- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-11-28
- Bylos Nr.
- 1-286-825/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Kaltinamasis
- R. U.
- Nukentėjusysis
- R. U.
- Advokatai
- Saulius Staškus, Vytautas Bučius
- Kategorijos
- 2.3.6.4Kiti BPK XXII skyriaus klausimai
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.9.9Vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 str.)
sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Bernotavičiui, kaltinamajam R. U., jo advokatui Vytautui Bučiui, nukentėjusiai R. U., jos advokatui Sauliui Staškui, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos, atstovei Daivai Danisevičienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. U. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 164 str.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. U. laikotarpiu nuo 2003 m. rugsėjo 2 d. iki 2005 m. kovo 31 d. bei nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. vengė pareigos pagal 2002 m. gruodžio 19 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį mokėti lėšas R. U., jų dukters R. U., gimusios 2001 m. birželio 30 d., išlaikymui, dėl ko per nurodytus laikotarpius alimentų gavėjai R. U. įsiskolino 18800 litų.
Kaltinamasis R. U. kaltas prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 1998 iki 2003 metų jis buvo santuokoje su R. U.. Santuokos metu gimė dukra R. U., kurios išlaikymui jis nuo 2002 m. gruodžio buvo įpareigotas mokėti po 200 litų kas mėnesį. Pastovaus darbo jis neturėjo, atlyginimai buvo maži ir jis neturėjo galimybės mokėti lėšas dukters išlaikymui.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo kaltės prisipažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji R. U. paaiškino, kad ji su R. U. išsituokė 2003 m. sausio 2 d. Santuokoje gimusi dukra R. U. šiuo metu gyvena kartu su ja. R. U. buvo įsipareigojęs dukters išlaikymui kas mėnesį mokėti po 200 litų, tačiau tik 2003 - 2004 metais atsiuntė pinigines perlaidas po 50, 70, 100 litų. Šiuo metu R. U. su dukra nebendrauja, nepadeda jos išlaikyti.
Rašytinė medžiaga.
2002 m. gruodžio 19 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu (b.l. 11) nustatyta, kad R. U. įsipareigoja nuo 2002 m. gruodžio 2 d. iki dukters R. U. pilnametystės mokėti R. U. nepilnametės dukters išlaikymui periodines išmokas po 200 litų kas mėnesį.
Viešosios įstaigos ,,Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras‘‘ ir ,,Kėdainių ligoninė‘‘ pranešimais (b.l. 107, 108) nustatyta, kad R. U. ligoninėje nesigydė.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis (b.l. 44, 119, 120) nustatyta, kad R. U. nedirba nuo 2005 m. vasario 28 d., darbo biržoje jis neregistruotas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje numatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Civilinio kodekso III knygos 12 skyriaus antrajame skirsnyje detalizuotas šios konstitucinės pareigos teisinis reglamentavimas. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t.y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma iš dalies. Atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-491/2005). Nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, jeigu asmuo, iš kurio priteistas išlaikymas vaikui, šios pareigos nevykdo dėl svarbių pateisinamų priežasčių – nedirba dėl ligos, bedarbystės, esant sunkiai finansinei padėčiai šeimoje ar pan. Jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, apsimeta sergąs ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką.
2002 m. gruodžio 19 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu buvo patvirtintas R. U. įsipareigojimas nuo 2002 m. gruodžio 2 d. iki dukters R. U. pilnametystės mokėti R. U. nepilnametės dukters išlaikymui periodines išmokas po 200 litų kas mėnesį. Laikotarpiu nuo 2003 m. rugsėjo 2 d. iki 2005 m. kovo 31 d. bei nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., turėdamas galimybę, nes yra darbingo amžiaus, sveikas asmuo, piktybiškai vengė mokėti nepilnametės dukters išlaikymui periodines išmokas po 200 litų kas mėnesį. Svarbių pateisinamų priežasčių, kodėl kaltinamasis R. U. šios pareigos nevykdo, nenustatyta.
Kaltinamasis R. U., neskųsdamas 2002 m. gruodžio 19 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo, su juo sutiko. Tuo pačiu sutiko su tuo, kad turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.190 str.), t.y. šiuo atveju turto tvarkymo teisė priklauso, o tuo pačiu ir reikalavimo teisė, R. U..
Kaltinamasis R. U. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti, todėl jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 164 str.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo gautas nukentėjusiosios R. U. pareiškimas, kad ji su kaltinamuoju R. U. susitaikė.
Kaltinamojo R. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 60 str.).
Kaltinamasis R. U. neteistas, padarytas nesunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.), kaltas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: „prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savo noru atlygino ar pašalino fiziniam asmeniui <...> susitarė dėl šios žalos atlyginimo <...>, ir susitaikė su nukentėjusiuoju, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų“. Teismas mano, kad kaltinamasis R. U. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes ir prisipažino padaręs veiką bei, kad kaltas dėl padarinių.
Akivaizdu, kad kaltinamasis R. U. su nukentėjusiąja susitaikė, dėl žalos atlyginimo susitarta, todėl reikalavimai dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo su nukentėjusiuoju įvykdyti. Teismas nustatydamas, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis R. U. nedarys naujų nusikalstamų veikų, vertina asmenį apibūdinančiomis aplinkybėmis, t.y., kad kaltinamasis nusikaltimų, baudžiamųjų nusižengimų nėra padaręs, turi gyvenamąją vietą. Teismas mano, kad kaltinamasis R. U. nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamojo R. U. atžvilgiu yra visos įstatymu nustatytos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, todėl jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d.).
Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį kaltinamajam R. U. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 4 p., 71 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 str., 302 - 305 str., 307 - 308 str., 313 str., teismas
nusprendė:
R. U., a.k. (duomenys neskelbtini) pritaikius Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d., už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 164 str. padarymą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius ir baudžiamąją bylą R. U., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.
Paskirti R. U., a.k. (duomenys neskelbtini) baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL (šešių šimtų penkiasdešimties) litų dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. U., a.k. (duomenys neskelbtini) palikti 5000 litų užstatą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus 5000 litų užstatą grąžinti R. U., a.k. (duomenys neskelbtini)
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.