Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1193-731/2009 pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui dėl civilinės būklės aktų įrašų anuliavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. S. 2009-09-15 pateikė pareiškimą, prašydamas anuliuoti civilinės būklės aktų įrašus Nr. 7 ir Nr. 5 E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. S., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimuose duomenis apie įrašytą tėvą V. S.. Nurodė, kad įrašai neteisingi, nes jis nėra biologinis šių nepilnamečių vaikų tėvas. Šių vaikų motina A. S. (buvusi V. S. sutuoktinė) mirė 2009-04-14 (CK 3.286 str. 1 d., CPK 442 str. 1 d. 7 p., 514 str.).

Zarasų rajono apylinkės teismas 2009-09-21 nutartimi atsisakė priimti pareiškimą. Teismas iš E. S. ir R. S. gimimo liudijimų nustatė, kad jie gimė atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jų tėvu įrašytas pareiškėjas V. S., tuometinis A. S., mirusios 2009-04-14, vyras. Santuoka sudaryta 1986-11-15, nutraukta 2000-09-27. Teismas pabrėžė, jog nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Teismas, atsižvelgęs į šią aplinkybę, konstatavo, jog šis pareiškimas dėl civilinės būklės akto ištaisymo nenagrinėtinas teisme ir jį priimti atsisakė. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad jis turi teisę kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo (CK 3.141 str. 2 d., 3.146 str. 2 d., 3.150 str.; CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjas V. S. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2009-09-21 nutartį ir perduoti klausimą Zarasų rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, varžanti pareiškėjo teisę kreiptis į apylinkės teismą pagal savo gyvenamąją vietą ir priimta, padarius klaidingą ir prieštaraujančią CK 3.286 str. 1 d., CPK 442 str. 1 d. 7 p., 514 str. – 516 str. normoms išvadą. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl žinybingumo reikalavimų nesilaikymo, nenurodęs į kurią žinybą pareiškėjas turėtų kreiptis ir tokiu būdu užkirto kelią pareiškėjui ginti savo teisę ir pažeistus interesus. Pirmosios instancijos teismas formaliai sprendė bylos žinybingumo klausimą, neatsižvelgė į aplinkybę, jog, ginčijant tėvystę ieškinio tvarka pareiškėjas tokioje byloje negali atsakovu patraukti jau mirusios buvusios savo sutuoktinės. Tai yra toks teismo siūlomas tėvystės nuginčijimo būdas negalimas, kadangi nėra atsakovo. Pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl civilinės būklės aktų įrašų anuliavimo ypatingosios teisenos tvarka, nes Vilniaus rajono savivaldybės CMS į advokato 2009-07-10 prašymą net neatsakė. Tokiu būdu atsisakant priimti pareiškimą, pareiškėjui galutinai užkertamas kelias ginti savo pažeistą teisę ir teisėtus interesus.

Atskirasis skundas atmestinas. LR CK 3.151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo gali asmuo, kuris vaiko gimimo akto įraše įrašytas kaip vaiko tėvas. Tai reiškia, kad tėvystė gali būti ginčijama tik ieškinine tvarka. Nagrinėjant ginčus dėl tėvystės nuginčijimo, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas (CK 3.153 str.). Tai, kad galima ypatingosios teisenos tvarka kreiptis į pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismą dėl civilinės būklės aktų pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo (CPK 514 str. 1 d.), nereiškia galimybės supaprastinta tvarka anuliuoti įrašus apie tėvą, nenuginčijus pačios tėvystės, kai vaikų biologinė motina yra mirusi.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškimą dėl anuliavimo civilinės būklės aktų įrašus Nr. 7 ir Nr. 5 E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. S., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimuose duomenų apie tėvą V. S., kaip nenagrinėtiną teisme, nes ieškinine tvarka nėra nuginčyta tėvystė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, atsisakydamas priimti šį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Zarasų rajono apylinkės teismo 2009-09-21 nutartį, kuri iš esmės yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas iš esmės išspręstas teisingai. Siekiant realizuoti civiliniame procese įtvirtintą kooperacijos, operatyvumo ir ekonomiškumo principus, apeliacinės instancijos teismas papildo skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį, išaiškinat ieškovui, kad jis turi teisę pateikti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo apylinkės teismui pagal atsakovų gyvenamąją vietą. Kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui (LR CPK 2 str., 5 str., 7 str., 8 str., 29 str., 137 str. 2 d. 1 p., 3 d., 313 str., 320 str., 328 str., 338 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį iš esmės nepakeistą, papildant nutarties rezoliucinę dalį:

„Išaiškinti V. S., kad jis turi teisę pateikti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo apylinkės teismui pagal atsakovų gyvenamąją vietą“.