- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-07
- Bylos Nr.
- eI3-439-609/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01939-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė (pirm.), Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- UAB "Hidrostatyba"
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Hidrostatyba“ (toliau – ir pareiškėja, UAB „Hidrostatyba“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą „Dėl pakartotinio privalomo nurodymo Nr. KLAKKS-15 įvykdymo termino pratęsimo“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas), nustatyti papildomą dviejų mėnesių Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyr. specialistės D. Š. 2019 m. rugpjūčio 9 d. privalomojo nurodymo Nr. KLAKKS-15 įvykdymo terminą arba įpareigoti atsakovą pratęsti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyr. specialistės D. Š. 2019 m. rugpjūčio 9 d. privalomojo nurodymo Nr. KLAKKS-15 įvykdymo terminą.
Pareiškėja nesutinka su Ginčijamu sprendimu, teigdama, jog jis yra neteisėtas, nes yra nemotyvuotas, priimtas pažeidžiant protingumo, teisingumo, proporcingumo, gero administravimo principus.
Skunde nurodo, jog 2019 m. liepos 1 d. buvo priimtas privalomasis nurodymas Nr. PN15-33, o 2019 m. rugpjūčio 9 d. pakartotinis privalomasis nurodymas Nr. KLAKKS-15, kuriais ji buvo įpareigota nutraukti gamybinių nuotekų išleidimą į gamtinę aplinką Kalvių karjere neturint leidimo, kuriame būtų nustatyti reikalavimai (normatyvai) su gamybinėmis nuotekomis į gamtinę aplinką išleidžiamų teršalų išleidimui.
Pažymi, jog atliekant patikrinimus 2011-2017 metais, jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Paaiškina, jog Kalvių žvyro karjere pagal technologiją, kurią nuo seno naudoja visos tokio pobūdžio karjerus valdančios ir eksploatuojančios įmonės, pareiškėja plauna naudingąsias iškasenas, t.y. smėlį, žvyrą, siekiant atskirti jį nuo molio ir kitų nereikalingų dalelių. Argumentuoja, jog aukščiau nurodyti privalomieji nurodymai buvo priimti, Kalvių žvyro karjere paimtame iš šalia esančio vandens telkinio vandenyje ir po naudingų iškasenų išleidžiamame vandenyje aptikus prioritetinių pavojingų medžiagų, t. y. gyvsidabrio, kurio kiekis neviršijo teisės aktais leidžiamų normų. Akcentuoja, jog aptikti gyvsidabrio kiekiai beveik 12 kartų buvo mažesni nei leistina riba geriamajame vandenyje ir beveik 50 kartų mažesnė nei didžiausia leistina koncentracija nuotekose. Pažymi, jog tiek pirminis, tiek pakartotinis privalomieji nurodymai grindžiami reikalavimu turėti taršos leidimą. Pabrėžia, jog yra nustatyti pernelyg trumpi terminai, per kuriuos būtų įmanoma atlikti procedūras, reikalingas taršos leidimui gauti.
Pabrėžia, jog termino nepratęsimu ir pakartotinio privalomojo nurodymo priėmimu atsakovas piktnaudžiauja valdžia. Mano, jog Ginčijamas sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, kadangi jame nepasisakyta dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, taip pat nebuvo laikytasi gero administravimo principo. Nesutinka su atsakovo teiginiu, jog pareiškėja nėra pateikusi paraiškos taršos leidimui gauti. Teigia, kad atsakovas neatsižvelgė į tai, jog nuotekų išleidimas su aptikta neviršijančia leistinas normas tarša yra galimas, kad pagal teisės aktus tokių nuotekų valymas nereikalingas, o taršos leidimo gavimas yra formali procedūra, kuriai reikalingas laikas. Akcentuoja, kad pareiškėja turi įsipareigojimų tiekti inertines medžiagas (smėlį, žvirgždą), todėl minėtų medžiagų gavybos sustabdymas jai gali sukelti neigiamas finansines pasekmes.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nesutinka su pareiškėjos skundo reikalavimais, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, kad privalomasis nurodymas gali būti prevencinė priemonė, duodama ne tik teisės aktų pažeidimo atvejais, bet ir pažeidimų prevencijos tikslais, o prevencija – tai vienas svarbiausių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principų.
Nurodo, jog Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalį asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti šio nurodymo, nurodymo įvykdymo terminai gali būti pratęsiami. Mano, jog aplinkybė, kad pareiškėja kreipėsi su paraiška taršos leidimui pakeisti negali būti pagrindu pakartotinai duoto privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimui, kadangi jis buvo duotas ir terminas nustatytas ne taršos leidimui gauti, o teršalų išleidimui į gamtinę aplinką neturint leidimo nutraukti.
Akcentuoja, kad privalomaisiais nurodymais siekiama, kad būtų nutrauktas prioritetinės pavojingos medžiagos – gyvsidabrio išleidimas į gamtinę aplinką neturint leidimo, kaip numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 15 punkte, kuriame numatyta, jog į gamtinę aplinką išleisti nuotekas, kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų, leidžiama tik turint leidimą, kuriame numatyti reikalavimai tokių medžiagų išleidimui. Ten pat pažymėta, kad prioritetinių pavojingų medžiagų išleidimas į gamtinę aplinką turi būti palaipsniui nutrauktas iki 2020 metų. Atsakovo teigimu, pratęsus pakartotinio privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nuo sprendimo priėmimo ar įsiteisėjimo dienos, gali būti pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnyje nurodytas privalomojo nurodymo maksimalus 5 mėnesių įvykdymo terminas.
Ginčo dalyku yra Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo „Dėl pakartotinio privalomo nurodymo Nr. KLAKKS-15 įvykdymo termino pratęsimo“ teisėtumas ir pagrįstumas.
Panaikinus Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą „Dėl pakartotinio privalomo nurodymo Nr. KLAKKS-15 įvykdymo termino pratęsimo“, pareiškėja prašo nustatyti papildomą dviejų mėnesių terminą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyr. specialistė D. Š. 2019 m. rugpjūčio 9 d. privalomajam nurodymui Nr. KLAKKS-15 įvykdyti arba tai atlikti įpareigoti atsakovą.
Nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas N. P. 2019 m. liepos 1 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN15-33 pareiškėją įpareigojo nutraukti Kalvių karjere gamybinių nuotekų (susidarančių vykdant naudingųjų iškasenų praplovimo veiklą) išleidimą į gamtinę aplinką, neturint leidimo, kuriame būtų nustatyti reikalavimai (normatyvai) su gamybinėmis nuotekomis į gamtinę aplinką išleidžiamų teršalų išleidimui, kurį pavedė įvykdyti iki 2019 m. liepos 10 d.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas N. P. 2019 m. liepos 5 d. sprendimu 2019 m. liepos 1 d. privalomojo nurodymo Nr. PN15-33 įvykdymo terminą pratęsė iki 2019 m. rugpjūčio 5 d.
Išnagrinėjus pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu 2019 m. liepos 1 d. privalomojo nurodymo Nr. PN15-33 įvykdymo terminas nepratęstas.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyr. specialistė D. Š. 2019 m. rugpjūčio 9 d. pakartotiniu privalomuoju nurodymu Nr. KLAKKS-15 pareiškėją įpareigojo nutraukti Kalvių karjere gamybinių nuotekų (susidarančių vykdant naudingųjų iškasenų praplovimo veiklą) išleidimą į gamtinę aplinką, neturint leidimo, kuriame būtų nustatyti reikalavimai (normatyvai) su gamybinėmis nuotekomis į gamtinę aplinką išleidžiamų teršalų išleidimui, kurį pavedė įvykdyti iki 2019 m. rugpjūčio 16 d.
Išnagrinėjus pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 9 d. prašymą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu 2019 m. rugpjūčio 9 d. privalomojo nurodymo Nr. KLAKKS-15 įvykdymo termino nepratęsė.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi Ginčijamo sprendimo priėmimo metu) 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad privalomasis nurodytas yra aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.
Motyvuojamoji dalis
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnis nustato privalomojo nurodymo davimo atvejus: 1) kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti; 2) kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti; 3) kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis; 4) kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes; 5) kai padaryta žala aplinkai ir nustatomos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai.
Pažymėtina, jog tiek Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko N. P. 2019 m. liepos 1 d. privalomasis nurodymas Nr. PN15-33, tiek Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyr. specialistės D. Š. 2019 m. rugpjūčio 9 d. pakartotinis privalomasis nurodymas Nr. KLAKKS-15 pareiškėjai surašyti analogišku Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 punkte numatytu atveju, t. y. kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnis reglamentuoja privalomojo nurodymo terminų pratęsimą. Asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti šio nurodymo, nurodymo įvykdymo terminai gali būti pratęsti (Įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). Kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas būtų pratęstas, rašytinis prašymas privalomąjį nurodymą davusiam pareigūnui turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos (Įstatymo 22 straipsnio 2 dalis). Sprendimą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau ne ilgiau kaip dar 2 mėnesiams, priima privalomąjį nurodymą davęs pareigūnas (Įstatymo 22 straipsnio 3 dalis). Privalomajame nurodyme nustatytus jo įvykdymo terminus ne ilgesniam kaip vieno mėnesio terminui pakartotinai gali pratęsti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovas (Įstatymo 22 straipsnio 4 dalis).
2019 m. rugpjūčio 9 d. prašyme pratęsti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyr. specialistės D. Š. 2019 m. rugpjūčio 9 d. pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. KLAKKS-15 vykdymo terminą kaip objektyvią aplinkybę, dėl kurios nustatytu terminu negali nutraukti Kalvių karjere gamybinių nuotekų (susidarančių vykdant naudingųjų iškasenų praplovimo veiklą) išleidimą į gamtinę aplinką, neturint leidimo, kuriame būtų nustatyti reikalavimai (normatyvai) su gamtinėmis nuotekomis į gamtinę aplinką išleidžiamų teršalų išleidimui, pareiškėja nurodo tai, kad nėra pasibaigusi pradėta leidimo, nurodyto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyr. specialistės D. Š. 2019 m. rugpjūčio 9 d. pakartotiniame privalomajame nurodyme Nr. KLAKKS-15, išdavimo procedūra.
Įstatymas privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimą sieja su objektyviomis aplinkybėmis, kuriuos asmeniui trukdo tokį nurodymą vykdyti. Pažymėtina, jog Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyr. specialistės D. Š. 2019 m. rugpjūčio 9 d. privalomasis nurodymas Nr. KLAKKS-15 yra pakartotinis, juo siekiama, kad būtų nutrauktas prioritetinės pavojingos medžiagos – gyvsidabrio išleidimas į gamtinę aplinką neturint tam išduoto leidimo, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. patvirtinto nuotekų tvarkymo reglamento 15 punkte įsakymo Nr. D1-515 redakcija) patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 15 punkte, kuris nustato, kad į gamtinę aplinką išleisti nuotekas (nepriklausomai nuo nuotekų kiekio/debito), kuriose prioritetinių medžiagų koncentracija yra lygi arba didesnė už šio Reglamento 2 priedo A dalyje nurodytą „Ribinė koncentracija į gamtinę aplinką“ vertę ir/ar kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų (nepriklausomai nuo išleidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų kiekio), leidžiama tik turint leidimą, kuriame nustatyti reikalavimai tokių medžiagų išleidimui. Siekiant geros paviršinių vandens telkinių būklės ir užtikrinant, kad prioritetinių medžiagų koncentracija nuosėdose ir (arba) atitinkamoje biotoje nedidėtų, draudžiama pradėti naują veiklą (arba keisti esamą), dėl kurios su nuotekomis būtų išleidžiamos (į gamtinę aplinką arba nuotakyną) prioritetinės medžiagos (išskyrus atliekų tvarkymo veiklą). Esamas 2 priedo A dalyje nurodytų prioritetinių medžiagų išleidimas su nuotekomis turi būti mažinamas, o 1 priede nurodytų prioritetinių pavojingų medžiagų išleidimas – palaipsniui nutrauktas.
Įvertinus tai, jog pareiškėja Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyr. specialistės D. Š. 2019 m. rugpjūčio 9 d. pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. KLAKKS-15 neginčijo, pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 9 d. prašyme pratęsti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyr. specialistės D. Š. 2019 m. rugpjūčio 9 d. pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. KLAKKS-15 vykdymo terminą nurodyta aplinkybė negali būti laikytina objektyvia priežastimi, dėl kurios ji negali laiku įvykdyti šio nurodymo. Aplinkybė, kad dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyr. specialistės D. Š. 2019 m. rugpjūčio 9 d. pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. KLAKKS-15 vykdymo pareiškėjai gali kilti neigiamos finansinės pasekmės, savaime negali būti pagrindu termino pratęsimui, nes pareiškėjos individualūs verslo interesai negali būti svarbesni už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (53 str. 1 d., 3 d.) bei kituose teisės aktuose įtvirtintą valstybės siekį apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, t. y. visos visuomenės (jos dalies) viešąjį interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje AS-810-146/2016; 2017 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-570-525/2017).
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Pareiškėja skunde neįvardijo, kokių aukštesnių teisės aktų reikalavimų nevykdė atsakovas, nenurodė procedūrinių pažeidimų, taip pat kitų aplinkybių, kurios Ginčijamą sprendimą darytų neteisėtu. Nors pareiškėja teigia, jog Ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas, iš jo turinio matyti, jog jame yra nurodyti atsisakymo tenkinti pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 9 d. prašymą argumentai.
Tai, kas aukščiau nurodyta, paneigia galimą Ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl jis nenaikinamas.
Netenkinus pareiškėjos reikalavimo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo „Dėl pakartotinio privalomo nurodymo Nr. KLAKKS-15 įvykdymo termino pratęsimo“, nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimą nustatyti papildomą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyr. specialistės D. Š. 2019 m. rugpjūčio 9 d. privalomojo nurodymo Nr. KLAKKS-15 įvykdymo terminą arba tai atlikti įpareigoti atsakovą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.