Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. M. ir Joniškio rajono notarų biuro notarei L. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo priėmimo nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. I. L. M. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. M. po mamos R. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti ir panaikinti Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo faktą, įregistruotą Testamentų registre (identifikavimo kodas - (duomenys neskelbtini)) į R. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), turtą (b. l. 22-25).

2. I. L. M. teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo mama R. K.. Ji testamento nepaliko. Jos pirmos eilės įpėdiniais pagal įstatymą yra jis ir jo brolis A. M.. Po mamos mirties liko jos vardu registruotas turtas: butas su priklausiniais (garažu, 132/1000 dalimis ūkinio pastato su tremperiu), esantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. Po mamos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Jos palikimą priėmė faktiniu valdymu: kartu su tėvu nuvyko į butą, atjungė elektrą ir šildymą, viską sutvarkė, kai kuriuos namų apyvokos daiktus ir baldus pasiliko sau, o kai kuriuos - atidavė tėvui. Po mamos mirties pradėjo rūpintis minėtu turtu kaip savu, butą prižiūrėjo nuolat lankėsi, tvarkėsi, vėdino ar šildė patalpas, mokėjo turto išlaikymo mokesčius ir t. t. Turtą laikė savu, save laikė turto šeimininku ir negalvojo, kad kas nors dar turi daugiau teisių į minėtą turtą nei jis. Į gyvenamąjį būstą atvykdavo kaip buto savininkas, tą suvokė ir aplinkiniai - kaimynai. Brolis į minėtą palikimą nepretendavo. Jokio pagrindo valstybei perimti turtą nebuvo. 2024-02-01 sudarė sutartį su advokate dėl paveldėjimo dokumentų sutvarkymo į jam po mamos mirties likusį palikimą. Tada ir paaiškėjo, kad dėl mamos palikimo priėmimo kreipėsi valstybė 2023-05-17, tačiau palikimo perėjimo valstybei liudijimas dar neišduotas, todėl liudijimo ginčyti nėra pagrindo. Valstybė negalėjo priimti po mamos mirties likusio palikimo, nes tuo metu jis jau buvo priėmęs mamos palikimą faktiniu valdymu ir jį valdė, kaip savo. Pranešimų iš notaro ar VĮ Turto banko negavo, nes ten nuolat negyvena, o pašto dėžutė nėra tvarkinga, galimai kas nors galėjo pašto pranešimą paimti.

3. Ieškovo atstovė advokatė Agnė Gaurelienė teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, palaikė atstovaujamąjį. Papildomai paaiškino, kad terminas ginčyti valstybės palikimo priėmimo faktą nėra praleistas, nes apie tai, kad valstybė kreipėsi dėl mamos palikimo priėmimo, ieškovas sužinojo tik (duomenys neskelbtini), kai kreipėsi į ją dėl paveldėjimo dokumentų sutvarkymo. Ji, peržiūrėjusi įrašus testamentų registre, pamatė, kad dėl ieškovo mamos palikimo priėmimo palikimo į notarę jau yra kreipusis valstybė, t. y., ją atstovaujantis VĮ Turto bankas, todėl ieškovas iš karto kreipėsi į teismą su ieškiniu. Nurodė, jog bylinėjimosi išlaidų priteisti iš valstybės neprašo.

4. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame nurodė, jog neprieštarauja ieškovo prašymo patenkinimui, prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant (b. l. 30-32).

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, A. M. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko, prašė jį patenkinti. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo mama R. K.. Ji testamento nepaliko. Kaip pirmos įpėdiniai yra jie du broliai, tačiau jis į palikimą nepretenduoja, turi savo turtą. Jis su šeima gyvena (duomenys neskelbtini), todėl minėto turto neprižiūri, ten nesilanko, juo nesidomi. Jo dukra mokykloje gavo iš vaiko teisių apsaugos skyriaus atsiųstą pranešimą dėl palikimo, tada apie tai jis pasakė broliui, brolis kreipėsi į advokatę ir sužinojo, kad į palikimą pretenduoja valstybė, todėl kreipėsi į teismą su ieškiniu. Mano, jog brolis palikimą priėmė iš karto po mamos mirties, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, tvarkė dokumentus, patalpas, naudojosi mamos namų apyvokos daiktais ir baldais, ten nuolat lankosi, turtu rūpinasi, kaip savu, visi tai pripažįsta. Mano, jog valstybė negalėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo, nes brolis tuo metu palikimą jau buvo priėmęs faktiniu valdymu.

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Joniškio rajono notarų biuro notarė L. S. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame nurodė, jog palikimo perėjimo valstybei liudijimas dar neišduotas, su ieškiniu sutinka, suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, mano, kad nustačius juridinę reikšmę turintį faktą ir panaikinus palikimo priėmimo fakto įregistravimą testamentų registre, atsiras galimybė įregistruoti palikimo priėmimo faktą teismo sprendime nurodytam įpėdiniui ir išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą (b. l. 38-39).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

7. Iš pateikto gimimo liudijimo kopijos matyti, kad L. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra R. M., o mama yra R. M. (b. l. 5). Iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad R. K. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis - mirusi ištuokoje, sutuoktinis R. M., gim. (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini), vaikai: L. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Mirties įrašo kopija patvirtina, kad R. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo kopijos matyti, kad R. K. asmeninės nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir jo priklausiniai: 132/1000 dalys pastato-ūkinio pastato su tremperiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-15). Iš VĮ Registrų centro testamentų registro išrašo kopijos matyti, kad R. K. testamento sudariusi nebuvo, (duomenys neskelbtini) dėl palikimo perėjimo liudijimo išdavimo kreipėsi VĮ Turto bankas, (b. l. 18). Iš Joniškio rajono notarų biuro notarės L. S. (duomenys neskelbtini) liudijimo matyti, kad mirus R. K., dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo kreipėsi VĮ Turto bankas, tuo pagrindu įregistruotas palikimo priėmimo faktas (palikimo priėmimo data (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo fakto įregistravimo registre data ir laikas: (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo fakto identifikavimo kodas – (duomenys neskelbtini)), palikimo perėjimo valstybei liudijimas dar neišduotas (b. l. 27).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

8. I. L. M. prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po mamos R. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

9. Paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnį palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, o nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Pareiškėjas, kreipdamasi į teismą, nurodė, kad jis sutuoktinės palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

10. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Iš ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas L. M. iš karto po palikėjos mirties priėmė mirusios mamos palikimą, nes iš karto po palikėjos mirties naudojosi jos paliktu nekilnojamuoju turtu (butu su priklausiniais), jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už atliekų tvarkymą (b. l. 16-17, 26), kitų mokesčių nebuvo, nes vandens tiekimo ir kanalizacijos ten nėra, elektrą ir šildymą atjungė, sau pasiliko ir naudojo dalį mamos namų apyvokos daiktų ir baldų, dalį jų atidavė tėvui, vėdino patalpas, jas esant poreikiui šildė, nuolat lankėsi, rūpinosi paliktu turtu, kaip savu, t. y., palikimą priėmė pradėjęs faktiškai palikimą valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjos mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios mamos turtą negavo. Pareiškėjo palikimo priėmimo faktiškai valdant mamos turtą fakto atsakovės atstovas VĮ Turto bankas ir tretieji asmenys A. M. bei notarė neginčijo, su ieškiniu sutiko, jo patenkinimui neprieštaravo. Nustatyta, jog po mamos, mirusios (duomenys neskelbtini), mirties ieškovo brolis ar jo nepilnametė dukra nesikreipė į notaro kontorą dėl turto paveldėjimo, brolis bei jo nepilnametė dukra taip pat palikimo nepriėmė. A. M. nurodė, jog palikimą iš karto po mamos mirties priėmė jo brolis - ieškovas faktiniu valdymu, jis pats į palikimą nepretenduoja, ten nesilankė ir nesilanko, turtu nesirūpina, turtu rūpinasi ir naudojasi tik brolis. Byloje nėra duomenų, jog A. M. savo ar dukters vardu būtų dėl to į notarą kreipęsis ir pradėjęs paveldėjimo procedūrą. L. M. turto priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka, nei juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas L. M. mirusios mamos R. K. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Dėl palikimo priėmimo fakto ginčijimo

12. I. L. M. nurodo, jog į notarą dėl palikimo priėmimo po mamos mirties nesikreipė, tačiau nepraleisdamas trijų mėnesių termino priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti iš karto po mamos mirties. Minėtas aplinkybes patvirtino trečiasis asmuo A. M., todėl aukščiau buvo nustatytas minėtas juridinis faktas. Ieškovas mano, jog notarė negalėjo priimti atsakovės atstovo VĮ Turto banko (duomenys neskelbtini) pareiškimo dėl palikimo priėmimo ir įregistruoti minėto fakto testamentų registre, nes jis jau tuo metu buvo priėmęs mamos palikimą per trijų mėnesių terminą po jos mirties, todėl valstybės palikimo priėmimo faktas turi būti panaikintas. Ieškovas mano, jog CK 5.8 straipsnyje numatyto termino palikimo priėmimo nuginčijimui nepraleido, nes apie tai, kad valstybė kreipėsi dėl mamos palikimo priėmimo, ieškovas sužinojo tik (duomenys neskelbtini), kai kreipėsi į advokatę dėl paveldėjimo dokumentų sutvarkymo. Advokatė, peržiūrėjusi įrašus testamentų registre, pamatė, kad dėl ieškovo mamos palikimo priėmimo su pareiškimu į notarę jau yra kreipusis valstybė, t. y., ją atstovaujantis VĮ Turto bankas, todėl ieškovas iš karto kreipėsi į teismą su ieškiniu.

13. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimtas dviem būdais: pradėjus faktiškai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kaip konstatuota aukščiau, ieškovas mamos palikimą priėmė faktiniu valdymu, iš karto po mamos mirties pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti kaip savininkas, juo rūpintis kaip savu, jį išlaikyti, nurodyti veiksmai buvo atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

14. CK 5.62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei tik tuo atveju, jeigu turtas testamentu paliktas valstybei arba palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju palikimas valstybei gali pereiti tik tokiu atveju, jei ieškovo ieškinys būtų atmestas. I. L. M. yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, ieškovas turi teisę paveldėti po savo mamos R. K. mirties likusį turtą – butą su priklausiniais. Jo brolis A. M. taip pat yra pirmos eilės įpėdinis, tačiau jis priimti palikimo neketina, mano, jog palikimą faktiniu valdymu priėmė brolis. VĮ Turto bankas nurodo, kad jis kreipėsi į notarę dėl R. K. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas valstybei dar nėra išduotas. VĮ Turto bankas yra pradėjęs palikėjos R. K. palikimo perėjimo valstybei procedūrą, tačiau jos dar nėra baigęs, todėl nustačius ieškovo paveldimo turto faktinį valdymą, neprieštarauja ieškinio patenkinimui. CK 5.8 straipsnyje numatyto termino palikimo priėmimo nuginčijimui ieškovas nepraleido, nes apie tai, kad valstybė kreipėsi dėl mamos palikimo priėmimo, ieškovas sužinojo tik (duomenys neskelbtini), kai kreipėsi į advokatę dėl paveldėjimo dokumentų sutvarkymo. Priešingų duomenų byloje nėra. Minėto fakto neginčijo ir atsakovė byloje. Advokatė, peržiūrėjusi įrašus testamentų registre, pamatė, kad dėl ieškovo mamos palikimo priėmimo su pareiškimu į notarę jau yra kreipusis valstybė, t. y., ją atstovaujantis VĮ Turto bankas, todėl ieškovas iš karto kreipėsi į teismą su ieškiniu, t. y., atliko aktyvius veiksmus ir elgėsi kaip apdairus, atidus ir rūpestingas žmogus, nepateisinamai neuždelsė. Taigi, VĮ Turto bankas su pareiškimu dėl R. K. palikimo priėmimo kreipėsi tik (duomenys neskelbtini), kai ieškovas jau buvo priėmęs mirusios R. K. palikimą faktiniu valdymu per tris mėnesius nuo jos mirties, t. y., nuo (duomenys neskelbtini), todėl notarė negalėjo priimti atsakovės atstovo VĮ Turto banko (duomenys neskelbtini) pareiškimo dėl palikimo priėmimo ir (duomenys neskelbtini) įregistruoti minėto fakto testamentų registre, nes ieškovas jau tuo metu buvo priėmęs mamos palikimą per trijų mėnesių terminą po jos mirties. Todėl nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas L. M. mirusios mamos R. K. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, valstybės (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo faktas, įregistruotas testamentų registre (identifikavimo kodas - (duomenys neskelbtini)) naikintinas (CK 5.8 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

15. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus visiškai, tačiau ieškovui atsisakius nuo reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, minėtas klausimas nespręstinas.

16. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iš pralaimėjusios šalies nepriteistinos, nes byla elektroninė, be to, jos yra 7,93 Eur, t. y. mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po mamos R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, palikimo priėmimo fakto į R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą įregistravimą testamentų registre (palikimo priėmimo data (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo fakto įregistravimo registre data ir laikas: (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo fakto identifikavimo kodas - (duomenys neskelbtini)).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.