Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas P. K. (duomenys neskelbtini) jo vardu, gyvenant santuokoje su pareiškėjo motina N. K., įregistruota negyvenamoji patalpa – garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina N. K. mirė (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio mirties palikimo priėmimo dokumentų nesusitvarkė, tačiau sutuoktinio palikimą priėmė, pradėjusi paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis, kadangi minėtame garaže ji laikė ten savo transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Po motinos N. K. mirties, pareiškėjas priėmė jos palikimą, jam buvo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai, kurių pagrindu jis paveldėjo motinos vardu įregistruotą nekilnojamąjį (butą, žemės sklypą) ir kilnojamąjį (aukščiau nurodytą automobilį O. A.) turtą, tačiau išduoti paveldėjimo liudijimo į paveldimą nekilnojamą turtą – tėvo vardu įregistruotą garažą notarė atsisakė, kadangi neužbaigta tėvo palikimo priėmimo procedūra. Pareiškėjas po motinos mirties naudojosi garažu, ten laikė paveldėtą automobilį. Atsižvelgiant į tai, pareiškime prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina N. K. po savo sutuoktinio P. K. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašė tenkinti pareiškimą jame nurodytais motyvais. Nurodė, jog kitų asmenų, kurie pretenduotų į palikėjo P. K. turtą nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo tėvų N. K. ir P. K. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Iš mirties liudijimo matyti, kad P. K. mirė (duomenys neskelbtini) (CBP-8475 priedas). Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvo P. K. vardu (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu yra įregistruota negyvenamosios patalpos – garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė. Pažymėtina, kad aptariamas turtas buvo įgytas ir nuosavybės teisė į jį įregistruota iki naujojo 2000 m. liepos 18 d. priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 2000 m. CK) įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d.

Pagal 2000 m. liepos 18 d. priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įgyvendinimo įstatymas) 25 straipsnį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (1 dalis); 2000 m. CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas įsigaliojus šiam kodeksui (3 dalis). 2000 m. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgiant į Įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, sprendžiant dėl aptariamo garažo teisinio režimo, taikytinas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas teisinis reguliavimas, tačiau netaikytina CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta išlyga – būti nurodžius turtą registre kaip bendrąją jungtinę nuosavybę. Vadinasi, negyvenamoji patalpa – garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), P. K. mirties momentu buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal CK 3.100 straipsnio 1 punktą bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių. Taigi po P. K. mirties atsirado palikimas – ½ dalis negyvenamosios patalpos – garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad P. K. mirties, taigi palikimo atsiradimo momentu, galiojo 2000 m. CK, todėl atsiradusiems paveldėjimo santykiams taikomos 2000 m. CK penktosios knygos normos (Įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis).

CK 5.2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad N. K. ir P. K. nebuvo sudarę testamento (el. b. l. 49).

CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Byloje esančiais gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad palikėjo mirties momentu buvo du pirmos eilės įpėdiniai – mirusiojo sutuoktinė N. K. ir jų sūnus V. K. Byloje esančioje Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro pažymoje (el. b. l. 47) nurodyta, kad po P. K. mirties į šį notaro biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Šis dokumentas ir pareiškėjo atstovo paaiškinimai patvirtina, kad niekas iš įpėdinių dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė.

Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra palikimo priėmimas, pradėjus jį faktiškai valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo, pradėjus jį faktiškai valdyti, gali būti nustatomas tada, kai konstatuojami CK ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktą. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus.

Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad po sutuoktinio mirties N. K. ir toliau naudojosi garažu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), ten laikė savo transporto priemonę (duomenys neskelbtini).

Nustatęs, kad garažu palikėjo sutuoktinė naudojosi, laikė ten savo transporto priemonę - šie veiksmai buvo pradėti atlikti nepraleidus trijų mėnesių termino palikimui priimti, savo aktyvius palikimo priėmimo veiksmus N. K. tęsė iki savo mirties, naudojosi palikimą sudarančiu turtu kaip jo savininkė, kartu nenustatęs, kad kitas įpėdinis būtų kokiu nors būdu priėmęs palikimą, teismas daro išvadą, kad N. K. priėmė P. K. palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Paminėtina, jog, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą 2000 m. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad P. K. ir N. K. santuokos metu (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise taip pat įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre nuo (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota N. K. vardu. Byloje esančiais duomenimis minėtą turtą pagal 2018 m. liepos 24 d. paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. M-5178, paveldėjo pareiškėjas V. K. po jo motinos N. K. mirties (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 52-55). Įvertinus pareiškėjo atstovo nurodytas aplinkybes, jog N. K. po sutuoktinio V. K. mirties ir toliau gyveno minėtame bute, tvarkė ir prižiūrėjo jį, mokėjo mokesčius – laikytina, jog N. K. priėmė visą P. K. palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, taip pat ir P. K. priklausiusią 1/2 dalį aptariamo buto.

Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas konstatuoja, kad kitokia tvarka nei nustatant juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjui nėra galimybės gauti garažo paveldėjimą ir palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 444 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio P. K. (P. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.