Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-01-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-21-152-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-17
Bylos Nr.
1A-21-152-2013
Teisminio proceso Nr.
86-1-00264-10
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Irena Ivanovienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
Ieškovas
R. V.
Nuteistasis
R. B.
Pranešėja Irena Ivanovienė

Teisėja Stefanija Sakalauskienė Baudž. bylos Nr. 1A-21-152/2013

Teisminio proceso Nr. 86-1-00264-10Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.9.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013-01-17Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės,

teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Kulikauskui,gynėjai adv. Juanai Dumbliauskaitei,nukentėjusiajam ir civ. ieškovui R. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012-07-09 nuosprendžio, kuriuo:

R. B. pripažintas kaltu:

pagal LR BK 300 str. 1 d. ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal LR BK 214 str. 1 d. ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal LR BK 215 str. 1 d. ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal LR BK 178 str. 3 d. ir jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 6 d., 9 d., bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu ir paskirta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, prie kurios pridėta dalis 2012 m. gegužės 4 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė jam nustatyta 4 (ketveri) metai 1 (vienas) mėnuo laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaitytas jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011 m. vasario 8 d. iki 2011 m. vasario 10 d. šioje byloje bei nuo 2010 m. balandžio 26 d. iki 2010 m. balandžio 28 d., nuo 2012 m. vasario 25 d. iki 2012 m. balandžio 19 d. įskaitytinai ir atlikta bausmė pagal 2012 m. gegužės 4 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Bausmės atlikimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo bausmės atlikimui momento.

Nuosprendžiu visiškai patenkintas N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys ir priteista jai iš R. B. 1800 (vienas tūkstantis aštuoni šimtai) litų, tai yra 800 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiu iš dalies patenkintas R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys ir priteista iš R. B. 37500 (trisdešimt septynis tūkstančius penkis šimtus) litų turtinės žalos atlyginimo, o likusi civilinio ieškinio dalis dėl 8500 litų atmesta kaip nepagrįsta ir neįrodyta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. B. nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo pradžioje, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatyti, iš I. V. neteisėtai įgijo svetimą, AB bankas „Snoras“ priklausančią, N. K. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją laikė iki 2010 m. kovo 5 d. 15 val., kol suklastodamas elektroninę kredito paraišką gauti 1000 litų kreditui iš UAB „MCIP“, t. y. pasinaudojęs N. K. asmens duomenimis, pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą, UAB „MCIP“ priklausantį turtą – 1000 litų, tačiau savo veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi N. K. vardu buvo suteiktas kreditas tik 400 litų, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, įdėdamas svetimą, AB bankas „Snoras“ priklausančią, N. K. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) į AB bankas „Snoras“ bankomatą, esantį Telšiuose, Kęstučio gatvėje, suvesdamas prisijungimo PIN kodą ir paimdamas iš AB bankas „Snoras“ esančios N. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 400 litų, taip neteisėtai atliko finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone ir apgaule užvaldė UAB UAB „MCIP“ priklausančius 400 litų.

Be to, skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už tai, kad 2011 m. sausio 4 d., ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu tikslus laikas nenustatytas, būdamas UAB „AUDIRA“ priklausančiose gamybinėse-sandėliavimo patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), Telšiai, jam perduotose pagal 2010 m. birželio 22 d. panaudos sutartį naudoti ir valdyti, pagrobė didelės vertės, svetimą, R. V. priklausantį turtą, t. y. 10 000 litų vertės „reismusines“ obliavimo stakles, dvi skersavimo stakles, kurių vienos vertė – 2500 litų, iš viso 5000 litų, 4000 litų vertės daugiapjūklio išilginio pjovimo stakles, kitas 6500 litų vertės daugiapjūklio išilginio pjovimo stakles, 12 000 litų vertės išilginio pjovimo juostinį gaterį „Bekeris“, iš viso pagrobė 37 500 litų vertės svetimo turto.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmę. Jis teigia, kad gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Dėl nukentėjusiajai N. K. priteisto civilinio ieškinio jis pretenzijų nereiškia, tačiau mano, kad už šį nusikaltimą jam buvo paskirta per griežta bausmė. Be to, apeliantas teigia, kad jo kaltė dėl visų R. V. nurodytų staklių pasisavinimo neįrodyta, nes jis paėmė tik dvejas daugiapjūkles bei skersavimo stakles ir dėl to su nukentėjusiuoju pasirašė 6000 Lt vekselį, kurį vėliau perrašė į 16000 Lt. Kadangi jis tokių pinigų neturėjo, tai negrąžino nei pinigų, nei staklių. R. B. teigia, kad nukentėjusysis teismui melavo teigdamas, kad jo patalpose neva buvo dar kitos staklės, nepateikė tai patvirtinančių dokumentų, nenurodė liudytojų. Be to, jis keršydamas prašė teismo priteisti nepagrįstai didelę sumą. Nuteistasis mano, kad už šį nusikaltimą pirmosios instancijos teismas irgi paskyrė jam per griežtą bausmę. R. B. prašo atnaujinti bylą, kad būtų pateikti įrodymai apie tai, ar nukentėjusiojo nurodytos staklės apskritai ten buvo. Apeliantas teigia, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir, skiriant bausmę, prašo atsižvelgti į tai, kad turi mažametį sūnų, nuolatinį darbą, gyvenamąją vietą, ir prašo skirti lygtinį paleidimą arba viešuosius darbus.

Nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo skundą, daro išvadą, kad R. B. nuteistas pagrįstai, jo padarytos nusikalstamos veikos įrodytos ir tinkamai kvalifikuotos pagal LR BK 300 str. 1 d., 214 str. 1 d. , 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. (dėl neteisėtai atliktos finansinės operacijos N. K. elektronine mokėjimo kortele ir apgaule užvaldyto turto) bei pagal LR BK 178 str. 3 d. (dėl R. V. priklausančių staklių pagrobimo).

Nors nuteistasis teigia, kad paėmė tik kelias daugiapjūkles ir skersavimo stakles, o dėl kitų kaltinime nurodytų staklių pagrobimo savo kaltę neigia, jo kaltė visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais: nukentėjusiojo R. V. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentelėmis (1 t., 62–65 b. l.), 2010-06-22 Patalpų panaudos sutartimi (1 t., 78 b. l.), daiktų, dokumentų pateikimo protokolu su fotolentelėmis (1 t., 80–91 b. l.). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo iškviesti ir apklausti liudytojai L. L. bei A. M., kurių parodymai taip pat patvirtino nuteistojo kaltę dėl kaltinime nurodytų staklių pagrobimo.

Apklaustas pirmosios instancijos teisme R. B. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2010-06-22 sudarė panaudos sutartį su R. V. dėl gamybinių sandėliavimo patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), Telšiai, išsinuomojimo, už nuomą pinigų nemokėjo. Tame sandėlyje buvę likę ir R. V. priklausantys daiktai. Šias patalpas jis naudojo apie tris mėnesius vienas pats, kiti asmenys šiomis patalpomis nesinaudojo. Jis buvęs sutaręs su R. V., kad R. V. parduos trejas stakles išsimokėtinai, todėl jis, žinodamas, kokią kainą nori gauti R. V., nieko jam nesakęs, stakles pardavė brangesne kaina ir taip norėjo užsidirbti. Pardavė iš matymo pažįstamam asmeniui, tačiau iš jo pinigų negavo, todėl ir R. V. pinigų nesumokėjo. Nuo patalpų raktų niekam nedavė. Kodėl negrąžino raktų ir neperdavė patalpų R. V. paaiškinti negalintis. Su R. V. surašę vekselį 16000 litų sumai. R. B. tvirtino, kad patalpose nebuvo „reismusinių“ obliavimo staklių, skersavimo staklių ir išilginio pjovimo juostinio gaterio, šių įrenginių jis nevogė, nes jų ten nebuvo. R. V. jį apkalbėjo, nes norėjo pasipelnyti. (2 t., 35 b. l.)

Apklaustas apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis paaiškino, kad stakles pardavė asmeniui, pasivadinusiam L. L., buvo surašę sutartį, kurią pametė ir teismui pateikti negali. Liudytoju apklausus L. L., nuteistasis parodė, kad tai yra ne tas asmuo, kuriam pardavė stakles.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. V., apklaustas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teisme metu, nuosekliai parodė, kad 2010-06-22 jis kaip UAB “AUDIRA” direktorius sudarė panaudos sutartį su R. B. dėl gamybinių sandėliavimo patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), Telšiai. Be to, R. B. jis buvo paskolinęs 16 000 Lt, dėl to buvo pasirašytas vekselis. Sandėlyje buvo likę R. V. priklausantys daiktai, tarp jų ir kaltinime išvardytos staklės, kurios buvusios parvežtos iš Rainių lentpjūvės, nes ten patalpos, kuriose buvę vykdomi medžio apdirbimo darbai su šiomis staklėmis, buvusios parduotos. 2011-01-04 apie 16 val. atvykęs į patalpas, esančias Telšiuose, (duomenys neskelbtini), pamatė, kad patalpų durys tvarkingos, neišlaužtos, tačiau pavogtos „reismusinės“ obliavimo staklės, skersavimo staklės, daugiapjūklės išilginio pjovimo staklės, išilginio pjovimo juostinis gateris. Pavogus stakles jam buvo padaryta 46 000 litų turtinė žala (2 t., 37 b. l.) Apklaustas apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusysis nurodė liudytojus, galinčius patvirtinti, kad kaltinime išvardytos staklės iš tiesų buvo minėtose patalpose.

Liudytojas A. M., apklaustas apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad prieš 4–5 metus pats padėjo nukentėjusiajam pervežti stakles į patalpas, kurias vėliau išsinuomojo R. B.. Staklių buvo daug: gateris, „reismusinės“ obliavimo staklės, obliavimo staklės, savadarbės skersavimo staklės, daugiapjūklio išilginio pjovimo staklės. Tikslaus staklių skaičiaus liudytojas nepamena, tačiau tvirtina, kad jų buvo daugiau nei trejos. Visas stakles jis paskutinį kartą matė tą dieną, kai R. B. sudarė patalpų nuomos sutartį su R. V.. Nukentėjusiajam pasigedus staklių, buvo iškviesta policija. Tada jis buvo nuvažiavęs su nukentėjusiuoju į sandėlius ir matė, kad staklių nebebuvo.

Liudytojas L. L., apklaustas apeliacinės instancijos teisme, paaiškino, kad nuteistąjį pažįsta, bet jokių sandorių su juo nesudarinėjo, nieko iš jo nepirko.

Įvertinus šiuos įrodymus, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 3 d., t. y. pagrobė didelės vertės svetimą turtą.

Nors nuteistasis ginčija pagrobto turto vertę, o nukentėjusysis nepateikė tikslios pagrobtų staklių kainos pagrindžiančių dokumentų, kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė nukentėjusiojo R. V. pareikšto civilinio ieškinio klausimą. Pirmosios instancijos teismo nustatyta pagrobtų staklių vertė yra logiškai pagrįsta ir ne per didelė, keisti nuosprendžio nėra pagrindo.

Skirdamas bausmes, pirmosios instancijos teismas laikėsi LR BK 54 str. išdėstytų bausmių skyrimo pagrindų ir nuteistajam paskyrė bausmes, atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmės rūšį, buvo atsižvelgta į tai, kad R. B. padarė du nesunkius, du apysunkius ir vieną sunkų tyčinius nusikaltimus, būdamas teistas, teistumui neišnykus. Todėl pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmes. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės apie jo šeiminę padėtį, nuolatinį darbą, nuolatinę gyvenamąją vietą nesudaro pagrindo skirti švelnesnę bausmės rūšį. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai paskyrė bausmes, mažesnes nei straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiai, jų švelninti nėra pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu skiriant galutinę bausmę ir bendrinant ją su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė bausmių bendrinimo taisykles ir paskyrė teisingą galutinę bausmę, kurios švelninti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Irena IvanovienėTeisėjai Nijolė MatuzevičienėVirginija Žindulienė