Kauno apylinkės teismo sprendimas

S. S. Gulevičiūtei, dalyvaujant ieškovei V. Š., jos atstovei advokatei M. L., atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei L. P., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys E. D., G. A. dėl pažeistų teisių atstatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

butams ar kitoms patalpoms, ar šios dalies dalis pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas - bendraturčiams arba tretiesiems asmenims, kai ši bendrosios nuosavybės dalis ar šios dalies dalis valstybės ar savivaldybės butų ir kitų patalpų valdytojo ar savininko pagal kompetenciją vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu priimtu sprendimu pripažinta nereikalinga arba netinkama (negalima) naudoti reikmėms, susijusioms su valstybės ar savivaldybės butų ar kitų patalpų naudojimu. Parduodant bendrosios nuosavybės dalį, taikomos bendraturčių pirmenybės teisės taisyklės, nustatytos Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje.Kauno miesto savivaldybės taryba 2014-03-20 sprendimu Nr. T-193 pripažinus nereikalingomis Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomas 54/100 negyvenamųjų patalpų-neįrengtos pastogės (duomenys neskelbtini) nereikalingoms reikmėms, susijusioms su savivaldybės valdomo buto (duomenys neskelbtini), naudojimu, ieškovę informavo, kad parduoti pastogės dalį kartu su butu Nr. 3 nebuvo teisinio pagrindo, kadangi ginčo dalis ieškovei nebuvo išnuomota. Ieškovė mano, kad pastogės dalis yra buto Nr. 3 priklausinys. LR CK 4.19 straipsnis 1 dalis numato, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu, o 2 dalyje numatyta, kad dviejų ar daugiau daiktų sujungimas nedaro nė vieno iš tokių daiktų kito priklausiniu, jeigu nėra požymių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad negyvenamoji patalpa - neįrengta pastogė (duomenys neskelbtini), - suformuota ir įregistruota kaip atskiras turtinis vienetas. Savivaldybė jai priklausančios pastogės dalies nėra ir nebuvo įregistravusi butų priklausiniais. LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. nustato, kad nekilnojamojo turto registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Analogiška nuostata numatyta LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., taip pat įtvirtinta ir LR CK 4.262 str. Ieškovei išnuomojant butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2009-12-01 nuomos sutartyje sudarytoje su ieškove V. Š. nebuvo nurodyta, kad ieškovei buvo išnuomotos ginčo palėpės dalys, ar kad palėpės dalis yra buto priklausinys. Butą (duomenys neskelbtini), ieškovė privatizavo remiantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo) 12 straipsnio 2 dalies 3 punktu, numatančiu galimybę išsipirkti nuomojamas patalpas, todėl ginčo palėpės dalis pagrįstai nebuvo 2010-10-19 pirkimo-pardavimo sutarties objektu. Ginčo palėpės dalis ieškovei nebuvo išnuomota, niekada nebuvo ieškovės nuomojamo buto Nr. 3 priklausiniu, ar kitaip suteiktos jos naudojimui. Šiuo metu savivaldybei nuosavybės teise priklausančių pastogės dalių pardavimą (privatizavimą) reglamentuoja LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 2 d. 5 p. nuostatas, tačiau pagal nurodytą įstatymą ieškovė neturi teisės jos išsipirkti, kadangi nėra neįrengtos pastogės bendraturtė.

Tretysis asmuo E. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė; į 2015-02-04 teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta; teismo posėdyje2014-12-04 dalyvavo ir paaiškino, kad 2008 metai ji inicijavo pastogės padalinimą, kalbėjo apie tai ir su ieškove, kuri jai paaiškino, kad jai pastogė priklauso ir dokumentų dėl pasidalinimo netvarkė. Ji norėtų įsigyti palėpės dalį, tačiau šį klausimą turėtų spręsti savivaldybė.

Tretysis asmuo G. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prieštaravimų ieškiniui nepareiškė; į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovės ieškinyje ir atsakovų atsiliepimuose nurodytas ieškovei priklausančio buto nuomos, pardavimo aplinkybes patvirtina byloje ištirti rašytiniai įrodymai: Buto Nr.3 esančio (duomenys neskelbtini) ( ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini))2009-12-01 nuomos sutartyje sudarytoje Kauno miesto savivaldybės su ieškove V. Š., Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje, šio buto 2010-10-19 pirkimo- pardavimo sutartyje ir 2010-10-19 sutartyje dėl nekilnojamojo turto perdavimo- priėmimo nuosavybėn nėra duomenų apie pastogę, apie tai, kad kartu su butu būtų buvę išnuomotos, parduotos ir perduotos ieškovei pastogės patalpos (I t. b.l.7-31,76-83), tačiau 2008-05-06 , pastato esančio (duomenys neskelbtini), dalių paskaičiavime, atliktame pagal Civilinio kodekso 4.82 str. 5 d., nurodytas kiekvienam šio gyvenamojo namo butui priklausantis pastogės plotas, t.y. 1 butui 0,22 idealios dalys , 2 butui – 0,24 idealios dalys; 3 butui 0,27 idealios dalys ir 4 butui 0,27 idealios dalys – (I t. b.l.32).Ieškovei V. Š. butas esantis (duomenys neskelbtini) nuo 2010-10-21 įregistruotas nuosavybės teise( I t. b.l. 39). 2009-05-25 Kauno miesto savivaldybė padavė prašymą VĮ Registrų centrui dėl pastogės dalių paskaičiuotų savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems butams Nr. 3 ir Nr. 4 butams įregistravimo Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn , šio prašymo pagrindu minėtos pastogės dalys įregistruotos Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise (b.l.35). 2012-04-06 ieškovė V. Š. pateikė prašymą VĮ Registrų centrui įregistruoti nuosavybės teise neįrengtos pastogės esančios (duomenys neskelbtini), 27/100 dalį, šio prašymo VĮ Registrų centras netenkino ir 2012-04-23 sprendime dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo, nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė jau yra įregistravusi butui Nr.3 priklausančią pastogės dalį, ir V. Š. pateiktoje2010-10-19 buto pirkimo- pardavimo sutartyje nėra duomenų apie pastogės perleidimą (I t. b.l. 34,36-38). 2013-10-28 V. Š. padavė prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėjui dėl įsigijimo minėtos pastogės dalies , šis skyrius atsakė, kad 2014-03-20 Savivaldybės taryba sprendimu Nr.T-193 nusprendė pripažinti nereikalingomis savivaldybės reikmėms minėto gyvenamojo namo pastogės įregistruotos savivaldybei nuosavybės teise patalpas ir dėl 54/100 neįrengtos pastogės dalių pirkimo galimybės pasiūlė kreiptis į Savivaldybės administracijos privatizavimo skyrių . 2014-04-15 raštu Privatizavimo skyrius V. Š. pranešė, kad pagal LR Valstybės paramos būstui įsigyti, išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti įstatymo 12 str. 2 d. 5 p. už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gali būti parduodama butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, tenkanti valstybės ar savivaldybės butams ar kitoms patalpoms, ar šios dalies dalis pagal CK 4.82 str.2 d. nustatytas sąlygas – bendraturčiams arba tretiesiems asmenims kai ši dalis nustatyta tvarka pripažinta nereikalinga arba netinkama (negalima0 naudoti reikmėms, susijusioms su valstybės ar savivaldybės butų ar kitų patalpų naudojimu. Parduodant tokią dalį taikomos bendraturčių pirmenybės teisės taisyklės, nustatytos CK 4.79 str. valstybei nepriklausanti pastogės dalis priklauso fiziniams asmenims, ir V. Š. galės būti parduota jos butui paskaičiuota pastogės dalis tik tokiu atveju jeigu jos nepageidaus nuosavybėn įsigyti kiti pastogės bendraturčiai. 2014-05-19 rašte šis skyrius V. Š. nurodė analogiškas aplinkybes dėl kurių negali parduoti pastogės dalies, taip pat nurodė, kad pastogės dalis nebuvo parduota kartu su butu, nes ji nebuvo išnuomota V. Š.(I t. b.l. 41-44).Fotonuotraukų kopijose matyti ginčo pastogės, gyvenamojo namo vaizdai, nors tai nenurodyta šiose kopijose, tačiau tai patvirtino teismo posėdyje šalys (I t. b.l.45-48). Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2014-03-20 sprendime Nr.T-193 nuspręsta pripažinti nereikalingos Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomas negyvenamųjų patalpų- pastogių dalis: 54/100 neįrengtos pastogės (duomenys neskelbtini), patalpa plane pažymėta 5-1, naudojimo paskirtis – kita, bendrasis plotas 69,71 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)),Kaune – nereikalingos reikmėms, susijusios su savivaldybės valdomo buto (duomenys neskelbtini)), naudojimu (I t. b.l.73). 2009-12-01 Savivaldybės gyvenamosios patalpos charakteristikoje nurodyta kas sudaro gyvenamąją patalpą nenurodyta pastogė, tačiau įvertinant šio dokumento turinį matyti, kad pastogės patalpa net neįtraukta į patalpų sąrašą, nors įtrauktos kitos išnuomojamos patalpos, kaip rūsys, sandėliukas ir kitos, kurios nurodytos kaip nenuomojamos, grafoje pažymėtos brūkšneliais. Pastogės patalpa neaptarta I t. b.l.83). Buto esančio (duomenys neskelbtini) privatizavimo byloje esančiuose dokumentuose, t.y. buto vertės nustatymo ataskaitoje ir kituose dokumentuose nėra duomenų apie pastogę (I t. b.l.141-161, II t. b.l.3-55). Trečiajam asmeniui G. A. pagal 1999-01-08 pirkimo- pardavimo sutartį ir 2010-06-16 asmens prašymą 2010-06-17 buvo įregistruota jos butui paskaičiuota pastogės dalis (b.l.34,37). Taip pat nuosavybės teise suteikta ir trečiajam asmeniui E. D. jos butui paskaičiuota pastogės dalis, kurią yra įsirengusi. Ieškovei V. Š. nuosavybės teise priklauso ir 285/1103 žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) dalis (b.l.40).

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus matyti, kad parduodant ieškovei butą Nr.3 esantį (duomenys neskelbtini)), nebuvo išspręstas nustatyta tvarka šio gyvenamojo namo pastogės dalies dalių paskaičiavime, atliktame pagal Civilinio kodekso 4.82 str. 5 d., nurodytas butui Nr. 3 kiekvienam priklausantis pastogės plotas. Tesimo vertinimu tai neatlikta nepagrįstai. LR CK 4.82 str.1d., 2 d. nustatyta butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos,< >, kad namo, buto ar kitos patalpos savininkas neturi teises perduoti bendrosios dalinės nuosavybės ,numatytos šio straipsnio 1 dalyje, savo dalies, atlikti kitų veiksmų, dėl kurių ta dalis perduodama atskirai nuo nuosavybės teisės į butą ar kitą patalpą, išskyrus atvejus, kai perduodama bendroji dalinė nuosavybė esančio daikto, kuris gali būti ar, jį pertvarkius, galės būti naudojama kaip atskiras daiktas ir toks jo naudojimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį dalies. Šiuo atveju ištyrus įrodymus, yra pagrindas daryti išvadą, kad paskaičiuotos ieškovės buto plotui pastogės 27/100 dalių priskyrimas ieškovės butui ginčijamas nepagrįstai, nes atsakovai privalėjo parduoti ieškovei šią pastogės dalį. Pažymėtina, kad kitiems dviems butams priklausantiems tretiesiems asmenims šioje byloje E. D. ir G. A. pastogės dalys ne ginčo tvarka buvo įregistruotos nuosavybės teise, ir tokio įregistravimo atsakovai neskundė, t.y. su tuo sutiko. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad ginčo pastogės dalyje esančioje virš ieškovei priklausančio nuosavybės teise buto Nr.3, yra kaminas, kuris eina iš ieškovės bute esančios šio buto apšildymo krosnies; šios aplinkybės atsakovai neginčijo ir pripažino; ši aplinkybė patvirtina, kad ginčo pastogės dalis neabejotinai negali būti naudojama kaip atskiras turtinis vienetas, todėl, kad funkciniu ryšiu susijusi su pagrindiniu turtu, t.y. ieškovei priklausančiu butu Nr.3, nes kaminas yra buto apšildymo įrenginio, šiuo atveju krosnies konstrukcija, skirtas pašalinti dūmams ir kitiems degimo produktams iš krosnies, todėl krosnis be kamino negali funkcionuoti .Kaminas turi būti nuolat prižiūrimas, kad nesukeltų gaisro grėsmės, ir užtikrinti jo saugų funkcionavimą pareiga kyla ieškovei, nes jai priklauso pagrindinis įrenginys, t.y. krosnis.Ši aplinkybė taip pat suteikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovei kartu su butu turėjo būti parduota ir pastogės patalpa, kurioje yra butui priklausantis ir buto funkcionavimui būtinas įrenginys. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad palėpė esanti virš ieškovei priklausančio buto Nr.3 yra šio buto esmine dalimi, nes be jos butas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį, t.y. negali funkcionuoti dėl joje įrengto ieškovei priklausančio apšildymo krosnies kamino, todėl ginčo pastogės dalis yra su pagrindiniu daiktu, t.y. butu Nr.3 susijęs daiktas - šio buto priklausinys (CK4.13 str.,4.15str.)..Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kuria pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 str.). Gyvenamasis namas, kuriame yra ieškovės butas ir ginčo pastogė yra vienaukštis, iš fotonuotraukų matyti, kad pastogė nėra įrengta, todėl šio buto sąsajos su palėpe egzistuoja dar ir dėl buto apšiltinimo išsprendimo, ieškovė nurodė, kad šią problemą numato spręsti, nes butas yra šaltas. Kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas ir to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai (CK4.14 str.2 d.). Pažymėtina, kad žemės sklypas prie gyvenamojo namo, kuriame gyvena ieškovė yra išpirktas visų butų savininkų, tame tarpe ir ieškovės, todėl ir ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad ieškovė turėdama nuosavybės teisę į žemės sklypą, kuriame yra gyvenamasis namas su jos nuosavybės teise valdomu butu, todėl ieškovė turi teisę į butą ir į jo priklausinius( CK 6.395 str.). Atsakovės Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise įregistruota ginčo pastogės dalis , tos pačios institucijos pripažinta nereikalinga, t.y. šiuo turtu neketinama naudotis kaip atskiru, ir vien tik įregistravimas šio ginčo turto dalies kaip atskiro turtinio vieneto negali būti pagrindu nepripažinti ieškovei teisės į šią pastogės dalį, kaip į jai nuosavybės teise parduoto turto priklausinį. Atsakovų motyvas, kad ieškovei gali parduoti pastogės dalį tik tuo atveju jeigu jos nepageidaus pirkti pastogės bendraturtės, nepagrįstas byloje įrodymais, atsakovai nepateikė duomenų, kad E. D. ir G. A. pareiškė pageidavimą įsigyti ginčo patalpas, byloje prieštaravimų ieškovės ieškiniui nei E. D., nei G. A. nepateikė. Esant ištirtoms aplinkybėms bei vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais nustatytais CK 1.5 str., teismas vertina, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį ir pripažinti, kad namo pastogės unik. Nr. (duomenys neskelbtini) 27/100 dalis, esanti (duomenys neskelbtini), priklausanti ieškovės butui Nr. 3 pagal VĮ Registrų centro Kauno filialo 2008-05-06 atliktą pastato dalių apskaičiavimą, pripažintina parduota ieškovei V. Š. pagal 2010-10-19 pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio reg. Nr. RI-6431). .Ieškovės atstovė pateikė byloje prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį 146,-Lt., mokėjimo mokestį 2,-Lt., už ieškinio ir patikslinto ieškinio parengimą 1500 Lt,-; už atstovavimą byloje 500,-Lt (b.l.116-117). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš kitos šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą(CPK 93 str.1d.).Šios išlaidos priteistinos iš atsakovų ieškovei. Taip pat iš atsakovų priteistinos valstybei teismo turėtos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu , kurios sudaro 10,41EUR(CPK 88 str. 1 d. 3p.)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265, 268, 270 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti. Pripažinti namo pastogės unik. Nr. (duomenys neskelbtini) 27/100 dalį, esančią (duomenys neskelbtini), parduotą ieškovei V. Š. pagal buto Nr. 3, esančio (duomenys neskelbtini), 2010-10-19 pirkimo pardavimo sutartį (notarinio reg. Nr. RI-6431).

Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 111106319 , esančios Laisvės al.96, Kaunas, priteisti V. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini) - 42,28 EUR sumokėtą byloje žyminį mokestį ir 579,24 EUR advokato išlaidas; valstybei - 10,41EUR teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų byloje įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.