybės iki pradedant bylą nagrinėti iš esmės.
Šalies argumentai
Pareiškėja B. U. pateikė prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 23 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Pareiškėja nurodė, jog terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo nėra praleistas, nes jis skaičiuotinas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarties priėmimo, o tuo atveju, jei jis yra praleistas, teismas turi terminą atnaujinti, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Pareiškėja teigė, kad ji nežinojo, jog ieškovas A. K. yra nuteistas 2009 m. gegužės 7 d. baudžiamuoju įsakymu, kad ieškovo advokatė O. G. yra dirbusi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininke, kad byloje kaip liudytojas ieškovo pusėje buvo apklaustas P. A. M., kuris yra ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos E. M. sutuoktinis. Iš šių naujai paaiškėjusių aplinkybių pareiškėja darė išvadą, kad teismai šališkai ir neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir vadovaudamiesi melagingais ieškovo parodymais, duotais tada kai jis jau buvo teistas baudžiamojoje byloje už melagingų parodymų davimą, priėmė neteisingus ir nepagrįstus sprendimus, kas sudaro pagrindą atnaujinti šioje byloje procesą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2-4 punktais.
Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimo į prašymą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjos B. U. prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas nustatė, kad pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nes apie naujai paaiškėjusias aplinkybes sužinojo 2010 m. rugpjūčio 10-12 dienomis, kai grįžo iš Jungtinės Karalystės. Be to, pareiškėja naujai paaiškėjusias aplinkybes taip pat nurodė ir 2010 m. rugpjūčio 17 d. paduodama kasacinį skundą. Teismas nutarė, kad pareiškėja nenurodė svarbių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu atnaujinimo pagrindą sudaro tik tokia aplinkybė, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tuo tarpu pareiškėja, teigdama, kad nežinojo, jog ieškovui atstovauja advokatė O. G., kuri yra dirbusi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininke, o byloje kaip liudytojas ieškovo pusėje buvo apklaustas P. A. M., kuris yra ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos E. M. sutuoktinis, nenurodo, kaip šie faktiniai duomenys pakeistų jau konstatuotus teismo sprendimu faktus ir kaip tai pakeistų proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinę kvalifikaciją. Pareiškėjos proceso atnaujinimo motyvas – buvusios Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės įtaka priimant palankų sprendimą ieškovui – yra pagrįstas prielaidomis, o ne faktais. Teismas pažymėjo, kad O. G. 2000 m. gegužės 30 d. prezidento dekretu buvo atleista iš Klaipėdos apygardos teismo teisėjos pareigų, o pareiškėjos bylą nagrinėjęs teisėjas S. K. Klaipėdos apygardos teismo teisėju buvo paskirtas tik 2008 m. kovo 19 d. prezidento dekretu, kas reiškia, jog bylą nagrinėjęs teisėjas ir ieškovo atstovė kartu nėra dirbę Klaipėdos apygardos teisme. Pareiškėjos byla Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama praėjus devyneriems metams nuo to laiko, kai ieškovo atstovė dirbo Klaipėdos apygardos teisme. Be to, pareiškėjos bylą nagrinėjo Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuriuose ieškovo atstovė nėra dirbusi, kas reiškia, jog šią bylą išnagrinėjo nešališkas teismas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė nė vieno pagrindo, kuriuo remiantis teisėjos sutuoktinis negalėjo būti apklausiamas byloje kaip liudytojas (CPK 189 str. 2 d.).
Teismas nustatė, kad vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 3-4 punktais prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridėtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriame būtų nurodyta bent viena aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu turi būti nustatyti aiškiai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, duoti nagrinėjant bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Tuo tarpu pareiškėja nurodo, jog ji nežinojo aplinkybės, kad ieškovas A. K. yra nuteistas 2009 m. gegužės 7 d. baudžiamuoju įsakymu. Iš šio baudžiamojo įsakymo matyti, kad ieškovas buvo nuteistas už melagingų parodymų davimą ikiteisminio tyrimo metu, kuris buvo pradėtas pagal jo paties pareiškimą dėl iš jo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dingusių daiktų. Šie ieškovo duoti parodymai yra visiškai nesusiję su civiline byla, kurioje atsakove buvo pareiškėja, nes ši aplinkybė bylą nagrinėjant civilinio proceso metu nebuvo analizuojama. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pareiškėjai buvo žinoma, jog yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame ieškovui pareikšti įtarimai dėl melagingų parodymų davimo baudžiamojoje byloje, kadangi pati pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog niekas jos ikiteisminio tyrimu metu neapklausė, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnas paaiškino, kad ji nėra šioje byloje nukentėjusioji.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėja B. U. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį, atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 23 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:
terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti turi būti skaičiuojamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarties priėmimo momento, nes proceso atnaujinimas galimas tik tose bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 365 str. 1 d.). Be to, minėtoje nutartyje konstatuota, kad kasacinis teismas negali vertinti pareiškėjos nurodytų aplinkybių apie teismo šališkumą, nes byloje nėra jas patvirtinančių įrodymų.teismas, pažeisdamas protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, neatnaujino termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nors pareiškėja nurodė, jog jai paaiškėjo naujos aplinkybės apie ieškovo advokatę ir liudytoją, kurios įrodo teismo šališkumą. Šias aplinkybes ieškovas sąmoningai nuslėpė nuo teismų;pareiškėja apie 2009 m. gegužės 7 d. baudžiamąjį įsakymą, kuriuo ieškovas buvo pripažintas kaltu dėl melagingų parodymų (jog atsakovė pagrobė iš ieškovo turto už 25 400 Lt iš ginčo namo) ikiteisminio tyrimo įstaigai davimo, sužinojo tik 2010 m. rugpjūčio 11 d., kuomet šį įsakymą gavo iš ieškovo atstovo. Pastaroji aplinkybė turėjo esminės reikšmės, priimant sprendimą šioje byloje, nes, paaiškėjus ieškovo melagingiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu, pareiškėjo parodymai, duoti šioje civilinėje byloje, turėjo būti vertinami kritiškai. Tuo tarpu teismo posėdyje pareiškėja nurodė, jog, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jai buvo žinoma apie ieškovui pareikštus įtarimus dėl vagystės, o ne dėl melagingų parodymų davimo. Teismui iškilus neaiškumų, jis privalėjo išsireikalauti baudžiamąją bylą, ko nepadarė;naujai paaiškėjusios aplinkybės patvirtina teismų šališkumą ieškovo atžvilgiu ir nepagrįstą vadovavimąsi tik ieškovo ir jo liudytojų pateiktais įrodymais. Tuo tarpu teismas nepagrįstai konstatavo visų teismų nešališkumą, nes pareiškėja aiškiai nurodė, kad apie naujas aplinkybes sužinojo tik 2010 m. rugpjūčio 8-10 d., kai byla jau buvo išnagrinėta apeliacine tvarka ir naujai paaiškėjusių aplinkybių pareiškėja negalėjo nurodyti apeliaciniame skunde;skundžiamą nutartį priėmusi teisėja E. M. buvo šališka, nes ji šią nutartį slėpė nuo pareiškėjos ir jos atstovo, nepaskelbė viešai LITEKO sistemoje, sekretorei J. D. uždraudė šią nutartį išsiųsti paštu, atsakovės advokatui R. K. 2011 m. birželio 22 d. atsisakė nutartį išduoti, pareiškėjai tik per teismo pirmininką pavyko 2011 m. birželio 22 d. faksu išreikalauti šios nutarties. Dėl šių aplinkybių pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismo pirmininką ir kartu kreipiasi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydama teisėjai E. M. iškelti drausmės bylą.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nutartis paliekama nepakeista.
CPK 331 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Vadinasi, nepaisant to, ar civilinė byla yra nagrinėjama kasacine tvarka, joje priimtas galutinis apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo momento. Atsižvelgiant į šias teisines nuostatas, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės atskirojo skundo argumentus, jog bylą nagrinėjant kasacine tvarka, joje priimtas sprendimas apeliacine tvarka laikomas neįsiteisėjusiu.
CPK 365 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje „Proceso atnaujinimas“ nustatytais pagrindais ir tvarka. Iš šios bei aukščiau minėtos teisinės nuostatos teisėjų kolegija daro išvadą, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo galimybė tiesiogiai nepriklauso nuo kasacinės instancijos teismo nutarties priėmimo momento. Tačiau civiliame procese galioja ekonomiškumo ir koncentracijos principai (CPK 7 str.), vadovaujantis kuriais suinteresuotas asmuo privalo sąžiningai įstatymų nustatyta tvarka naudotis savo procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teise paduoti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Sąžininga šalis, naudodamasi savo procesinėmis teisėmis, turėtų siekti proceso ekonomiškumo ir nuoseklumo, iš ko seka, kad ji netūrėtų inicijuoti keleto teisminių procesų vienu metu dėl to paties pažeisto intereso gynimo bei atitinkamai neturėtų inicijuoti proceso atnaujinimo toje byloje, kurioje dar yra nagrinėjami materialiniai ar procesiniai klausimai teismų sistemos kontrolės instancine tvarka. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybė, jog atsakovė nesikreipė dėl proceso atnaujinimo iki kol nebuvo išnagrinėta ši civilinė byla kasacine tvarka, yra laikytina svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą atnaujinti 3 mėnesių terminą atsakovės prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti (CPK 78 str., 368 str.). Todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti dėl aplinkybių, kurios atsakovei paaiškėjo 2010 metų rugpjūčio mėnesį.
Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodinėja tris proceso atnaujinimo pagrindus šioje byloje. Kaip vieną iš proceso atnaujinimo pagrindų ji nurodo naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovei bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: „1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-370/2011, 2011 m. liepos 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-337/2011, 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-192/2011 ir kt.). „Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-373/2011). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės išvardintos aplinkybės neatitinka būtent ketvirtojo požymio, tai yra atsakovė neįrodė, kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės įtakoja byloje priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Atsakovė, teigdama, kad bylą nagrinėjęs teismas priėmė šališką sprendimą dėl to, jog ieškovą atstovavusi advokatė buvo dirbusi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininke, nepateikė nei vieno šią savo prielaidą pagrindžiančio įrodymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog byloje dalyvaujančio asmens atstovu yra buvęs to teismo teisėjas (pirmininkas) pati savaime nelaikoma pagrindu teisėjui nusišalinti (CPK 65 str.). Vadinasi, pareiškėja, teigdama, kad ši aplinkybė įtakojo teismo nešališkumą, turėjo pateikti tai patvirtinančius konkrečius įrodymus, kurie keltų abejones bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu (CPK 66 str., CPK 12 ir 178 str.). Tuo tarpu pareiškėja, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, jokių teismo šališkumą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Be to, pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas buvo paliktas nepakeistas, patikrinus jo teisėtumą apeliacine bei kasacine tvarka.
Kita atsakovės nurodyta kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, jog liudytojas P. A. M. yra Klaipėdos apygardos teismo teisėjos sutuoktinis, taip pat neįtakoja byloje priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ištyręs visus byloje esančius (rašytinius, žodinius ir vaizdinius) įrodymus bei įvertinęs jų tarpusavio ryšį ir įrodytinumo lygį (CPK 176 – 177 str., 183 str.). Atsakovės minimas liudytojas buvo vienas iš aštuoniolikos liudytojų (b.l. 181-198, t. 1). Šio liudytojo nurodytus faktus, kad ieškovas ir atsakovė elgėsi kaip šeima bei bendrai statė namą, patvirtino eilė kitų liudytojų: J. P. Š. (bylos šalių kaimynas), A. L. (bylos šalių kaimynas), G. M. (bylos šalių kaimynas) ir kiti (b.l. 199-207, t. 1). Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, daro išvadą, kad teismui priimant galutinį sprendimą, liudytojo P. A. M. paaiškinimai neturėjo lemiamos ir esminės įtakos ieškinio tenkinimui. Be to, atsakovė nepateikė jokių rodymų, kurie patvirtintų šio liudytojo šališkumą ar teismo šališkumą vien dėl to, kad liudytojas buvo vienos iš Klaipėdos apygardos teismo teisėjų sutuoktinis (CPK 12 ir 178 str.). Tuo tarpu imperatyvaus draudimo liudytoju civilinėje byloje būti vieno iš teisėjų sutuoktiniui įstatymo leidėjas nenumatė.
Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Todėl atsakovės atskirojo skundo argumentai, kuriais ji įrodinėja egzistuojant proceso atnaujinimo šioje byloje pagrindą, įtvirtintą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 12 ir 178 str.).
Atsakovė teigia, kad nauja aplinkybė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamojoje byloje Nr. 1-586-606/2009) ieškovas buvo pripažintas kaltu dėl melagingų parodymų (jog atsakovė pagrobė iš ieškovo turto už 25 400 Lt iš ginčo namo) ikiteisminio tyrimo įstaigai davimo, sudaro šios bylos proceso atnaujinimo pagrindus, įtvirtintus CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose. Vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 4 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą. Minėtos teisinės nuostatos suponuoja išvadą, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose įtvirtintais pagrindais procesą byloje galima atnaujinti tik tuomet, kai paaiškėja, jog teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyti faktai turėjo reikšmės priimant sprendimą civilinėje byloje, tai yra šie faktai susiję su ginčo metu įrodinėtomis aplinkybėmis bei paneigia, patvirtina ar pakeičia jų teisinį kvalifikavimą. Tuo tarpu įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. baudžiamuoju įsakymu nustatyta aplinkybė, kad ieškovas davė ikiteisminio tyrimo metu melagingus parodymus apie tai, jog atsakovė pavogė jo turtą iš ginčo namo, šioje civilinėje byloje nebuvo vertinama ir ji niekaip neįtakojo šioje byloje priimto galutinio teismo sprendimo. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės atskirojo skundo argumentus, kuriais ji įrodinėja egzistuojant šios bylos proceso atnaujinimo pagrindus, įtvirtintus CPK 366 straipsnio 1 dalies 3-4 punktuose. Atitinkamai teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą atsakovės prašymą dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-586-606/2009 išreikalavimo iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo, nes minėtoje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės niekaip neįtakoja šioje civilinėje byloje priimto galutinio teismo sprendimo pagrįstumo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka tikslas yra patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str., 338 str.). Tuo tarpu teisėjo, pirmąja instancija nagrinėjusio šią civilinę bylą, drausminės atsakomybės klausimas yra sprendžiamas ne apeliacine tvarka, o teismų administravimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl teisėjų kolegija atsakovės atskirojo skundo argumentus, susijusius su skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos drausmine atsakomybe, atmeta kaip negalinčius sudaryti apeliacijos objekto (CPK 306 str., 338 str.).
Teisėjų kolegija dėl kitų atsakovės atskirojo skundo argumentų atskirai nepasisako, nes jie yra teisiškai nereikšmingi, vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą.
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės B. U. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 20 d. nutarties, nustatė, kad, nors pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl termino atnaujinimo prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, jog atsakovės nurodytos aplinkybės nesudaro proceso atnaujinimo pagrindų, įtvirtintų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2-4 punktuose. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str.). Todėl atsakovės atskirasis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.