Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. J. skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atmestas P. J. prašymas dėl veikos perkvalifikavimo pagal jo teisinę padėtį švelninantį Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK),

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. 2016 m. gruodžio 11 d. 04.33 val. Elektrėnuose, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė būtinų atsargumo priemonių dėl ko sukėlė eismo įvykį taip apgadindamas savo vairuojamą automobilį ir dar tris stovinčius automobilius bei pasišalino iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Tokiais veiksmais P. J. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. 2016 m. gruodžio 30 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutarimu už minėtų administracinių teisės pažeidimų padarymą, P. J. nubaustas 1013 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 (trims) metams.

Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartimi netenkino P. J. prašymo. Teismas nutartyje nurodė kas, remiantis ANK 569 straipsnio 1 dalimi, yra įrodymais administracinio nusižengimo byloje ir kokiomis priemonėmis šie duomenys nustatomi. Teismas konstatavo, kad P. J. kartu su prašymu pateikė duomenis (elektroninio laiško išrašą), kuriais remiantis jo vairuojamu automobiliu buvo padaryta 678,81 eurų dydžio žala automobiliui Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 304,63 eurų dydžio žala automobiliui Mitsubishi Space Star, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nutartyje nurodoma, jog P. J. pateikti duomenys nėra oficialūs ir teismas neįžvelgia pagrindo jais remiantis perkvalifikuoti P. J. padarytų administracinių teisės pažeidimų. Teismas nurodė ir tai, kad P. J. nepateikė duomenų apie tai, kokia žala buvo padaryta trečiajam Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliui, ir tai buvo įvertinta kaip reikšminga aplinkybė priimant sprendimą netenkinti P. J. prašymo.

Motyvuojamoji dalis

P. J. skundas tenkinamas iš dalies.

2017 m. sausio 1 d. ATPK neteko galios, jį pakeitė ANK. Taigi sprendžiant klausimus dėl administracinių teisės pažeidimų, kurių teisena pradėta dar galiojant ATPK, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įsigaliojimo įstatymas) nuostatomis.

Įsigaliojimo įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad „Iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.“ Įsigaliojimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė“. Taigi nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, teismas turi patikrinti ar už pažeidimus, už kurių padarymą asmuo yra nubaustas, ANK numatyta švelnesnė atsakomybė, kadangi tokiu atveju turi būti sprendžiama dėl padaryto pažeidimo perkvalifikavimo.

P. J. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį bei pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Už ATPK 127 straipsnio 2 dalimi uždraustą pažeidimą numatyta bauda vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių, baudos vidurkis – 42,50 eurų. P. J. nubaustas 42 eurų bauda. Už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje uždrausto pažeidimo padarymą numatyta bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, baudos vidurkis – 1 013 eurų. P. J. nubaustas 1 013 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Kaip galutinė nuobauda šiam asmeniui paskirta 1 013 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Analogiškas nurodytiems pažeidimas administracinis nusižengimas numatytas ANK 426 straipsnyje, tačiau šio straipsnio dispozicijoje numatytas naujas šio pažeidimo sudėties požymis - žala. Nuo žalos dydžio priklauso veikos kvalifikavimas pagal atitinkamas ANK 426 straipsnio dalis, todėl sprendžiant klausimą ar 2016 m. gruodžio 30 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutarimu nustatytos veikos gali būti perkvalifikuojamos pagal ANK, būtina įvertinti šioje byloje nustatyta žalos dydį, arba nustatyti atitinkamą žalos dydį, jei jis yra.

Trakų rajono apylinkės teismas spręsdamas netenkinti P. J. prašymo dėl jo veikos perkvalifikavimo, rėmėsi tuo, kad P. J. pateiktas elektroninio laiško išrašas, kuriame nurodoma, kad P. J. padarė 983,44 eurų dydžio turtinę žalą, negali būti pripažintas įrodymu administracinio nusižengimo byloje, nes jis nėra oficialus dokumentas (nėra patvirtintas).

Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina aktyvų teismo modelį, ir nors tai itin apsunkina galimybes vėliau nustatyti veikos aplinkybes, teismo darbą bei prailgina bylos nagrinėjimą, neatleidžia teismo nuo pareigos, pačiam imtis visų būtinų veiksmų, siekiant priimti teisingą teismo sprendimą, tai yra neapsiriboti vien tik formaliu pateiktos informacijos vertinimu, bet kylant abejonėms pačiam išsiaiškinti aplinkybes, kurios nėra aiškios. Šias apygardos teismo išvadas sąlygoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kurioje nurodoma, kad „Konstitucijoje įtvirtintos normos ir principai, inter alia Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus <...>“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas).

Apygardos teismo vertinimu, jei Trakų rajono apylinkės teismui kilo abejonės ar P. J. pateikti duomenys dėl padarytos turtinės žalos atitinka tikrovę, teismas privalėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad jas pašalinti (surengti posėdį, paprašyti dokumentų originalų, pačiam išreikalauti reikiamus dokumentus iš draudimo kompanijų ir pan.), tačiau teismas nebuvo aktyvus ir elgėsi visiškai formaliai bei aplaidžiai, nes iš esmės nusišalino nuo klausimo nagrinėjimo ir priėmė formalų sprendimą atsisakydamas perkvalifikuoti P. J. veiksmus.

Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apygardos teismas konstatuoja, jog tyrimo stadijoje pareigūnų nebuvo nustatyta kokio dydžio turtinė žala buvo padaryta trims automobiliams (pastebėtina, jog veikos padarymo metu ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytiems administraciniams teisės pažeidimams konstatuoti turtinės žalos dydžio klausimas nebuvo aktualus). Kartu Vilniaus apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje ir nėra kilusio ginčo dėl padarytos turtinės žalos dydžio. P. J. proceso metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų ir patvirtino, jog savo neteisėtais veiksmais padarė 983,44 eurų dydžio turtinę žalą bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus, kurie apygardos teismui, turint omenyje bylos medžiagą apie automobiliams padarytus apgadinimus, paties P. J. nurodytas aplinkybes ir nurodytą žalos dydį, teismui nekelia abejonių. Atsižvelgiant į P. J. pripažintos padaryta turtinės žalos dydį, būtina atkreipti dėmesį ir į ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Būtinuoju šio administracinio nusižengimo sudėties požymiu yra padarytos žalos dydis, kuris privalo viršyti 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tai yra, viršyti 546,90 eurų. Konstatuojant, jog P. J. savo veika padarė ne mažesnę kaip 983,44 eurų dydžio žalą, nepriklausomai nuo to, kokia žala buvo padaryta trečiajam automobiliui (kuri, sprendžiant iš bylos medžiagos, yra menkesnė nei padarytoji automobiliams Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Mitsubishi Space Star, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir yra mažareikšmė), kaltininko veika bet kuriuo atveju kvalifikuojama pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.

Taigi, konstatuotina, kad P. J. 2016 m. gruodžio 11 d., 04.33 val., Elektrėnuose, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė būtinų atsargumo priemonių dėl ko sukėlė eismo įvykį taip apgadindamas savo vairuojamą automobilį ir dar tris stovinčius automobilius, tuo padarydamas ne mažesnę kaip 983,44 eurų dydžio žalą, bei pasišalino iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai, taip pažeidė KET reikalavimus.

Toks pažeidimas atitinka ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, numatančią administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Už šį pažeidimą numatyta bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų, su neprivalomu specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki trejų metų, baudos vidurkis – 1 175 eurų. Atsižvelgus į tai, apygardos teismas konstatuoja, kad ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo baudos vidurkis yra 162 eurais didesnis už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo baudos vidurkį, tačiau specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį yra numatytas ne kaip privaloma (privaloma pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį), o kaip galima administracinė nuobauda, o ir šios administracinio poveikio priemonės terminas yra trumpesnis (ATPK 130 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vidurkis yra 4 metai, o ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo – 2 metai).

Pabrėžtina, jog Įsigaliojimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal atitinkamą ANK straipsnį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tuo atveju, kai pagal ANK straipsnį už administracinį nusižengimą gali būti paskirtas specialiosios teisės atėmimas, o ATPK už šią veiką buvo nustatytas privalomas specialiosios teisės atėmimas. Vertinant ANK 426 straipsnio 2 dalį bei ATPK 130 straipsnio 1 dalį minėtos Įsigaliojimo įstatymo nuostatos kontekste, akivaizdu, kad ANK numato švelnesnę administracinę atsakomybę nei veikos padarymo metu galiojęs ATPK, todėl P. J. administraciniai teisės pažeidimai turi būti perkvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, ir dėl šios priežasties Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis, atsisakant tenkinti P. J. prašymą dėl veikos perkvalifikavimo, yra naikintina.

Apygardos teismas konstatuoja, jog pagal galiojančią ANK straipsnio redakciją apygardos teismas, skirtingai nei pageidaujama P. J. skundu, objektyviai negali priimti sprendimo, kuriuo perkvalifikavus P. J. inkriminuojamą administracinį nusižengimą, naujo procesinio sprendimo priėmimui KET pažeidimo medžiaga būtų persiųsta atitinkamam komisariatui nagrinėti iš naujo. Įsigaliojimo įstatymo nuostatos taip pat nenumato galimybės išnagrinėtose bylose grįžti į pirminę proceso stadiją ir spręsti administracinio nurodymo surašymo klausimą, taip iš esmės paneigiant ir paverčiant niekiniais visus byloje priimtus sprendimus. Įsigaliojimo įstatymas ir jo 4 straipsnio 2 dalis sukuria galimybę, nepaneigiant priimtų sprendimų, tik perkvalifikuoti veikas pagal ANK, jei jis švelnina administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens teisinę padėtį ir atitinkamai peržiūrėti paskirtas nuobaudas. Dėl šios priežasties nėra pagrindo P. J. atžvilgiu taikyti ANK 610 straipsnio nuostatas, numatančias administracinio nurodymo surašymo pagrindus.

P. J. skundu prašo jam skirti pusę minimalios baudos, numatytos ANK 426 straipsnio 2 dalyje, be teisės vairuoti atėmimo. Atsiliepime į skundą, P. J. už minėto administracinio nusižengimo padarymą siūloma skirti minimalią piniginę bausmę, ir taip pat neužsimenama apie administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą – skyrimą.

ANK 426 straipsnio 2 dalis numato vienintelės administracinės nuobaudos – baudos – skyrimo galimybę. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Kaip jau nustatyta, ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytos administracinės nuobaudos – baudos vidurkis yra lygus 1 175 eurams. Atsižvelgus į administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apygardos teismas daro išvadą, jog byloje nustatyta viena P. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, jog jis prisipažino dėl įvykdyto pažeidimo ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Byloje buvo konstatuota P. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, tačiau pagal ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktą ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje galėtų būti pripažinta sunkinančia, tik jei P. J. būtų padaręs tame pačiame ANK straipsnyje nurodytą, o ne tos pačios rūšies pažeidimą. Spręsdamas dėl baudos dydžio apygardos teismas atsižvelgia ir į P. J. charakteristiką: jis praeityje net 5 kartus baustas už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su transporto eismo sauga, vieną kartą baustas už vairavimą automobilį esant neblaiviam, vieno iš jų nuobauda galiojo ir 2016 m. gruodžio 11 d. įvykio metu, kas rodo, jog P. J. skirtos ankstesnės nuobaudos buvo neefektyvios – jis nepadarė atitinkamų išvadų, aiškiai vairavo labai pavojingai, apgadino net tris stovinčius automobilius ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka, nesant jo kelyje žmonių, nesukėlė sunkesnių padarinių, po ko pasišalino iš įvykio vietos, vengdamas teisinės atsakomybės.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir įvertinęs P. J. akcentuojamus jo teisinę padėtį švelninančio įstatymo aspektus, nenustatė pagrindo neskirti P. J. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nors ANK ir nenumato privalomo šios nuobaudos skyrimo. Šiuo atveju itin svarbus padaryto pažeidimo pobūdis. Jau minėta, kad jis vairavo labai pavojingai, apgadino net tris stovinčius automobilius ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka, nesant jo kelyje žmonių, nesukėlė sunkesnių padarinių, be to, pasitraukė iš įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs. Visai tai rodo itin neatsakingą vairuotojo požiūrį į savo veiksmus. Tuo atveju, kai eismo dalyvis sukelia eismo įvykį, jis privalo dėti visas įmanomas pastangas, kad tiesiogiai įvykiu suinteresuotiems asmenims taptų žinoma apie tokį įvykį. Aplinkybę, jog tokių pastangų nebuvo, patvirtina ir bylos medžiagoje esantis P. J. paaiškinimas, administracinio teisės pažeidimo protokolas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Taigi, konkrečioje situacijoje P. J. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad apgadintų transporto priemonių vairuotojams arba teisėsaugos institucijoms taptų žinoma apie sukeltus padarinius, o tiesiog pasišalino iš įvykio vietos, tikėdamas išvengti atsakomybės. Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje esančiu 2016 m. gruodžio 11 d. tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, atkreipia dėmesį į tai, kad pareigūnams bendraujant su P. J., šis iš pradžių vengė prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir tik vėliau rašant paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių, jis pripažino sukėlęs eismo įvykį, kad buvo neblaivus ir, kad dėl to pasišalino iš įvykio vietos. Tai, kad byloje P. J. nebuvo inkriminuota vairavimo esant neblaiviam aplinkybė, niekaip nekeičia teismo išvadų ir fakto dėl jo kaip eismo dalyvio pavojingumo pažeidimo padarymo metu. Visa tai, teismo įsitikinimu, suponuoja poreikį taikyti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, net ir turint omenyje, kad teismas šiuo atveju turi diskrecinę teisę spręsti dėl būtinybės taikyti šią priemonę. Kaip jau minėta šioje nutartyje, P. J. dar iki aptariamo administracinio nusižengimo padarymo, buvo ne kartą baustas už administracinės teisės pažeidimus. Iš administracinių teisės pažeidimų registro išrašo matyti, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu P. J. buvo nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Už šį pažeidimą P. J. skyrė 362 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių (iš turimų duomenų matyti, kad teisė vairuoti transporto priemonę realiai buvo atimta laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 13 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d.). Tačiau P. J. net ir po beveik vienerius metus trukusio teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo nepadarė atitinkamų išvadų ir toliau buvo pavojingas eismo dalyvis, vairavo automobilį ženkliai viršydamas greitį, nepaisė kitų kelių eismo taisyklių.

Teismo vertinimu, net ir atsižvelgus į pasikeitusį ir aiškiai švelnesnį teisinį reguliavimą, P. J. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį, tik teisės vairuoti transporto priemones atėmimas Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarime nurodytam laikotarpiui, t. y. trims metams, su minimalia 850 eurų bauda, laikytinas pakankamai efektyvia priemone pasiekti administracinei nuobaudai keliamus tikslus ir padaryti pakankamą poveikį pažeidimą padariusiam asmeniui.

Todėl teismas, vadovaudamasis ANK 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu, Įsigaliojimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. J. skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartį:

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarimu nustatytus P. J. padarytus administracinius teisės pažeidimus kvalifikuotus pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį ir paskirti 850 (aštuonių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą su transporto priemonės atėmimu 3 (trims) metams.