- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-12
- Bylos Nr.
- eII-481-1130/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00372-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Pareiškėjas
- G. K.
- Pažeidėjas
- G. K.
- Advokatai
- Stasys Kasiulis
- Kategorijos
- 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-481-1130/2025 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00372-2025-2 Procesinio sprendimo kategorija 22.10.4 (S)
2025 m. gegužės 12 d.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. (toliau – ir Pareiškėjas) atstovo advokato Stasio Kasiulio skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo 2025 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-3212-2025 (ROIK: 24260035894) (toliau – ir nutarimas) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2025 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-3212-2025 pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas 1 300 Eur dydžio bauda bei jam skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 36 mėn. G. K. nubaustas už tai, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, 2024 m. lapkričio 16 d. 02 val. 46 min., vairavo automobilį AUDI, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 0,69 promilių girtumas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, sankryžoje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė troleibusų laidų stulpą ir jį apgadino, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 9, 14, 127 punktus.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas padavė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodo, jog nagrinėjamu atveju Skundą teikiantis asmuo pažymi, kad jokio administracinio nusižengimo, nurodyto skundžiamame nutarime nepadarė ir negalėjo padaryti, nes Nutarime nurodytu laiku ir vietoje buvo nutarime minimo automobilio keleivis, bet ne vairuotojas. Pareiškėjas nuosekliai, nuo pat įvykio tyrimo pradžios parodė, kad jo valdomą transporto priemonę įvykio metu buvo perdavęs vairuoti kitam asmeniui. Pareiškėjas itin detaliai apibūdino asmenį, kuriam buvo perleidęs transporto priemonės vairavimą, įvykio tyrimo metu reiškė prašymus nustatyti šį asmenį. Taip pat pastebėtina, kad ir kitais veiksmais Pareiškėjas itin aktyviai siekė rasti bet kokios informacijos ar duomenų, kurie leistų nustatyti įvykio metu transporto priemonę vairavusį asmenį. Tik po Pareiškėjo kreipimosi, Institucijos atstovai rado „užmirštą“ įvykio metu automobilyje buvusį ir pareigūnų paimtą vaizdo registratorių „Neoline“. Pareiškėjui nėra suprantama, kodėl registratoriaus buvimo automobilyje faktas administracinio nusižengimo byloje „atsirado“ po jau minėto kreipimosi ir prašymo šį registratorių ir jame esančią informaciją apžiūrėti. Esant aplinkybėms, kai Pareiškėjas pateikė duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį, nurodydamas, kad įvykio metu jis buvo tik transporto priemonės keleivis, skundžiamame nutarime net nėra šios aplinkybės paminėtos, neanalizuota, kokiais konkrečiais duomenimis buvo nustatytas transporto priemonę vairavęs asmuo. Kaip reglamentuota ANK 618 str. (ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinys) 2 d, šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti be kita ko išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Šiuo atveju Nutarimo dėstymo „vadovaudamasis LR ANK 617 str. 1 d., nustatant ar asmuo kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo pagal LR ANK 569 str. nuostatas, įvertinti byloje surinkti įrodymai: Pareigūnų tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio planas – schema, alkoholio matuoklio parodymų duomenys, asmenų iš įvykio vietos paaiškinimai, vaizdo įrašai, eismo įvykio nuotraukos ir kita byloje esanti informacija. Nustatyta, kad asmuo kaltas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė Kelių eismo taisyklių (KET punktai: 9, 14, 127) pažeidimus ir padarė administracinį nusižengimą numatytą LR ANK 423 str. 3 d. ir 417 str. 7 d. Nutarimas priimtas išnagrinėjus visas bylos aplinkybes bei įvertinus byloje surinktus įrodymus“, akivaizdžiai parodo, kad įrodymų visuma net nebuvo vertinta, nes Nutarime net nėra paminėta, kokius parodymus pateikė Pareiškėjas, kodėl jo parodymai atmetami. Tas pats pasisakytina ir apie minėto vaizdo registratoriaus apžiūros duomenis, Nutarime net nepasisakyti, kokie duomenys registratoriumi užfiksuoti, kodėl registratoriaus apžiūra atlikta nesavalaikiai, kodėl registratoriumi fiksuoti ir Pareiškėjo buvimą keleiviu patvirtinantys duomenys nebuvo išsaugoti. Paminėtos aplinkybės parodo, kad priimant skundžiamą Nutarimą, akivaizdžiai buvo pažeistas administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo principas, kad įrodyti veiką ir kad šią veiką padarė būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, privalo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas, traukiamas atsakomybėn asmuo savo nekaltumo neprivalo įrodinėti. Minėta, kad administracinio nusižengimo padarymo įrodymo pareiga tenka policijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą ir priėmė nutarimą dėl padaryto administracinio nusižengimo. Asmeniui, kurį yra norima traukti administracinėn atsakomybėn, negali būti perkeliama pareiga įrodyti savo nekaltumą, t. y. jam negali būti perkeliama įrodinėjimo, jog jis nepadarė inkriminuojamo administracinio nusižengimo, našta. Šiuo atveju Pareiškėjo kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje, įrodinėjama išimtinai administracinio nusižengimo bylos medžiagoje pateikta vaizdo kamerų įrašų iš įvykio vietos apžiūra (fotonuotraukomis), kurios kaip matyti, yra prastos kokybės ir iš jų nėra galimybės identifikuoti pažeidimą padariusį asmenį. Kitų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių Pareiškėjo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo, nėra. Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, nagrinėjamu atveju teismas neabejotinai turėtų konstatuoti, kad iš byloje esamų duomenų negalima daryti išvados, jog Pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, vairavo transporto priemonę, kadangi, be bylos medžiagoje esančių fotonuotraukų, padarytų iš įvykį fiksavusių vaizdo kamerų, jokie kiti duomenys nepatvirtina Pareiškėjo kaltės. Administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas). Šiuo atveju akivaizdu, kad pažeidimą padaręs asmuo nėra aiškus, ir iš įvykį užfiksavusių vaizdo kamerų įrašo nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad automobilį administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo administracinėn atsakomybėn patrauktas pareiškėjas, todėl būtent Institucija, privalėdama patikrinti pateiktus duomenis bei surinkti asmens kaltę pagrindžiančius įrodymus, šios savo pareigos neatliko (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Apibendrinus visa kas išdėstyta, akivaizdu, jog priimtas Skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, nemotyvuotas, nutarimu nepagrįstai Pareiškėjas pripažintas padaręs administracinį nusižengimą. Nutarimas neatitinka teisės viršenybės, teisėtumo principų kriterijų. Skundžiamas nutarimas priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių bei neatsižvelgus ir sistemiškai nepritaikius ANK nuostatų, reglamentuojančių administracinio nusižengimo ir kaltės įrodinėjimą.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, vaizdo įrašu ir kita medžiaga. Institucija nesutinka su Pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais ir mano, jog pateikta versija, kad automobilį vairavo kitas asmuo, yra tik jo gynybinė versija. Detaliai išanalizavus byloje esantį vaizdo įrašą, aiškiai matosi, kad po įvykio, maždaug po 6 sek. (2024-11-16 vaizdo įrašo 02:32:22 val.) iš automobilio išlipa tik vienas asmuo, ir tai yra pats Pareiškėjas; kitų asmenų vaizdo įraše prie automobilio nėra. Taip pat vaizdo įraše neužfiksuotas galinių durų atidarymas, kas paneigia Pareiškėjo versiją, pateikta bylą nagrinėjančiam pareigūnui, kad tariamas vairuotojas išlipo pro galines duris. Pažymėtina, kad bendraujant su Policijos pareigūnais, atvykusiais į įvykį, iš pradžių Pareiškėjas teigė, kad jis buvo vienas iš keleivių, tačiau vėliau pakeitė savo parodymus ir teigė, kad automobilyje buvo tik jis ir kažkoks jo minimas asmuo. Byloje surinktų duomenų pakanka Pareiškėjo kaltei dėl padaryto pažeidimo pagrįsti.
Teismo posėdžio metu Pareiškėjas skundą palaikė, nurodė, jog buvo vakarėlyje, sugalvojo važiuoti namo, paprašė pažįstamo, vardu K., kad pavežtų iki namų ir bevažiuojant atsitiko įvykis. Po įvykio K. pasišalino. To žmogaus nepažįsta, jis irgi buvo tame vakarėlyje, labai domėjosi automobiliu, sakė, kad norėtų pabandyti pavairuoti, o jis leido, kad pavežtų Pareiškėją namo. Tuo metu jis buvo išgėręs, o K. buvo blaivus. Kur dingo K. po įvykio, jis nežino, labai išsigando, išlipęs iš mašinos jis ėjo ir nuėjo, bandė jam kažką sakyti, bet jis nuėjo, tada jis pradėjo skambinti kitiems ir ieškoti pagalbos. Pradžioje skambino tėvams, draugams, policijai, pats automobilis automatiškai pranešė policijai. Atvyko draugai, D., D. ir gal dar kažkas, tiksliai nematė. Dar buvo A., E., kiek prisimena. Kompanijoje buvo apie 30-40 žmonių. Būna draugų kompanija, kuri pradeda „švęsti“, paskui prisijungia dar žmonių ir susibendrauja. Bandė draugų klausti apie K., bet jų kompanija nežino kas jis, jis su kažkuo buvo. Gaisrinė atvyko pirmoji. Pirmi draugai, kurie atvyko, buvo D. ir D., nematė ar jie bendravo su tarnybų darbuotojais. Kai atsitiko įvykis, atsitrenkė, tuo metu jis naudojosi telefonu, tai nelabai matė kas įvyko. Atsitrenkė, iš karto puolė ginčytis kas čia įvyko ir kodėl taip įvyko, iš karto sakė „ką čia padarei“, jis išsigando, atsispyrė ir per keleivio galines dureles, nes jam pilnai neatsidarė vairuotojo durys, išlipo. Jis norėjo eiti jam iš paskos, bandė atsidaryti savo duris, bet ir jos neatsidarė, išlipo per vairuotojo duris, bet tuo metu jis jau buvo kažkur nubėgęs, o jis nenorėjo šalintis iš įvykio vietos, todėl pradėjo skambinti tėvams, draugams. Automobilyje buvo vaizdo registratorius, kuris buvo pakabintas ant priekinio stiklo, kai susigražino automobilį iš saugojimo aikštelės registratoriaus nebuvo. Tik vėliau gavo žinią, kad jis buvo paimtas. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašus G. K. nurodė, kad juose jis vaikšto prie automobilio. Išlipo pro vairuotojo duris, nes jo durys tuo metu neatsidarė. 2019 m. išleido naujo tipo užrakinimo dureles, kurios yra elektroninės ir iš pirmo karto po avarijos jos neatsidarė, atsidarė tik patraukus žymiai stipriau. Kai įvyko avarija, jis sėdėjo keleivio pusėje, žiūrėjo į telefoną, įvyko avarija, po avarijos sakė vairuotojui „ką čia pavarei“, jis ruošėsi išlipti, bet jis jį atgal į automobilį sugrąžino, jie nesutarė, tada jis atsispyręs per keleivio galines dešines dureles iššoko. Jis pats norėjo išlipti, bet savo durelių neatsidarė, todėl iššoko per vairuotojo duris. Negali pasakyti kiek laiko ginčijosi su vairuotoju, bet ilgai tai netruko.
Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovas skundą palaikė.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. K. (V. K.) nurodė, kad gavo iškvietimą, kad atsitrenkusi mašina į stulpą, visi žmonės jau buvo išlipę iš mašinos. Klausė, kas vairavo, niekas neprisipažino, sakė kažkoks pažįstamas, paklausė vardo, pasakė, kad nei vardo, nei pavardės neprisimena, paskui suprato, kad vairavo G. K.. Jis buvo nuėjęs prie mašinos ir tada jie dar apklausė D. Š., ji pasakė, kad vairavo G. K.. D. Š. nesakė, ar jis važiavo vienas, tik sakė, kad vairavo G. K.. Nežino iš kur D. Š. sužinojo, kad vairavo G. K., jie paklausė kas vairavo, o ji parodė į G. K.. Kai jie atvyko, prie automobilio buvo 3-4 žmonės (G. K., D. Š. ir lyg jos draugas), paskui dar du vaikinai atėjo.
Teismo posėdžio metu liudytojas J. S. nurodė, kad reagavo į šį įvykį su savo kolega, kitu tyrėju. Jie atvyko paskutiniai, kiek prisimena buvo atvykę ugniagesiai, pareigūnai iš VST ir galiausiai atvyko jie. Kai jie atvyko, buvo minėti asmenys iš tarnybų ir trys kiti asmenys, G., vienas vaikinas ir viena mergina. Kiek suprato, jie buvo pažįstami. Jiems bendraujant, pradžioje bendravo su tarnybų pareigūnais, jam pasakė, kad niekas neprisipažįsta vairavęs, paskui bendravo su minėtais trimis asmenimis, jie sakė, kad niekas iš jų nevairavo. Jeigu gerai prisimena, automobilis priklauso G. tėčiui, bet G. sakė, kad jis nevairavo. Jie visi buvo neblaivūs. Bendraujant su pareigūnais jiems buvo pasakyta, kad pradžioje buvo penki asmenys, bet tie du ar keturi asmenys pasišalino ir liko tik G., o vėliau tas vaikinas ir mergina atvažiavo emociškai palaikyti G.. Jam sakė vienas iš VST pareigūnų, kad mergina jam buvo paminėjusi, kad galimai automobilį vairavo G., bet kai bendravo su mergina, ji to neminėjo. Supratę, kad patys neišsiaiškins, išsikvietė kriminalinių tyrimų skyriaus ekspertus, kad jie iš automobilio vidaus paimtų kvapus ir tepinėlius. Tepinėlis tai galėjo būti kraujo pėdsakas, nes kiek prisimena G. turėjo ties krumplių sritimi kraujuotą vietą. Jie įformino eismo įvykį, surinko medžiagą ir ją atidavė policijos skyriui. Jeigu neklysta, VST pareigūnai pasakė, jog jiems mergina nurodė, kad vairavo G.. V. K. įvykio vietoje matė, tai jis arba jo kolegė ir pasakė. Bendravo su D. Š., ką ji konkrečiai sakė sunku pasakyti, nes nemažai laiko praėjo, jie patikrino jos neblaivumą, paėmė kontaktinius duomenis, dalykiškai bendravo, ji atsakinėjo į jų klausimus, nieko apie vairavimo faktą neužsiminė.
Teismo posėdžio metu liudytojas D. T. nurodė, kad žino, jog buvo sudaužytas automobilis, kas vairavo automobilį nežino, kartu nevažiavo. Jis atvažiavo taksi, kartu su juo atvyko D.. Atvykę pamatė automobilį stulpe, prie automobilio buvo G.. G. kažkam paskambino iš ofiso, todėl atvyko. Ofise vyko vakarėlis, šventė kartu su G.. Kas vairavo G. neklausė, daug nekalbėjo apie tai, jis sakė, kad kitas žmogus, bet jis negali to patvirtinti, nes nematė. Įvykio vietoje buvo priverstas bendrauti su pareigūnais, kurie tikrino jo neblaivumą, kiek prisimena, jam buvo nustatyta 1,8 prom., D. – 1 prom.
Teismo posėdžio metu liudytoja D. Š. nurodė, kad tą dieną vyko vakarėlis, kuriame ji dalyvavo, buvo ir G., buvo daug alkoholinių gėrimų, todėl visko neprisimena. Vakarėlyje buvo daug žmonių ir po kurio laiko jai draugas pasakė, kad kažkas kažkam paskambino ir pasakė, kad įvyko avarija. Nežino, kam paskambino, jai pasakė draugas, ji kartu su D. išsikvietė taksi ir nuvažiavo į įvykio vietą, ten pamatė suniokotą automobilį ir buvo G., kuris buvo vienas. Tuo metu pareigūnų nebuvo, jie laukė, kol atvažiuos policija. Jos su draugu paprašė pateikti dokumentus, užpildyti pareiškimus, pūsti į alkotesterį ir ją su draugu paleido. Neatsimena ką sakė pareigūnams, neatsimena ar sakė, kas vairavo, neatsimena, kad būtų kalbėjusi su pareigūnais. Negali patvirtinti to, kad sakė, jog automobilį vairavo G.. Neatsimena kaip G. išvyko iš vakarėlio, buvo išgėrusi. Žino, kad G. sėdėjo automobilyje, jie su kažkuo išvažiavo, daugiau nieko nežino, neatsimena. Kai atvažiavo, matė, kad G. stovi vienas, sakė, kad įvyko avarija, kas vairavo automobilį, ji nežino, neatsimena ką sakė.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.
Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. O šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad G. K. padarė nurodytus administracinius nusižengimus, todėl pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. K. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, 2024 m. lapkričio 16 d. 02 val. 46 min., vairavo automobilį AUDI, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 0,69 promilių girtumas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, sankryžoje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė troleibusų laidų stulpą ir jį apgadino.
Pareiškėjas ir jo atstovas prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu apklaustas G. K. teigė, jog eismo įvykio metu G. K. automobilio nevairavo, vairavęs asmuo nėra nustatytas.
Teismo posėdžio metu G. K. teigė, kad automobilį vairavo K.. K. irgi dalyvavo vakarėlyje kartu su G. K., tačiau jis jo nepažįsta. G. K. leido pavairuoti automobilį K., kad pavežtų Pareiškėją namo, kadangi K. buvo blaivus. Kur dingo K. po įvykio, jis nežino, išlipęs iš automobilio jis ėjo ir nuėjo.
Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai D. T. ir D. Š. negalėjo nurodyti, kas vairavo automobilį, nes G. K. to neklausė, o patys atvyko jau po įvykio, taksi. G. K. jiems tik pasakė, kad automobilį vairavo kitas asmuo.
Tačiau teismo posėdžio metu liudytojas V. K. nurodė, kad gavę iškvietimą, klausė, kas vairavo, niekas neprisipažino, sakė kažkoks pažįstamas, paklausė vardo, pasakė, kad nei vardo, nei pavardės neprisimena, paskui suprato, kad vairavo G. K., kadangi apklausė D. Š., o ji pasakė, kad vairavo G. K.. Panašias aplinkybes nurodė ir posėdžio metu apklaustas liudytojas J. S., kuris nurodė, kad bendraujant su pareigūnais, vienas iš VST pareigūnų, nurodė, jog D. Š. užsiminė, kad galimai automobilį vairavo G. K., bet kai jis bendravo su mergina, ji to neminėjo.
Taigi, kad automobilį vairavo Pareiškėjas, pareigūnui V. K. įvykio vietoje pasakė D. Š., kuri teisme pakeitė parodymus, argumentuodama, jog buvo girta ir nieko neatsimena. Teismas atkreipia dėmesį, kad liudytoja teisiamojo posėdžio metu tiek žodžiu, tiek raštu buvo įspėta, kad už melagingų parodymų davimą teisme atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, kuriame numatyta maksimali iki 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Teismas spręs dėl atskirosios nutarties priėmimo ir kreipimosi į Prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo D. Š. atžvilgiu.
G. K. kaltę patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame po įvykio 2:32 val. matosi, jog iš automobilio vairuotojo pusės išlipa tik vienas asmuo, ir tai yra pats G. K., kitų asmenų šalia automobilio nėra. Taip pat vaizdo įraše neužfiksuotas galinių durų atidarymas, o tai paneigia G. K. versiją, kad automobilį vairavęs kitas asmuo (K.) išlipo pro galines duris. Teismo vertinimu, versija, jog automobilį vairavo kitas asmuo, yra tik G. K. gynybinė versija ir siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Be kita ko, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog teismo posėdžio metu apklaustas G. K. nurodė, jog niekada nėra baustas už vairavimą be teisių. Tačiau iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog 2022 m. birželio 26 d. (nutarimas priimtas 2022 m. liepos 7 d.) jis buvo baustas už tokį nusižengimą (ROIK: 22172347019). G. K. ne kartą už KET pažeidimus yra skirtas specialiosios teisės atėmimas, jis ne kartą baustas už leistino greičio viršijimą.
Įvertinęs tai, kas nurodyta aukščiau, teismas sprendžia, jog skundžiamu nutarimu G. K. paskirta teisinga nuobauda ir proporcinga administracinio poveikio priemonė, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. G. K. paskirtas baudos dydis ir administracinio poveikio priemonės dydis, atsižvelgiant į jo asmenybę, individualizuotas tinkamai. G. K. pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai. Teismas sprendžia, kad paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nėra per griežtos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką, taigi naikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo, todėl Skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, o G. K. atstovo advokato Stasio Kasiulio skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
G. K. atstovo advokato Stasio Kasiulio skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-3212-2025 (ROIK: 24260035894) palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.