Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. birželio 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 14N-63640093-16 (ROIK: 16058846706) paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris 2016 m. birželio 15 d. M. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 14P-63639799-16 (ROIK: 16058846706)), kuriame nurodė, kad M. M. 2016 m. birželio 15 d., apie 12.37 val. kieme, esančiame Pylimo g. 45, Vilniuje, mėtė akmenis į vazonus, įžeidžiamais žodžiais kibo prie L. J., šiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir už šį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. birželio 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 14N-63640093-16 (ROIK: 16058846706) M. M. už pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, paskirta 28 eurų dydžio bauda.

Pareiškėjas M. M. 2016 m. birželio 15 d. atvykęs į jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), pamatė įėjimo duris užstatytas dideliais akmenimis, kuriuos pats patraukė nuo įėjimo durų, padėjo šalia taip, kad galėtų atsidaryti savo įėjimo duris ir patekti į priklausančias patalpas. Tame pačiame kieme yra parduotuvė, kurios nuomininkės neteisėtai vykdė sodininkystės ir kitus lauko darbus kieme ir pradėjo šaukti ir kaltinti M. M. neva jis daužo joms priklausančius vazonus (nors nei vienas vazonas nedužo, šis faktas nebuvo nustatytas, nėra ir tai patvirtinančių įrodymų, foto fiksacijų, net ir pačios nukentėjusios nereiškia pretenzijų dėl žalos už sudaužytus vazonus atlyginimo), įžeidinėja necenzūriniais žodžiais ispanų kalba (M. M. ispanų kalbos nemoka, kalba tik itališkai ir truputį angliškai), pačios vadino M. M. „psichopatas“. Taigi M. M. joms pasakęs, kad nesupranta ir jeigu jos turi kokių nors pretenzijų, gali kviesti policiją ir nuėjo į savo patalpas.

Netrukus parduotuvės nuomininkės iškvietė policijos pareigūnus, o iki jiems atvykstant ėmė tvarkyti aplinką, lyg nieko nebūtų buvę (pateikė situacijos nuotraukas prieš ir po policijos pareigūnų iškvietimo). Atvykus policijos pareigūnams M. M. nusileido į kiemą, paaiškino, kad jis tik pastūmė akmenį nuo įėjimo į laiptinę, kadangi dėl pačių parduotuvės nuomininkių neteisėtų veiksmų negalėjo patekti į laiptinę ir savo patalpas, kad jokio nusižengimo nepadarė, jokios žalos vazonams taip pat nepadaryta, kad jokių įžeidžiančių žodžių nevartojo, todėl nesutiko su padarytu pažeidimu. Priėjęs namo administratorius taip pat paaiškino policijos pareigūnams, kad parduotuvės nuomininkės neturi leidimų ir suderinimų vykdyti sodininkystės darbų, tačiau policijos pareigūnai į tai nekreipė visiškai jokio dėmesio, patikrino M. M. asmens dokumentus ir pasakė, jog reikia atvykti į policijos komisariatą surašyti protokolo.

Administracinėje byloje esantys administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas ir kiti dokumentai neįrodo, jog M. M. atliko neteisėtus veiksmus, nepagrįstai vadovavosi tik parduotuvės nuomininkės ir jos kolegės, t.y. suinteresuotų asmenų, teiginiais ir parodymais, o M. M. parodymų nevertino, jokių kitų įrodymų byloje nėra surinkta, kitų duomenų, kurių pagalba būtų galima konstatuoti M. M. kaltę, nėra, todėl negalima konstatuoti, jog M. M. kaltė yra įrodyta ir nėra jokių abejonių dėl padaryto ATP. Apskritai kilęs konfliktas buvo asmeninio pobūdžio, jis savo esme nebuvo nukreiptas nei pažeisti viešąją tvarką ir aplinkinių žmonių rimtį, niekas nebuvo įžeistas, M. M. neturėjo jokio tikslo pažeisti viešą tvarką, jokių žmonių rimtis taip pat nebuvo pažeista, kadangi jokių įvyko liudininkų nebuvo (iki atvyko policijos pareigūnai).

Taigi kadangi M. M. veiksmuose nėra pažeidimo sudėties (ATPK 9 straipsnis), todėl ir administracinė nuobauda paskirta neteisėtai, kadangi administracinis teisės pažeidimas nepadarytas, o administracinė nuobauda skiriama tik padarius administracinį teisės pažeidimą (ATPK 20 straipsnis). Pagal ATPK atsako tik kaltas asmuo, nes kaltė yra vienas iš būtinų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, o M. M. veiksmuose nėra nei tyčios, nei neatsargumo (ATPK 10 straipsnis, 11 straipsnis), nėra padaryta ir jokia žala nei parduotuvės nuomininkėms, nei visuomenei ar valstybei. Taigi nesant kaltės bei priešingo teisei veiksmo, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties, nėra administracinės teisės pažeidimo.

Apklaustas teismo posėdžio metu pareiškėjas M. M. palaikė savo skundą ir jame išdėstytus motyvus. Paaiškino, kad tą dieną, kai jam buvo paskirta bauda kaip ėjo namo adresu (duomenys neskelbtini). Pirmo aukšto kaimynės buvo užblokavę pagrindines duris į namus, kadangi darė remontą, akmenys, kuriuos jos judindavo iš vienos vietos į kitą blokavo duris. Pasistengė įeiti į pastato vidų, tačiau turėjo nustumti tuos akmenis. Tai buvo dideli akmenys. Jis tiesiog koja juos pastūmė, tai padaryti buvo būtina norint atidaryti duris. Kai tai darė iš parduotuvės išėjo moteris ir pradėjo ant M. M. šaukti lietuviškai. M. M. negalėjo suprasti ką ji kalba, bandė jai anglų kalba paaiškinti situaciją, ji M. M. neklausė. M. M. toliau bandė pajudinti akmenis, kad atidarytų duris, moteris nesiliovė. M. M. pasiūlė jai pakviesti policiją, kiek suprato, ji M. M. sakė, kad M. M. psichopatas ir kažką apie vazonus. M. M. nuėjo laiptais į viršų ir laukė policijos. M. M. padarė nuotraukas to, kas buvo daroma, nes jos ir toliau kažką vykdė. Policija atvyko ne iš karto, tų akmenų toje vietoje jau nebebuvo.

M. M. teismo posėdžio metu sakė, kad kai pamatė policijos pareigūnų automobilį nusileido į apačią, pareigūnai pirma apklausė moterį, tada jos kolegę, ji patvirtino tos moters istoriją. Policija paklausė, kas vyksta, tos moterys aprašė situaciją iš savo pozicijos, tada M. M. pasakojo jiems tą patį, ką pasakoja dabar. Kol su pareigūnais diskutavo, atvyko to pastato administratorius, jis paaiškino toms moterims, kad jos negalėjo daryti to, ką jos darė, nes jos paėmė kai kuriuos akmenis tiesiog iš žemės, iškasė juos, taip pat joms nebuvo leidžiama naudotis ta vieta, kuri yra prieš parduotuvę. Pareigūnams visiškai nerūpėjo ką pasakė administratorius. Pareigūnai pranešė M. M., kad nori surašyti jam protokolą, paprašė nuvykti į komisariatą, komisariate buvo patikrintas M. M. blaivumas, iš pradžių padaryti nuotrauką atsisakė, vėliau sutiko, nes norėjo, kad paleistų.

M. M. teismo posėdžio metu sakė, kad pareigūnai nurodė, kad toms moterims pasakė įžeidžiančius žodžius („puta madre“) ispanų kalba. Tų žodžių nesakė. Ispaniškai nekalba, nesąmonė, kad įžeistų kažką vartodamas žodžius ispanų kalba. Suprato, kad policijos pareigūnai patikėjo tų moterų žodžiais. Tikriausiai moterys žiūrėjo serialus ispanų kalba ir taip suprato, kad jas neva įžeidė ispanų kalba.

M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad vazonai visiškai nepažeisti. Su moterimis kalbėjo anglų kalba, dar pasakė joms lietuvių kalba žodį „durys“. Italų kalboje yra žodžiai „puta madre“, tai ne tas pats žodis kaip ispanų kalboje. Itališkai tai yra vienas žodis „troja“. Nežino kaip žodžiai „puta madre“ atsirado paaiškinimuose, italų kalboje nėra panašiai skambančių žodžių, čia yra du atskiri žodžiai, o italų kalba jie visi yra labai skirtingi. Panašiausias žodis italų kalboje yra „putana“.

Skundą padavusio asmens atstovė L. T. teismo posėdžio metu sakė, kad M. M. veiksmuose nebuvo jokio administracinio teisės pažeidimo požymių, jis tik pastūmė ne vietoje buvusį akmenį, kuris užtvėrė kelią. Iš nuotraukų akivaizdu, kad prieš atvykstant policijai ten tikrai vyko darbai ir buvo užtvertos durys, o atvažiavus policijai viskas jau buvo sutvarkyta, be to neva nukentėjusios parduotuvės savininkės neturėjo leidimo vykdyti ten darbus, jos pačios atliko neteisėtus veiksmus, akivaizdu, kad jokių įžeidžiančių žodžių nebuvo pasakyta, jos šmeižia asmenį, nepagrįstai sukelia jam tam tikrų nepatogumų. Nei joms, nei turtui nėra padaryta žala. Pareigūnams nemačiusiems įvykio ir neanalizavusiems situacijos nebuvo pagrindo priimti nutarimo ir akivaizdžiai pažeidžiant procesines normas surašyti protokolą. Pareigūnai netinkamai ištyrė ir vertino situaciją. Pareigūnai jau galėjo šį prašymą išreikšti savo procesiniuose dokumentuose, nukentėjusiosios nepasinaudojo teise dalyvauti posėdyje. Nukentėjusiųjų argumentai tai pat turėtų būti vertinami kritiškai, pareiškėjos bendradarbė ir bendrasavininkė yra suinteresuota ir palaikys pareiškėjos pusę.

Liudytojas D. P. teismo posėdžio metu sakė, kad yra patalpų savininkas ir bendrijos pirmininkas. M. M. yra kaimynas, jis nėra šeimos narys ar giminaitis. Įvažiuodamas į kiemą pamatė, kad prieš D. P. į kiemą įvažiavo policijos pareigūnų mašina. Kaimynas pakvietė D. P. pažiūrėti ką merginos darė. Buvo du stambūs vazonai ir tam tikras įdubimas žemėję, jiems bekalbant merginos įkasė tuos du vazonus. D. P. joms pasakė, kad čia neteisėti veiksmai. Grindinys yra išdėliotas akmenimis. Įkasant vazonus reikėjo nustumti akmenis, D. P. manymu jie ir buvo išimti. Neatsimena koks yra atstumas tarp tų darbų vietos ir M. M. durų, gal apie tris metrai. Jos naujai įsikūrusios. Paties įvykio nematė, atvažiavo paskui policiją. D. P. dalyvaujant vyko absoliučiai korektiški veiksmai, M. M. net nekalbėjo, tik pasakė D. P. žodžiais, ženklais, kad su niekuo nesuderinus vyksta tokie darbai. Atvykęs suskilusių vazonų nematė. Galvojo, kad ginčas yra būtent dėl tų darbų. Tokiems darbams, kiek žino, tos moterys neturėjo leidimo. Ten nepatogi vieta, mašinų privažiavimas, bet galima buvo padaryti kitaip, sukviesti kaimynus ir paaiškinti, kad nori taip padaryti. Asmeniškai yra patenkintas bendravimu su M. M., kuris jam padeda ir net dalį klausimų sprendžia pats, pvz., dėl techninių dalykų, elektros įvedimo ir pan., priešingai nei kai kurie kiti.

Liudytojas D. P. teismo posėdžio metu parodė, kad tos moterys jam pasirodė per daug arogantiškos. Gyvena tokiomis sąlygomis kaip suspausti, jeigu visi taip elgtųsi būtų sunku gyventi. Tokie konfliktai, kaip įvyko dabar, kai kažkas kažką užkliudė įvyksta vos ne kas antrą dieną, be konfliktai taikiai sprendžiami. Jie nesuderinę su kaimynais taip nesielgia, jos naujai įsikūrusios, gal gyvena vadovaudamosios savo teisėmis.

Liudytoja J. M. teismo posėdžio metu sakė, kad su M. M. jokie santykiai nesieja. Tuo adresu yra jų studija, ji yra pirmame aukšte, durys eina iš karto į patalpą. Durys buvo atidarytos, J. M. buvo patalpoje, bet viskas, kas vyko lauke matė. Jos iškėlinėjo akmenis, liudytoja parodo kokio didžio buvo akmenys (apie 10-15 cm skersmens). Akmenys buvo iškelti laikinai, nes juos reikėjo išimti tam, kad įstatyti vazonus, po to akmenis buvo uždėti aplink vazoną. J. M. kolegė tuo metu sodino gėles į vazonus, tuomet į kiemą atėjo kaimynas ir iš karto pradėjo spardyti tuos akmenis. J. M. kolegė stovėjo žiūrėjo, galiausiai vieną akmenį M. M. spyrė į keramikinį vazoną, tada J. M. kolegė pasakė, kad iškvies policiją, nes išsigando, jog M. M. sudaužys vazoną arba dar pataikys į ją, jo elgesys buvo neadekvatus situacijai, agresyvus. Po to, kai ji pasakė, kad iškvies policiją M. M. pradėjo rėkti. Agresija pasireiškė rėkimu, įžeidinėjamais. Kokia kalba jis rėkė tiksliai nežino, girdėjo anglų kalbą ir dar kažkokią. Iš kūno kalbos, iš visko buvo aišku, kad tai įžeidimai. M. M. ženklų rankomis nerodė, jis stovėjo prieš ją ir rėkė. Rėkė angliškai, daugiau negirdėjo, galbūt italų. M. M. paprastai spardė tuos akmenis, jie nebuvo sunkūs. Kol vyko procesas akmenys buvo padėti šalia vazonų. Mano, kad M. M. supyko dėl tų vazonų, kad jie ten buvo pastatyti. Netiesa, kad akmenys buvo sudėti taip, kad trukdė M. M. atidaryti duris. Dabar nuotraukų neturi, kolegė turi nuotrauką, vazonai yra 1,5 metro atstumu nuo jų durų. Vazonai M. M. įėjimo visiškai neblokavo, akmenys tai pat. Į savo butą M. M. puikiausiai pateko ar prieš atvykstant policijai ar jau jai atvykus, akmenys tikrai jam netrukdė. Akmenis po to perdėliojo, bet ne M. M. prašymu. Visiškai negalėjo būti taip, kad akmenys trukdė M. M. praeiti į butą. Iš karto buvo agresija ir akmenų spardymas, nors jam durų neblokavo.

Liudytoja J. M. teismo posėdžio metu sakė, kad tai buvo pirmas jų bendravimas su M. M., neskaitant poros prašymų neužstatyti automobiliu jų durų, prieš tai konfliktų su M. M. neturėjo. Vazonas sudaužytas nebuvo, žalos nepatyrė. Iš karto po pirmo akmens spyrimo į vazoną iškvietė policiją. Turėjo tik įgaliojimą iš patalpų savininkės, neturėjo leidimo. J. M. kolegė L. J. pasakė M. M., kad iškvies policiją, iš karto po to, kai jis spyrė akmenį į vazoną. Poreikis iškviesti policiją atsirado po to, kai M. M. spyrė pirmą akmenį, kuris pataikė į vazoną ir keldamas balsą pradėjo rėkti. Išsigando kas gali būti toliau. Policiją iškvietė J. M. kolegė.

Liudytoja L. J. teismo posėdžio metu sakė, kad adresu Pylimo g. 45, Vilniuje, yra studija. M. M. yra kaimynas, nėra šeimos narys ar giminaitis. Su kolege nusipirko vazonus, kurios savininkės leidimu statė ir sodino gėles. Tam, kad vazonai stovėtų stabiliai kai kuriuos akmenis reikėjo išimti, iškasti ir padėti į šoną, kad pastatyti vazonus. Liudytoja parodo kokio didžio buvo akmenys (apie 10-15 cm skersmens). Akmenys nebuvo išmėtyti, tiesiog tai buvo procesas, proceso pabaigoje akmenys būtų buvę gražiai sudėti. Procesas būtų trūkęs apie porą valandų, nemano, kad tie akmenys būtų trukdę kažkam. Po to šiek tiek patraukė vazonus. Proceso metu kai jau padėjo visus vazonus ir išėjo, po to grįžo ir pamatė, kad vazonai sustatyti netolygiai, tuomet juos sutvarkė. Nuo pagrindinių durų vienas buvo šiek tiek toliau, kitas arčiau. Kairys vazonas buvo labiau nutolęs nuo durų, jis buvo arčiau kaimyno durų. Nepasakys kokiu atstumu buvo išdėlioję akmenis aplink vazonus. Akmenys durų visiškai neblokuoja. Vazonai stovėjo apie 1,5 meto nuo sienos.

Liudytoja L. J. teismo posėdžio metu sakė, kad tuo metu išėjo kaimynas M. M. iš karto pradėjo spardyti akmenis, jis ne mėtė, o spardė akmenis. M. M. spyrė į skirtingus akmenis, jis spyrė ne vieną kartą, o apie 4-5 kartus. M. M. spyrė į akmenį, kuris nusirideno iki vazono. Akmuo trenkėsi į vazoną. Žmogus, kuris nori patraukti akmenis gali pats gražiai juos patrukti, arba gražiai paprašyti, bet ne agresyviai spardyti.

Liudytoja L. J. nepamena su kokiais batais buvo M. M.. L. J. žiūrėjo ir galvojo kada jis nustos. Kai spyrė į vazoną, pasakė, kad iškvies policiją. Nežino kodėl M. M. taip pasielgė, jis labai neadekvačiai ir agresyviai sureagavo į situaciją. M. M. niekaip nepaaiškino savo veiksmų, tik tuomet, kai L. J. pasakė, kad iškvies policiją, M. M. pradėjo rėkti. Iš pradžių rėkė angliškai. Kai L. J. M. M. pasakė, kad iškvies policiją ir ją iškvietė, M. M. stovėjo šalia L. J. ir pradėjo itališkai ją keikti, išgirdo pažįstamą frazę „puta madre“, kurią yra girdėjusi iš filmų, žiūri daug ispaniškų filmų, ta frazė išvertus reiškia „kalė“. Policiją kvietė dėl to, kad išsigando neadekvačios M. M. reakcijos, nežinojo ką jis gali padaryti. M. M. sakė, kad akmenys blokavo duris, bet jis galėjo atsidaryti duris. Jeigu nepastatytas automobilis tai galėjo atidaryti duris. Žmogus, kuris nori patraukti akmenis gali pats gražiai juos patraukti, arba gražiai paprašyti, bet ne agresyviai spardyti. Iš mimikos, judesių matyti, kad žmogus susierzinęs, pyktas. M. M. angliškai nieko įžeidžiamo nesakė. Žino, kad M. M. yra italas. Galvojo, kad buvo įžeidžiantys žodžiai, jautė iš M. M. sklindantį pyktį, natūralu, kad kai žmonės supyksta kalba savo gimtąja kalba. Ispanų ir italų kalbos yra labai panašios, mano ir italų kalboje yra į žodį „puta“ panašus žodis. Rankomis akmenų, kiek pamena, M. M. nebuvo paėmęs. Kartais M. M. automobiliu užstatydavo jų duris, jo paprašydavo neužstatyti, dėl to ten ir buvo pastatyti vazonai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas.

Teismas visapusiškai, pilnutiniai ir objektyviai ištyrė byloje surinktus įrodymus, pagal vidinį savo įsitikinimą pagrįstą visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, jas įvertino ir, vadovaudamasis įstatymu bei teisine sąmone nustatė, kad M. M. veikoje nėra ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties, todėl vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu byla nutrauktina. Teismas tokią išvadą daro vadovaudamasis šiais motyvais:

1. Asmuo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 straipsnį gali būti patrauktas tik tada, kai vartoja necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamai kimba prie žmonių ar atlieka kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio pažeidimo sudėtis yra materialioji, todėl pažeidimo sudėties objektyvieji požymiai – veika, pasekmės ir priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių pasekmių, pasireiškia tuo, jog asmuo viešosiose vietose vartoja necenzūrinius žodžius ar gestus, įžeidžiamai kimba prie žmonių ar atlieka kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pažeidimo subjektyvieji požymiai – kaltė – pasireiškia tyčia, t.y. asmuo, vedamas chuliganiškų paskatų, supranta, kad tyčia vartoja necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamai kimba prie žmonių ar atlieka kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį, ir nori taip veikti.

Nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 174 straipsnio nuostatas (LVAT 2012-02-17, Nr. N575-72/2012).

2. Faktinė aplinkybė, kad namo kiemas esantis Pylimo g. 45, Vilniuje, kuriame M. M. ir L. J. bendravo, yra viešoji vieta, neginčijama.

3. Taip pat nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad J. M. ir L. J. statė vazonus ir į juos sodino gėles. Liudytojos: J. M. ir L. J. parodė, kad į vazonus sodino gėles, ir tam, kad vazonai stovėtų stabiliai - kai kuriuos akmenis reikėjo išimti, iškasti ir padėti į šoną.

4. Teismas pripažįsta įrodymais M. M. kartu su skundu pateiktas nuotraukas, kuriose matyti J. M. ir L. J. vazonų statymo ir gėlių sodinimo darbai, bei aplinka. (b.l. 34-39) Teismas pastebi, kad iš nuotraukų matyti, jog vienas pastatytų vazonų stovi ties M. M. lauko durų riba. Šį faktą pripažino ir L. J. teismo posėdyje sakydama, kad „kairys vazonas buvo labiau nutolęs nuo durų, jis buvo arčiau kaimyno durų“. Taip pat iš nuotraukų matyti, kad akmenys buvo išdėlioti aplink vazonus ir greta namo sienos. Teismas daro išvadą, kad akmenys galėjo trukdyti M. M. tinkamai atidaryti duris, taip pat, kad aplink vazoną išdėlioti akmenys M. M. trukdė tinkami patekti į savo gyvenamąsias patalpas.

5. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad M. M. mėtė akmenis į vazonus. Tačiau teismo posėdyje M. M. parodė, kad „akmenys buvo dideli, todėl koja juos pastūmė, tai padaryti buvo būtina norint atidaryti duris.“ Šią faktinę aplinkybę, kad M. M. akmenų nemėtė, teismo posėdyje patvirtino ir L. J..

6. Teismas pastebi, kad J. M. ir L. J. teismo posėdyje nurodė, jog akmenys buvo 10 – 15 centimetrų skersmens, todėl liudytojų parodymus, kad M. M. tuos akmenis spardė agresyviai, vertina, kaip tikrovės neatitinkančius bei hiperbolizuotus. Šią teismo išvadą sustiprino ir liudytojo D. P. charakterizuotos liudytojos. Jis parodė, kad „J. M. ir L. J. yra per daug arogantiškos“. D. P. teismo posėdžio metu teigiamai apibūdino M. M.; jis sakė, kad asmeniškai yra patenkintas bendravimu su M. M., kuris jam padeda ir net dalį klausimų sprendžia pats, pavyzdžiui, dėl techninių dalykų, elektros įvedimo ir pan., priešingai nei kai kurie kiti gyventojai.

7. Faktinę aplinkybę, kad akmenys buvo dideli ir M. M. juos pastūmė koja, kad galėtų atidaryti duris, pripažįsta ir M. M.. Teismas daro išvadą, kad M. M., norėdamas patekti į savo gyvenamąją vietą, galėjo turėti poreikį pastumti akmenis nuo takelio ir durų. Kad M. M. ne iš chuliganiškų paskatų spardė akmenis įrodo ir faktinė aplinkybė, kurią patvirtina ir pačios liudytojos parodydamos, kad M. M. spyrė į skirtingus 4-5 akmenis.

8. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad M. M. įžeidžiamais žodžiais kibo prie L. J.. Teismas atkreipia dėmesį, kad M. M. yra italas. Pagal J. M. ir L. J. parodymus „iš pradžių M. M. rėkė angliškai, ženklų rankomis nerodė, o vėliau L. J. pradėjo itališkai keikti ir jos išgirdo pažįstamą frazę „puta madre“. L. J. sakė, kad ji žiūri daug ispaniškų filmų, todėl tą frazę suprato, o tai išvertus iš ispanų kalbos reiškia „kalė“. Abi liudytojos nurodo, kad italų kalbos nemoka ir nesupranta. M. M. teismo posėdžio metu sakė, įžeidžiančių žodžių („puta madre“) ispanų kalba nesakė, jis ispaniškai nekalba.

Teismas, įvertinęs parodymus, kad J. M. ir L. J. nemoka italų kalbos, o tik turėdamos abejotinas ispanų kalbos žinias, kurias įgijo žiūrėdamos daug ispaniškų filmų, daro išvadą, J. M. ir L. J. itališkai M. M. sakytus žodžius galėjo neteisingai ar netiksliai suprasti bei įvertinti kaip įžeidžiančius žodžius.

Visą tai apibendrinęs teismas daro išvadą, kad M. M. savo veiksmais, koja pastumdamas akmenis ir anglų bei italų kalbomis pasakydamas žodžius, nepažeidė viešosios tvarkos ir žmonių rimties.

Teismas vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos nepašalintos abejonės aiškintinos kaltinamojo naudai) ir 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konstatuoja, jog M. M. veikoje nebuvo padarytas pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje, todėl byla jo atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktas)

Teismo posėdžio metu skundą padavusio asmens atstovė, advokatė L. T., pateikė pinigų priėmimo kvitus, tačiau teismas pastebi, kad ATPK nenumato galimybės iš proceso šalių priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad J. M. ar/ir L. J. veiksmuose galimai yra ATPK 91 straipsnyje ar 161 straipsnyje nustatytų pažeidimų sudėties požymiai, nes akmeninis grindinys namo kieme, esančiame Pylimo g. 45, Vilniuje, gali būti kultūros paveldo dalis, ar gėlinių – kaip techninės eismo reguliavimo priemonės daugiabučio gyvenamojo namo kieme įrengimas galimas tik gavus leidimą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti nutarimą ir M. . atžvilgiu bylą nutraukti, jo veikoje nesant Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²-302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.