- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-08
- Bylos Nr.
- ATP-135-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-03931-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- J. K.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 41.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-135-200/2013 Teisminio proceso Nr. 4-01-3-03931-2012-9
2013 m. vasario 8 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutarimo, kuriuo J. K. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁵ str. 1 d., nubaustas 2000 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla už tai, kad jis, būdamas UAB „J“ (duomenys pakeisti) direktoriumi, nesušaukė Bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų 2011 m. ir 2012 m., ir tuo savo veiksmais pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 24 str. 1 d. bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50⁵ str. 1 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, kad už tai, jog UAB „J“ (duomenys pakeisti) bendrovėje iki 2011 m. balandžio 30 d. nebuvo sušauktas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, administracinės nuobaudos skyrimo terminas yra suėjęs. Tuo tarpu už tai, jog UAB „J“ (duomenys pakeisti) bendrovėje eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo sušauktas iki 2012 m. balandžio 30 d., 2012 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės nutartimi administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas iki 2013-04-29.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Apeliantas nurodo, kad formaliai J. K., būdamas UAB „J“ (duomenys pakeisti) direktoriumi, nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo per 4 mėnesius nuo metų pradžios, tačiau tai buvo atlikta dėl objektyvių priežasčių, kurios lėmė, jog nebuvo pagrindo šaukti visuotinio akcininkų susirinkimo tuo metu. Anot apelianto, todėl pagrįstai galima konstatuoti, jog J. K. veiksmuose nėra kaltės, o kartu tai reiškia, kad ir administracinė atsakomybė negalima.
Apeliantas nurodo, kad byloje yra pateikti įrodymai apie tai, jog 2010-08-27 Vilniaus apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones UAB „J“ (duomenys pakeisti) daugiau kaip 871000 Lt pinigų sumai, o tai kartu reiškė ir visos įmonės veiklos paralyžiavimą ir jos veiklos sustabdymą. Šios aplinkybės UAB „J“ (duomenys pakeisti) akcininkui V. K. buvo puikiai žinomos, tai yra, jog po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo UAB „J“ (duomenys pakeisti) jokios veiklos daugiau nevykdė, kadangi buvo areštuota įmonės sąskaita, taip pat kasoje esantys pinigai. Apeliantas taip pat nurodo, kad pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl galimai nusikalstamos veikos 2011-03-17 atlikta krata UAB „J“ (duomenys pakeisti) patalpose ir paimta daug finansinių dokumentų. Todėl bendrovės buhalterė negalėjo užbaigti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės už 2010 metus ir jos pateikti bendrovės akcininkams patvirtinti. Anot apelianto, šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad J. K. nesiekė nešaukti akcininkų susirinkimo, tačiau to negalėjo padaryti dėl objektyvių priežasčių, kadangi nebuvo parengta bendrovės finansinė atskaitomybė. Pasak apelianto, nesant bendrovėje parengtos finansinės atskaitomybės už praėjusius finansinius metus, nėra prasmės šaukti visuotinio akcininkų susirinkimo.
Apeliantas nurodo, kad pats pareiškėjas V. K., būdamas UAB „J“ (duomenys pakeisti) akcininku, nebuvo pateikęs jokios paraiškos dėl akcininkų susirinkimo sušaukimo ir atitinkamų klausimų svarstymo. Atkreipia dėmesį, kad teisės aktai atitinkamas pareigas numato ne tik bendrovės vadovui, tačiau ir akcininkams. Šiuo atveju V. K. turi 25 procentus visų bendrovės akcijų, todėl remiantis Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, jeigu bendrovės vadovas nesušaukė laiku visuotinio akcininkų susirinkimo, akcininkas turi pareigą domėtis, kodėl jis nebuvo sušauktas, ir pats imtis iniciatyvos jį sušaukti. Tokių veiksmų V. K. neatliko ir tai leidžia teigti, jog jam nebuvo įdomu ir svarbu, ar bus sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą V. K. atstovas advokatas J. Ž. nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad jis nepagrįstas, prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą. Kaip skundžiamame nutarime konstatavo pirmosios instancijos teismas, remiantis Bendrovės įstatų 1.5, 6.4, 6.10 p., Akcinių bendrovių įstatymo 24 str. 1 d. nuostatomis, pareiga sušaukti eilinį visuotinį Bendrovės akcininkų susirinkimą yra besąlyginė, imperatyvi ir šios pareigos vykdymas išimtinai priskirtas Bendrovės vadovui – J. K.. Jokių išimčių, sąlyginių nuostatų dėl susirinkimo sušaukimo minėti teisės šaltiniai nenumato. Analogiškas teisės aiškinimas pateiktas ir suformuotoje LVAT praktikoje dėl eilinių visuotinių bendrovės akcininkų susirinkimų nesušaukimo bei atsakomybės pagal ATPK 50⁵ str. 1 d. Anot J. Ž., apeliantui skunde kalbėti apie tai, kad susirinkimui sušaukti nebuvo jokio pagrindo, tikslo arba susirinkimas negalėjo būti sušauktas, nėra jokio teisinio pagrindo. Atstovas atsiliepime teigia, kad net ir areštavus bendrovės turtą ar bendrovei nevykdant aktyvios ūkinės-komercinės veiklos, bendrovės valdymo organų pareigos tiek santykiuose su bendrove, tiek su jos dalyviais (akcininkais), įskaitant akcininkų susirinkimų sušaukimą, išlieka ir privalo būti vykdomos įstatyme ir bendrovės įstatuose nustatyta tvarka. Apeliantui šių pareigų neįvykdžius išimtinai dėl savo kaltės, negali būti pagrindo jam netaikyti atsakomybės pagal ATPK 50⁵ str. 1 d. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju susirinkimas už 2011 m., nepriklausomai nuo to, ar iki to laiko bendrovės 2010 m., 2011 m. finansinių ataskaitų rinkiniai buvo parengti, turėjo būti apelianto sprendimu ir iniciatyva sušauktas ne vėliau kaip iki 2012-04-30. J. Ž. pažymi, kad, pagal Akcinių bendrovių įstatymo 20 str. ir bendrovės įstatų 6.3 p., bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija yra daug platesnė nei tik apeliaciniame skunde nurodomas metinės atskaitomybės tvirtinimas. Taigi apelianto teiginiai, kad susirinkimo sušaukimo vienintelis pagrindas ir tikslas yra tik bendrovės finansinės atskaitomybės tvirtinimas yra akivaizdžiai klaidinantys, pagrįsti netinkamu teisės aiškinimu, subjektyviais, niekuo nepagrįstais jo samprotavimais, kurie negali būti pagrindu naikinti skundžiamą nutarimą.
Atsiliepime nurodoma, kad Akcinių bendrovių įstatymo 23 str. 4 d., bendrovės įstatų 6.7 p. nuostatos nesuteikia V. K., kaip bendrovės akcininkui, turinčiam tik 25 procentus bendrovės akcijų, teisės pačiam sušaukti visuotinį bendrovės akcininkų susirinkimą, kadangi tokią teisę turi tik bendrovės akcininkas ar akcininkų grupė, turintys daugiau nei 50 procentų visų bendrovės akcijų. V. K. pagal turimų akcijų skaičių turi galimybę kreiptis į bendrovę prašydamas sušaukti akcininkų susirinkimą, tačiau iš Akcinių bendrovių įstatymo 23 str. 1 d. nuostatų matyti, kad tai yra jo diskrecijos teisė, o ne pareiga, kaip klaidinančiai ir nepagrįstai skunde teigia apeliantas. ATPK 50⁵ str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. nesiejama su pažeidimo sukeltomis pasekmėmis (žala), ir minėtas pažeidimas gali būti padaromas tiek esant kaltininko tyčiai, tiek neatsargumui.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog J. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁵ str. 1 d.
ATPK 50⁵ str. 1 d., be kita ko, įtvirtinta, kad uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, užtraukia baudą valdybų pirmininkams (valdytojams), valdybų nariams ar administracijų vadovams nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
Akcinių bendrovių įstatymo 24 str. 1 d. numato, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Ši įstatymo nuostata yra perkelta ir į UAB „J“ (duomenys pakeisti) įstatų 6.10 p. (b. l. 41). Įstatų 1.5 p. numatyta, kad UAB „J“ (duomenys pakeisti) finansiniais metais yra laikomi kalendoriniai metai; 6.4 p. numatyta, kad visuotinį akcininkų susirinkimą Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, atvejais ir terminais šaukia bendrovės administracijos vadovas. Iš byloje pateikto Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, jog UAB „J“ (duomenys pakeisti) bendrovės vadovu nuo 2007 m. gruodžio 3 d. buvo išrinktas J. K. (b. l. 4-6). Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „J“ (duomenys pakeisti) vadovas J. K. minėtų pareigų neįvykdė, t. y. nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo, todėl pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50⁵ str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo dėl objektyvių priežasčių, nes bendrovė nevykdė veiklos dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kratos metu buvo paimta daug finansinių dokumentų, todėl bendrovės buhalterė negalėjo užbaigti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės už 2010 metus ir jos pateikti bendrovės akcininkams patvirtinti, nesant bendrovėje parengtos finansinės atskaitomybės už praėjusius finansinius metus, nėra prasmės šaukti visuotinio akcininkų susirinkimo. Apelianto nurodytos aplinkybės administracinei atsakomybei pagal ATPK 50⁵ str. 1 d. neturi reikšmės, kadangi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiga kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos sušaukti bendrovės eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą yra besąlyginė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N442 - 2664/2008, Nr. N62-2470/2010). Kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, net ir areštavus bendrovės turtą ar bendrovei nevykdant aktyvios ūkinės-komercinės veiklos, bendrovės valdymo organų pareigos tiek santykiuose su bendrove, tiek su jos dalyviais (akcininkais), įskaitant akcininkų susirinkimų sušaukimą, išlieka ir privalo būti vykdomos įstatyme ir bendrovės įstatuose nustatyta tvarka. Be to, pagal Akcinių bendrovių įstatymo 20 str. ir bendrovės įstatų 6.3 p., bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija yra daug platesnė nei tik apeliaciniame skunde nurodomas metinės atskaitomybės tvirtinimas, todėl apelianto teiginiai, kad susirinkimo sušaukimo vienintelis pagrindas ir tikslas yra tik bendrovės finansinės atskaitomybės tvirtinimas, yra nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantas žinojo savo pareigą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų šiai pareigai įvykdyti, suprasdamas savo neveikimą, J. K. numatė galimas tokio neveikimo pasekmes, tačiau nesiėmė priemonių joms išvengti. Dėl šios priežasties laikytina, kad J. K. kaltė įrodyta, o apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad jis nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo dėl objektyvių priežasčių, atmestini. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 50⁵ str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. nesiejama su pažeidimo sukeltomis pasekmėmis (žala), ir minėtas pažeidimas gali būti padaromas tiek esant kaltininko tyčiai, tiek neatsargumui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2139/2011). Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad minėtas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia.
Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad J. K. pažeidimas, numatytas ATPK 50⁵ str. 1 d., yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.