- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-07
- Bylos Nr.
- 2S-1021-430/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24117-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Kreditorius
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Skolininkas
- R. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, skolininkė R. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė kreipėsi į teismą, prašydama skirti suinteresuotam asmeniui R. J. 300 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2019 m. vasario 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (23.29)PN-110 įvykdymo termino pabaigos 2019 m. rugpjūčio 26 d. valstybės naudai.
2. Nurodė, kad vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (23.29)PN-110, išduotą 2019 m. vasario 26 d., skolininkė – R. J., išieškotojas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Vykdomajame dokumente nurodyta nugriauti tvorą, pastatytą ant betoninio pamato, kuriame įbetonuoti metaliniai tvoros stulpai, tarp kurių sumontuoti metalinio sieto segmentai, pastatytą valstybinėje žemėje prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę bei apie įvykdymą informuoti inspekciją. Vykdomojoje byloje surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pateikė atsiliepimą dėl pateikto pareiškimo, kuriuo su pareiškimu sutiko bei, vadovaujantis CPK 771 straipsnio 2 dalimi, suteikti teisę Inspekcijai įvykdyti privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (23.29) PN-110 ir pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti privalomajame nurodyme numatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, skolininko lėšomis ir įpareigoti skolininką nesudaryti Inspekcijai, rangovams kliūčių patekti į griovimo teritoriją ar pašalinti kitas kliūtis sprendimo vykdymui, taip pat leisti Inspekcijai pačiai šalinti sprendimo vykdymo procese kylančias kliūtis, jeigu to neatlieka skolininkas.
4. Nurodė, kad vykdomajame dokumente yra numatyta teisė Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti anksčiau nurodytus statinius ir sutvarkyti statybvietę, skolininko lėšomis, jeigu jis to nepadarys per privalomajame nurodyme numatytą terminą. Siekiant taikyti CPK 771 straipsnio 2 dalį pakanka konstatuoti, kad sprendimas yra neįvykdytas ir išieškotojas tokį sprendimą gali įvykdyti pats. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas ne tik skolininkei skirti baudą, bet ir išspręsti numatytų privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo klausimą.
5. Suinteresuotas asmuo skolininkė R. J. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, nedalyvavimo priežastys nežinomos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartimi antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkino iš dalies. Skyrė suinteresuotam asmeniui R. J. 3 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 26 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (23.29)PN-110, pradedant baudą skaičiuoti nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., iki Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (23.29)PN-110 numatyto įpareigojimo įvykdymo valstybės naudai.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad privalomasis nurodymas, kuris yra galiojantis, nenuginčytas teismine tvarka, neįvykdytas. Bylos duomenys patvirtina, jog Privalomojo nurodymo, kuriuo skolininkei nurodyta nugriauti statinį, vykdymo terminas yra praleistas. Sprendimo nevykdymas patvirtintas 2021 m. rugpjūčio 30 d. antstolės surašytu Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S021-14600. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų pagrindas daryti išvadą, kad skolininkė privalomojo nurodymo neįvykdė dėl objektyvių, nuo skolininkės nepriklausančių priežasčių ar kad ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama įteisinti savavališką statybą.
8. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, baudos skyrimas nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d., kaip to reikalauja antstolė, būtų neproporcingas, neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Pažymėjo, kad Inspekcija vykdomąjį dokumentą vykdymui perdavė tik 2021 m. gegužės 3 d. (t. y. beveik po dvejų metų, kai suėjo privalomojo nurodymo įvykdymo terminas). Taigi pačios Inspekcijos pasyvus elgesys galėjo lemti skolininkės nepagrįstą manymą, jog privalomojo nurodymo nugriauti tvorą vykdymas nėra būtinas. Teismo įsitikinimu, baudos skyrimas nuo kitos dienos po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S021-14600 surašymo dienos labiau atitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas skolininkei skyrė 3 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti privalomąjį nurodymą, pradedant skaičiuoti nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
9. Pasisakydamas dėl suinteresuoto asmens prašymo taikyti privalomajame nurodyme nurodytas jo neįvykdymo pasekmes ir suteikti teisę Inspekcijai įvykdyti privalomąjį nurodymą ir pašalinti savavališkos statybos padarinius, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įvertinus teisinį reglamentavimą būtent antstolei, o ne kuriam kitam vykdymo proceso dalyviui yra suteikti įgalinimai spręsti, kokius konkrečius vykdymo veiksmus kurioje vykdymo proceso stadijoje reikalinga ir tikslinga atlikti, siekiant efektyvaus vykdomojo dokumento įvykdymo. Pažymėjo, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Šiuo konkrečiu atveju išieškojimą vykdanti antstolė kreipėsi į teismą prašydama skirti skolininkei baudą, tačiau valios leisti išieškotojui pačiam vykdyti privalomąjį nurodymą skolininkės lėšomis nėra išreiškusi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Inspekcijos prašymas dėl privalomajame nurodyme, papildytame potvarkiu, nurodytų nevykdymo pasekmių taikymo atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Suinteresuotas asmuo Inspekcija pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutarties dalį, kuria atmestas Inspekcijos prašymas dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių, pakeisti ir, vadovaujantis CPK 771 straipsnio 2 dalimi, suteikti teisę Inspekcijai įvykdyti 2019 m. vasario 26 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29) PN-110 ir sutvarkyti teritoriją (išvežti statybines atliekas) skolininkės R. J. lėšomis bei įpareigoti skolininkę nesudaryti Inspekcijai, rangovams kliūčių patekti į griovimo teritoriją ar pašalinti kitas kliūtis privalomojo nurodymo vykdymui, taip pat leisti Inspekcijai pačiai šalinti privalomojo nurodymo vykdymo procese kylančias kliūtis, jeigu to neatlieka skolininkė. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
10.1 . Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir atmesdamas Inspekcijos prašymą taikyti privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmes, netinkamai vertino bylos aplinkybes ir taikė procesines teisės normas, neįsigilino į vykdymo procese siekiamus tikslus, netinkamai pritaikė procesines teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį dalyje dėl atmesto Inspekcijos prašymo.
10.2 . Negalima tokia situacija, kuomet asmuo, neteisėtai pastatęs statinį valstybinėje žemėje, nesilaikydamas įstatymo keliamų reikalavimų bei neteisėtai ja naudojęsis, nesulauktų visų sankcijų, nes tokiu atveju būtų sudarytos prielaidos teisiniam nihilizmui vystytis. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pažeidė ir viešąjį interesą, nes LAT yra konstatavęs, kad statybų teisėtumo užtikrinimas yra viešasis interesas, todėl skolininkės neteisėtai pastatyta tvora pažeidžia ir viešąjį interesą reglamentuojančias teisės normas.
10.3 . Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nustatęs, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, turėjo išspręsti jo neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnį. Siekiant taikyti CPK 771 straipsnio 2 dalį pakanka konstatuoti, kad privalomasis nurodymas yra neįvykdytas ir išieškotojas tokį privalomąjį nurodymą gali įvykdyti pats. Vadovaudamasis šia norma, pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nustatęs, jog privalomasis nurodymas yra neįvykdytas, neturėjo pagrindo atsisakyti tenkinti Inspekcijos prašymą. LAT praktikoje išaiškinta, kad antstolio nurodymas į CPK 771 straipsnį pareiškime ar prašyme skirti baudą skolininkui teismo nesaisto, todėl teismas, nustatęs, kad yra pagrindas taikyti privalomojo nurodymo nevykdymo padarinius, turi išspręsti šį klausimą vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 2 dalimi. Šiuo atveju egzistavo ir šiuo metu egzistuoja visos CPK 771 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos privalomajame nurodyme nurodytų pasekmių taikymui. Privalomajame nurodyme numatytos pasekmės ir skundžiama nutartimi paskirta bauda gali būti taikomos kartu.
10.4 . Pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi nesuteikus teisės Inspekcijai įvykdyti privalomąjį nurodymą skolininkės lėšomis, susiklostė situacija, kad skolininkei, pažeidusiai statybą valstybinėje žemėje reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, pažeidinėjant Inspekcijos kaip išieškotojos, taip pat ir valstybės teisėtus lūkesčius, užkertamas kelias Inspekcijai imtis tolesnių privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo veiksmų. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ne tik, kad nesukėlė skolininkei visų neigiamų pasekmių, tačiau iš esmės skolininkei leido ir toliau nevykdyti iš privalomojo nurodymo kylančios prievolės.
Atsiliepimas
11. Antstolė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
14. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas suinteresuoto asmens atsiliepime į antstolės prašymą suformuluotas prašymas suteikti teisę Inspekcijai įvykdyti privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius skolininkės lėšomis.
15. Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 26 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (23.29)PN-110, kuriuo R. J. nurodyta iki 2019 m. rugpjūčio 25 d. nugriauti tvorą, pastatytą ant betoninio pamato, kuriame įbetonuoti metaliniai tvoros stulpai, tarp kurių sumontuoti metalinio sieto segmentai, pastatytą valstybinėje žemėje prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę bei apie įvykdymą informuoti inspekciją. Antstolė 2021 m. rugpjūčio 30 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame konstatavo, kad įpareigojimas atlikti veiksmus neįvykdytas, ir CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka kreipėsi į teismą, prašydama skirti skolininkei 300 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną valstybės naudai. Apeliantė pateikė atsiliepimą, kuriuo palaikė antstolės prašymą skirti baudą ir taip pat pateikė prašymą teismui vadovaujantis CPK 771 straipsnio 2 dalimi, suteikti teisę Inspekcijai įvykdyti privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (23.29) PN-110 ir pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti privalomajame nurodyme numatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, skolininko lėšomis ir įpareigoti skolininką nesudaryti Inspekcijai, rangovams kliūčių patekti į griovimo teritoriją ar pašalinti kitas kliūtis sprendimo vykdymui, taip pat leisti Inspekcijai pačiai šalinti sprendimo vykdymo procese kylančias kliūtis, jeigu to neatlieka skolininkas.
16. Suinteresuoto asmens teigimu, pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai vertino bylos aplinkybes ir taikė procesines teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamą nutartį dalyje, kurioje atmestas jos prašymas. Apeliantės vertinimu, privalomasis nurodymas yra neįvykdytas, todėl teismas turėjo pagrindą taikyti CPK 771 straipsnio 2 dalį ir leisti Inspekcijai privalomąjį nurodymą įvykdyti pačiai skolininko lėšomis.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės, t. y. antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. CPK 771 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. CPK 771 str. 6 d. numatyta, jog, jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Taigi, esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, konstatuotina, jog byla dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų įvykdymo / nevykdymo pasekmių taikymo bei baudos skyrimo CPK 771 str. nustatyta tvarka gali būti inicijuota tik antstolio iniciatyva.
18. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą, neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog šiuo atveju nagrinėjamą bylą antstolis inicijavo būtent pateikdamas pareiškimą jo kontoros buveinės vietos apylinkės teismui vadovaudamasis CPK 771 str. 6 dalyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog antstolis nėra kurios nors iš vykdymo proceso šalių atstovas, o yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vykdydamas savo funkcijas antstolis yra nepriklausomas ir savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis), jam suteikta diskrecijos teisė spręsti, kokius konkrečius vykdymo veiksmus kurioje vykdymo proceso stadijoje reikalinga ir tikslinga atlikti.
19. Nagrinėjamu atveju antstolis pareiškimu aiškiai apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas, t. y. prašymo skirti baudą, privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdžiusiam asmeniui, pagrįstumo vertinimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad antstoliui neprašant spręsti dėl privalomajame nurodyme (su jo papildymu potvarkiu) nurodytų jo nevykdymo pasekmių, teismui nebuvo teisinio pagrindo nagrinėti suinteresuoto asmens atsiliepime į antstolės prašymą suformuluotą reikalavimą. Priešingu atveju, tai būtų vertinama, kaip nagrinėjamos bylos ribų peržengimas, kuomet teismas spręstų prašymus ir vertintų aplinkybes, kurių pareiškėja (antstolė) neprašė spręsti ir vertinti. Nors apeliantė atskirajame skunde akcentuoja būtinybę kuo greičiau įvykdyti privalomąjį nurodymą siekiant apginti viešąjį interesą, tačiau kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas nepaisant to, kad privalomojo nurodymo terminas baigėsi 2019 m. rugpjūčio 25 d., tačiau Inspekcija vykdomąjį dokumentą vykdymui perdavė tik 2021 m. gegužės 3 d. (t. y. beveik po dvejų metų). Priešingai, nei teigia apeliantė, skundžiama nutartimi nebuvo paneigta Inspekcijos teisė pačiai pašalinti savavališką statybą skolininkės lėšomis, kadangi nėra užkirstas kelias antstolei kreiptis į teismą su pareiškimu dėl privalomojo nurodymo pasekmių taikymo CPK 771 straipsnio 2 dalies pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės reikalavimo taikyti privalomajame nurodyme nurodytas jo nevykdymo pasekmes nagrinėjimas pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus taip pat būtų pažeidęs ir skolininkės R. J. procesines teises. Pažymėtina, kad jai buvo sudaryta galimybė atsiliepti tik į antstolės prašymą dėl baudos skyrimo, todėl Inspekcijos prašymo išnagrinėjimas skundžiamoje nutartyje skolininkės atžvilgiu būtų vertinamas kaip siurprizinis ir pažeidžiantis teisę pasisakyti dėl byloje pareikštų reikalavimų.
20. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės atskirajame skunde nurodomos nutartys kitose bylose ratio decidendi nesutampa su ginčo bylos aplinkybėmis, todėl teismas neturi pagrindo vadovautis jose suformuluotais išaiškinimais. Apeliantės minimų bylų aplinkybės ne tik kad nėra tapačios, bet neturi esminių panašumų, t. y. nebuvo vertinami argumentai dėl galimybės reikšti reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo atsiliepime į anstolio prašymą taikyti baudą. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.
21. Atsižvelgdamas į nurodytų argumentų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo tvarką reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.