- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-15
- Bylos Nr.
- TS-5-548/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-01006-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Nuteistasis
- K. B.
- Kategorijos
- 2.5.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro N. B. skundą dėl lygtinio paleidimo iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo komisijos 2025 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nuteistojo K. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka K. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 22d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2005 m. gegužės 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 3 metai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2025 m. gruodžio 3 d., bausmės pabaiga – 2027 m. kovo 3 d.
Anksčiau teistas.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2025 m. gruodžio 10 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam K. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 85 straipsnį. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis nuo 2025 m. rugsėjo 9 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, atvykęs į įkalinimo įstaigą kreipėsi dėl darbo ir iki šiol motyvuotai tęsia darbinę veiklą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog turi patvirtintą darbo vietą po bausmės atlikimo ar lygtinio paleidimo atveju, darbine veikla užsiėmė ir iki bausmės, stabiliai dirbo savo įkurtoje įmonėje. Neturi finansinių įsipareigojimų. Nuo pat bausmės pradžios stebimos nuteistojo pastangos įsitraukti į resocializacijos procesą, siekdamas asmeninių pokyčių jis kreipėsi į specialistus, dalyvavo TOG programoje, siekdamas teigiamų pokyčių mąstymo ir elgesio srityje lankė programą „Tik tu ir aš“. Nuteistasis motyvuotas keisti savo nusikalstamą elgesį, gebą jį analizuoti, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Nuteistasis nurodo, jog jo vertybinės nuostatos ir moraliniai įsitikinimai yra labai stiprūs, kurių dėka jo niekas nepaveiks neigiama linkme. Nurodo, jog įkalinimo įstaigoje išlaikė savo poziciją atsirenkant draugus. Asmuo jaučia poreikį save realizuoti socialiai priimtinais būdais: dirbdamas, rūpindamasis savo ateitimi, lankydamas veiklas skirtas sau. Nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje disciplinuotas, nedaro pažeidimų, vieną kartą skatintas. Atsižvelgiant į gerą elgesį periodiškai yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas į namus, trumpalaikių išvykų metu nuteistajam nėra taikoma intensyvi priežiūra, pažeidimų nenustatyta. Komisija atsižvelgė į tai, kad nusikalstama veika įvykdyta prieš daug metų ir stebima nuteistojo teigiami rezultatai siekiant valdyti savo pakartotinį nusikalstamą elgesį, kriminogeniniai veiksniai kaip: problemų identifikavimas, problemų sprendimo būdai, mąstymo aspektai šiuo metu nebėra aktualūs ir suvaldyti. Atsižvelgiant į nuteistojo apsauginius veiksnius, Komisija mano, kad likusią bausmės dalį nuteistasis gali atlikti probacijos priežiūros sąlygomis.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras N. B. teismui pateikė skundą, kuriuo prašo 2025 m. gruodžio 10 d. Komisijos nutarimą panaikinti ir netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam K. B.. Skunde nurodyta, kad nors nuteistajam pagal „OASys“ metodiką nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau jam nustatyta gana daug kriminogeninių dinaminių veiksnių, kuriuos nuteistasis gali ir privalo savo pastangų dėka sumažinti ar visai eliminuoti tam, kad nekiltų jokia abejonė, kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, kad jis laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina, kad K. B. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už 2 subendrintus nuosprendžius - 4 nusikalstamas veikas susijusias su vagyste, papirkimu ir neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, kas vertintina ypatingai neigiamai, kadangi narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas bei papirkimas yra itin pavojingos nusikalstamos veikos, kuriomis padaroma didelė žala visuomenei. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jo metu jis padarė naują nusikalstamą veiką, po nusikalstamos veikos padarymo pabėgo į Jungtinę Karalystę, ten slapstėsi apie 10 metų, dėl ko akivaizdu, kad nuteistasis nėra linkęs taisytis, negebėjo prisiimti atsakomybės dėl padarytų veiksmų, tai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju būtina griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Sutinkama, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, stebimas tam tikras teigiamas pokytis, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Tačiau paminėtos aplinkybės, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nuteistojo K. B. gynėja advokatė I. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad prokuroro nurodomi argumentai yra iš esmės neindividualizuoti. Negalima sutikti su prokuroro pasisakymais, jog yra tik formalusis pagrindas taikyti lygtinį nuteistojo paleidimą, tačiau nėra objektyvių priežasčių tikėti, jog paleidus nuteistąjį lygtinai bus pasiekti bausmės tikslai. Nuteistojo ir jo gynėjos nuomone šie prokuroro argumentai yra visiškai neteisingi ir nepagrįsti. Iš skundžiamo 2025 m. gruodžio 10 d. Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo matyti, kad K. B. rizika sumažėjo nuo vidutinės iki žemos, kas akivaizdžiai rodo labai žemą tikimybę, jog K. B. pakartotinai nusikals. Pats nuteistasis paaiškina, kad iki atvykimo į laisvės atėmimo vietą jau buvo padaręs išvadas; kad iš karto siekė įsidarbinti bei, kad siekia pokyčių ir stengiasi imtis visų įmanomų priemonių pasikeisti ir jau pasikeitė. Nuteistasis K. B. nuo 2012 metų nuolat gyveno Jungtinėje Karalystėje. 2023 m. lapkričio 1 d. jis buvo sulaikytas savo gyvenamojoje vietoje Londone, kur gyveno kartu su G. U.. Šią aplinkybę patvirtina Jungtinės Karalystės pareigūno – detektyvo konsteblio – paaiškinimai. K. B. gyveno šeimoje ir kartu su G. U. augino dvi nepilnametes dukras. Jis materialiai rūpinosi abiem vaikais ir prisiėmė atsakomybę už šeimos išlaikymą. Gyvendamas Jungtinėje Karalystėje K. B. dirbo, o vėliau įkūrė ir vadovavo įmonei, kurioje dirbo 11 darbuotojų. Tai rodo jo stabilų gyvenimo būdą, socialinę integraciją ir atsakingą elgesį dar iki bausmės atlikimo pradžios. Svarbu pažymėti, kad nuo 2012 metų nėra jokių duomenų, jog K. B. būtų padaręs naują nusikalstamą veiką. Tai patvirtina, jog daugiau nei 12 metų po paskutinio nuteisimo jis laikėsi teisės normų ir nutolo nuo nusikalstamo elgesio. Šeimos sukūrimas, nuolatinis darbas, verslo vystymas ir atsakomybė už vaikų išlaikymą akivaizdžiai rodo jo asmenybės pasikeitimą ir padarytas išvadas dėl ankstesnio gyvenimo būdo. Sprendžiant klausimą dėl prokuroro skundo pagrįstumo atkreiptinas dėmesys į lygtinio paleidimo komisijos argumentus, kad tik atvykęs į įkalinimo įstaigą nuteistasis kreipėsi dėl darbo ir iki šiol motyvuotai tęsia darbinę veiklą. Kaip minėta, nuteistasis dar iki bausmės atlikimo pradžios ir atvykimo į įkalinimo įstaigą buvo padaręs teigiamas išvadas ir toliau stengiasi daryti pasikeitimus. Komisijos nutarime nurodoma, kad K. B. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis turi patvirtintą darbo vietą po bausmės atlikimo ar lygtinio paleidimo; kad nuo pat bausmės pradžios stebimos nuteistojo pastangos įsitraukti į resocializacijos procesą; kad siekdamas pokyčių jis kreipėsi į specialistus bei dalyvavo TOG programoje; kad siekdamas teigiamų pokyčių mąstymo ir elgesio srityje lankė programą „Tik tu ir aš“; kad nuteistasis motyvuotas keisti savo nusikalstamą elgesį, gebą jį analizuoti , dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Visų šių reikšmingų aplinkybių prokuroras skunde nevertino, todėl padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas, jog nutarimas dėl lyginio nuteistojo paleidimo yra neteisingas ir nepagrįstas. Ir priešingai, vertinat šiame punkte dėstomas aplinkybes matyti, kad K. B. deda pastangas ir šis jo pastangų dėjimas parodo, jog ir nuteistojo mąstymas yra teigiamai pasikeitęs. Svarbu, kad įsitikinimus nenusikalsti bei nedaryti nusikaltimų parodo ir tai, kad per 14 metų nuo nuosprendžio priėmimo K. B. nepadarė naujų nusikalstamų veikų, kas aiškiai parodo, jog nuteistasis keitėsi ir yra pasikeitęs teigiama linkme. Prokuroras skunde nurodo, kad atsižvelgiant į nuteistajam numatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius ir nustatytus tris apsauginius veiksnius, negalima konstatuoti, kad akivaizdi pažanga būtų padaryta. Prokuroro skundo teiginiai yra klaidinti, kadangi skundžiamame komisijos nutarime nurodytos priešingos aplinkybės, o būtent, kad atsižvelgiant, jog nusikalstama veika įvykdyta prieš daug metų ir stebint nuteistojo teigiamus rezultatus siekiant valdyti savo pakartotinį nusikalstamą elgesį, kriminogeniniai veiksniai kaip: problemų identifikavimas, problemų sprendimo būdai, mąstymo aspektai šiuo metu nebėra aktualūs ir yra suvaldyti bei, kad atsižvelgiant į nuteistojo apsauginius veiksnius, manytina, kad likusią bausmės dalį nuteistasis gali atlikti probacijos priežiūros sąlygomis. Nuteistasis K. B. yra nei karto nenusižengęs, karta skatintas, nuo pat įkalinimo pradžios dirbantis, dirbo ir prieš įkalinimą laisvėje, dirba ir šiuo metu, turi pagyrimą iš darbo, neturintis administraciniu ar kitokiu išsiskolinimų, charakterizuojamas labai gerai jį stebinčių pareigūnų ir darbdavio; K. B. elgesys įrodo, jog jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje, todėl lygtinio paleidimo komisijos sprendimas taikyti lygtini paleidimą yra teisingas ir pagrįstas.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro N. B. skundas tenkinamas.
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam T. J., šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šio pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant.
Teismui įvertinus pateiktą medžiagą bei Komisijos nurodytus argumentus, daroma išvada, kad visos nuteistąjį K. B. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, šiuo metu, nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Teigiamai vertintina tai, kad nuteistasis deda pastangas pasitaisyti. Ir nors nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tai savaime nesuformuoja išvados, jog K. B. padarė tokią reikšmingą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų kategoriškai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad 2025 m. lapkričio 18 d. atlikus nuteistojo K. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d. atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, išliko nepakitusi. Visgi, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2024m. gruodžio 27 d. ir 2025 m. gegužės 27 d. atliktų vertinimų nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tai reiškia, kad tik nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nuteistajam yra nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika ir, nors atlikto vertinimo metu buvo stebimi teigiami pokyčiai, tačiau atsižvelgiant į sąlyginai trumpą laiką, kuomet nuteistajam buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dar negalima vienareikšmiškai įvertinti nusikalstamo elgesio rizikos pokyčio bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei tai, kad jo elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, kad jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Šiuo atveju abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam K. B. atlikto vertinimo metu nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai (bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas), kurių korekcija nėra galima, nustatyta dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – turi nestabilią darbo patirtį; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys (siejamas su elgesiu laisvėje); negebėjo atpažinti problemų (siejama su elgesiu būnant laisvėje); stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių (siejama su elgesiu laisvėje); negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių (siejama su elgesiu laisvėje); priežiūros/apribojimų pažeidimai (slapstėsi nuo bausmės atlikimo), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojamas siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiamos dinamikos link. Pažymėtina, kad nuteistojo vertinimo metu nustatyti ir apsauginiai veiksniai (patvirtinta gyvenamoji vieta; palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais; bausmės atlikimo metu demonstruoja motyvaciją darbinei veiklai - stebimas siekis užsiimti; darbine veikla ir tai gali padėtį asmeniui sėkmingiau integruotis į darbo rinką bei įsilieti į visuomenę), tačiau šių apsauginių veiksnių, teismas negali laikyti itin išimtinai nuteistąjį sulaikančiais nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi tiek šeimą ir ryšius su ja, tiek pastovią gyvenamąją vieta ir darbo turėjimą nuteistasis turėjo darydamas nusikalstamą veiką. Akivaizdu, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą, į kurią galėtų grįžti gyventi lygtinio paleidimo atveju, dirba, po lygtinio paleidimo turės darbą, stebimos nuteistojo pastangos įsitraukti į resocializacijos procesą, neturi finansinių įsipareigojimų, siekdamas asmeninių pokyčių jis kreipėsi į specialistus, dalyvavo TOG programoje, siekdamas teigiamų pokyčių mąstymo ir elgesio srityje lankė programą „Tik tu ir aš“, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis įsitraukęs į individualaus resocializacijos plano vykdymą, aktyviai dalyvauja įstaigoje organizuojamose pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvauja individualiuose pokalbiuose su specialistais, geba pakankamai objektyviai įvertinti save bei savo galimybes, taip pat išreiškia motyvaciją siekti asmeninio tobulėjimo galimybių, o tai gali būti vertinama, kaip svarbi nuteistojo resocializacijos procesą palengvinanti prielaida. Įkalinimo įstaigoje vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nepažeidė, nebuvo baustas drausmine tvarka, vieną kartą skatintas. Vertinant asmens elgesį bausmės atlikimo metu, stebima, kad asmuo yra įsitraukęs į resocializacijos procesą, vykdo plane numatytas priemones, elgesys disciplinuotas. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.
Tačiau teismas taip pat vertina, kad nuteistajam šis teistumas yra antras, antrą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nuteistas už 4 nusikalstamas veikas, kurios susijusios su vagyste, papirkimu ir neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo pastebėtas ar sulaikytas būdamas apsvaigęs nuo narkotikų ar alkoholio, tačiau tai negarantuoja ir neužtikrina tolimesnio gyvenimo be izoliacijos ir be priklausomybių. Pažymėtina, kad nuteistasis suvokia savo nusikalstamos veikos pasekmes galimoms aukoms visuomenei, tačiau pasekmes vertina daugiau sau nei kitiems. Vertinimo metu išryškėja ir tai, nuteistasis gali būti lengvai paveikiamas už save psichologiškai stipresnių asmenų, pasiduoti neigiamai įtakai, tačiau labai tikėtina, kad ir pats gali būti nusikalstamų veikų aktyvatorius. Vertinimo metu savo kaltės dėl padarytų nusižengimų neneigia, tačiau stengiasi ją minimalizuoti ir ieško pateisinančių priežasčių. Minėtos aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju būtina griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, kas asmenį charakterizuoja neigiamai ir sudaro pagrindą pagrįstai abejoti, kad laisvėje asmuo jau sugebės tinkamai įsilieti į visuomenę ir gyventi laikantis nustatytų elgesio taisyklių.
Kaip jau minėta, K. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę už 4 nusikalstamas veikas, susijusias su vagyste, papirkimu ir neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Nusikaltimai susiję su narkotinėmis medžiagomis sudaro itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Svarbu paminėti ir tai, kad nuteistojo nusikalstamos veikos istorijoje yra faktų, kad jis buvo pažeidęs bausmės atlikimo visuomenėje sąlygas – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padarė naują nusikalstamą veiką. Tokia nuteistojo kriminalinė patirtis suponuoja prielaidas apie nuteistojo nepakankamą gebėjimą išvengti rizikingų situacijų ir neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje, kadangi nuteistojo veiksmai sietini su jau susiformavusiu nuteistojo polinkiu nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų gyvenimo taisyklių. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu atkreipti dėmesį ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pavojingumas neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę.
Teismas sutinka su nuteistojo gynėjos advokatės argumentu, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu pasikeitė, jis stengiasi įgyvendinti resocializacijos planą. Tačiau dar kartą pažymėtina, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo – laikosi jam taikomų taisyklių ir ribojimų, ko rezultate jo elgesys buvo įvertintas bausmės atlikimą nustatant tęsti atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis.
Teismas atkreipia dėmesį, jog vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas – kaltininkas dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bausmės esmė būtų iškreipta. Nuteistojo K. B. atveju, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo požiūrį į bausmės atlikimą bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, kitus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nuteistajam valstybės taikomas prievartos poveikis nebūtų adekvatus bei proporcingas, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, t. y. tai sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Teismas mano, kad nuteistajam per skubotai pritaikytas lygtinis paleidimas (teisinės padėties sušvelninimas) pažeistų visuomenės saugumo interesus, nes į visuomenę būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuriam gali susiformuoti klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, o tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į visų nustatytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti. Konstatuotina, jog nuteistasis K. B. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam K. B. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – prokuroro skundas tenkintinas ir Komisijos nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam K. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro N. B. tenkinti.
Pakeisti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam K. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.