Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2018-01-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-44-389/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-01-04
Bylos Nr.
A5.-44-389/2018
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00888-2017-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gražina Kazilionienė
Pažeidėjas
R. R.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo bylos Nr. A-44-389/2018
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00888-2017-9
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1; 1.2.1; 1.4.4; 6.1; 21.9.10; 21.11.3.;
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARI MA S2018 m. sausio 4 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Gražina Kazilionienė,sekretoriaujant Elonai Klemkienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. R.,

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus atstovams Domui Rinkūnui ir Aloyzui Misiūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, aukštojo išsilavinimo, vedusio, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R. 2017 m. lapkričio 30 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau - Valstybinės darbo inspekcija) buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDIANP-132313310-17 dėl to, kad jis, eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriaus pareigas ir būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, leido dirbti R. R. įmonėje, nepasirašius su juo rašytinės darbo sutarties, neišdavus jam antrojo darbo sutarties egzemplioriaus, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)" apsaugos objekte prie UAB „(duomenys neskelbtini)" aplinkkelio 2017 m. spalio 24 d., apie 17.30 val., nustatytas apsaugos objektą saugantis R. R., kuris nėra įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)". Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)" Panevėžio padalinio vadovo R. D. pateiktą 2017 m. darbuotojų darbo laiko grafiką tuo metu apsaugos objekte turėjo dirbti įmonės darbuotojas A. G.. R. R. dirbtas darbas turi visus Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnyje nustatytus darbo sutarties požymius: darbuotojas buvo susitaręs dėl darbovietės (UAB „(duomenys neskelbtini)"), dėl darbo vietos (apsaugos objektas Panevėžio aplinkkelis, Panevėžio r.), darbo funkcijų ir jos faktiškai buvo vykdomos, dirbo, paklusdamas įmonėje nustatytai darbo tvarkai. Todėl anot Valstybinės darbo inspekcijos, buvo pažeisti DK 43 straipsnio nuostatai, R. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. R. teismo posėdžio metu prašė teismo jo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukti, kadangi jam apie daromą administracinį nusižengimą jo įmonėje nebuvo žinoma. Dėl protokolo kaltinime nurodytų aplinkybių pažymėjo, kad leisti dirbti protokole nurodytam asmeniui jis tiesiogiai negalėjo, nes tiems klausimams spręsti yra atsakingas asmuo, t. y. jo įmonės regiono vadovas R. D. yra atsakingas už darbo sutarčių sudarymo organizavimą ir vykdymą, taip pat jis atsako už darbuotojų atranką, darbo grafikų sudarymą, darbo laiko apskaitą, tačiau jis neturi teisės pasirašyti darbo sutarčių su darbuotojais. Apie protokole nurodytas aplinkybes jis sužinojo vėliau, vakare po 19.00 val., kuomet jam paskambino regiono vadovas ir pranešė apie Valstybinės darbo inspekcijos atliktą patikrinimą. R. R. jis apskritai pirmą kartą mato, prieš teismo posėdį nėra su juo net bendravęs. Nesupranta, kodėl reikėjo leisti dirbti kitiems asmenims, kadangi jo įmonėje yra pakankamai darbuotojų, kurie galėjo pakeisti nesantį darbe darbuotoją. Mano, kad tai buvo jo įmonės regiono vadovo savavališkas susitarimas su jam pažįstamu asmeniu dėl darbo atlikimo jo įmonėje be jo, kaip įmonės vadovo, žinios, taip pat tai laiko galimu jo pavaldinių susitarimu pakenkti jam, kaip įmonės vadovui. Pažymėjo, kad jo valdoma įmonė neturi įsiskolinimų, mokesčius valstybei moka tinkamai ir laiku, tai pirmas toks atvejis jo įmonėje, todėl tokiais veiksmais padaryta didžiulė žala jo įmonei. Nurodė imsiantis priemonių dėl tarnybinės atsakomybės taikymo regiono vadovui R. D..

Institucijos, surašiusios protokolą, Valstybinės darbo inspekcijos atstovas Domas Rinkūnas teismo posėdžio metu paaiškino, kad byloje pakanka įrodymų R. R. patraukti administracinėn atsakomybėn. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ regiono vadovo pareiginiai nuostatai patvirtina, jog R. R., kaip šios įmonės vadovas, buvo atsakingas už sutarčių pasirašymą su įmonės darbuotojais. Todėl nesant duomenų apie tai, kad R. D. būtų įgaliotas sudaryti darbo sutartis su įmonės darbuotojais, tai būtent R. R. yra laikytinas darbdavio atstovu ir jis turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Papildomai nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tikrinti Valstybinės darbo inspekcijos 20 darbo dienų, o nustatytas šis atvejis yra vienintelis.

Liudytojas R. D. teismo posėdyje patvirtino, kad pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą R. R., kadangi jis yra jo darbdavys. Pripažįsta, kad blogai pasielgė ir parodė, jog protokole nurodytu metu buvo išvykęs, kuomet iškilo poreikis skubiai rasti apsaugos darbuotoją įmonės saugomame objekte, kadangi dalis saugomų objektų būna saugomi pagal užsakovų prašymus, kurių iš anksto negalima numatyti. Taip pat jam nepavyko dėl to prisiskambinti kitam darbuotojui. Todėl paskambino ir paprašė R. R., kaip draugo, kad nuvažiuotų į vietą ir trumpam pabūtų darbo vietoje iki, kol jis pats būtų grįžęs ar atsiuntęs kitą įmonės darbuotoją, kuris ir atvyko į vietą, tik truputį vėliau. Todėl jis nelaiko, kad tokiu būdu R. R. buvo leista dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, juolab su juo nebuvo sutartas joks atlyginimas už tai, o tik dėl draugiškų santykių. Pažymėjo, kad įmonės vadovas apie tai nežinojo, o jį informavo tik vėliau po patikrinimo.

Liudytojas R. R. patvirtino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažįsta ir parodė, kad 2017 m. spalio 24 d. pavakare jam paskambino R. D., su kuriuo anksčiau buvo dirbęs, ir paprašė jo pagalbos trumpam pabūti saugomame objekte, nes vėluoja atvykti į darbo vietą darbuotojas ar kažkas pan. Kadangi jis buvo mieste, tai sutiko jam pagelbėti ir užsuko į reikiamą vietą. Jam kažkiek pabuvus vietoje, atvažiavo jų patikrinti Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai, vėliau atvyko įmonės darbuotojas, kuris iš jo perėmė saugomą objektą. Tai buvo vienkartinis R. D. prašymas, juolab su juo dėl jokio darbo užmokesčio nebuvo susitaręs, taip pasielgė dėl draugiškumo, kadangi yra pažįstami daug metų, taip pat su juo nebuvo taręsi ir dėl darbo santykių užmezgimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ateityje.

Teismo posėdžio metu buvo ištirti byloje surinkta medžiaga: Valstybinės darbo inspekcijos 2017 m. lapkričio 30 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDIANP-132313310-17 (b. l. 4-), Valstybinės darbo inspekcijos 2017 m. lapkričio 16 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 0888-0583 (b. l. 5-6), R. D. ir R. R. rašytiniai paaiškinimai (b. l. 7, 11), Integracijos su VSDFV informacine sistema – užklausos rezultatai (b. l. 8-9), UAB „(duomenys neskelbtini)“ regiono vadovo pareiginiai nuostatai, patvirtinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 111 (b. l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo byla nutrauktina.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Minėtoji teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su specialių įstatymų numatytu reguliavimu, t. y. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Taip pat ir DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis), o šios straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, kodekso 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Tokiu teisiniu reglamentavimu yra nustatyta darbdavio pareiga darbuotojui leisti dirbti tik pasirašius su juo rašytinę darbo sutartį. Tuo tarpu DK 21 straipsnis apibrėžia kas yra laikytinas darbdaviu, kuriam turėtų kilti atsakomybė pagal ANK 95 straipsnį, t. y. pagal šio straipsnio 3 dalį darbdavys ? asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo, o pagal šio straipsnio 5 dalį - darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis. Taip pat ir kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19/2013).

Teismo vertinimu, šiuo atveju nelegalaus darbo faktą įrodančių duomenų, siekiant pripažinti, kad R. R. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)" saugomame objekte, kaip apsaugos darbuotojas, nelegaliai su įmonės direktoriaus R. R. leidimu, nepakanka. Vien faktas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas R. R., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovas, yra atsakingas už darbo sutarčių su įmonės darbuotojais pasirašymą, niekaip nepatvirtina, kad jis būtent ir buvo susitaręs su nelegaliai dirbusiu R. R. dėl darbo, kuris buvo užfiksuotas Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų. Teismas vertina byloje pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ regiono vadovo pareiginius nuostatus, o ypatingai šių nuostatų 2.1 punktą, kuriame nurodyta, kad regiono vadovas privalo vykdyti pagal poreikį darbuotojų paiešką, atranką, ir pateikti reikiamus dokumentus įmones vadovui darbo sutarties sudarymui (b. l. 12). Taip pat ir administracinėn atsakomybėn traukiamas R. R., tiek ir liudytojai R. D. ir R. R. vieningai patvirtino tas pačias aplinkybes, kad R. R. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir vietoje buvo darbo vietoje būtent R. D. prašymu ir jo iniciatyva, abiem liudytojams nurodant, kad taip buvo pasielgta dėl draugiškų santykių ir noro padėti draugui, neinformuojant apie tai R. R., kuris taip pat patvirtino, kad jam šios aplinkybės tapo žinomos tik po Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų patikrinimo. Vien tai, jog R. R. R. D. prašymu sutiko laikinai eiti apsaugos darbuotojo pareigas minėtame apsaugos objekte, neįrodo, kad tarp jo ir R. R., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovo, būtų susiklostę darbo teisiniai santykiai. Šiuo atveju galima būtų svarsti klausimą dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn atsakingo R. D., tačiau kaip teisingai Valstybinės darbo inspekcijos atstovas teismo posėdžio metu išdėstė, šis asmuo yra netinkamas subjektas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis nelaikytinas darbdavio atstovu.

Tai pat teismo nuomone, byloje esantys įrodymai taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad R. R. veika laikytina nelegaliu darbu. Teismas kreipia dėmesį į tai, kad abu liudytojai – tiek R. R., tiek ir R. D., teismo posėdyje nurodė, kad R. R. sutiko trumpam pabūti darbo vietoje ir atlikti apsaugos darbuotojo funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)" saugomame objekte dėl draugiškų santykių, todėl nei iš R. D., nei iš pačios įmonės jokio atlygintino negavo. Šie jų parodymai nėra paneigti bylos eigos metu. Taigi, byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad R. R. dėl darbo ir užmokesčio būtų taręsis su R. R., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovu, juolab kaip prieš tai nurodyti duomenys patvirtino, kad įmonės vadovui apskritai nebuvo žinoma apie tokį faktą, kas taip pat nebuvo paneigta, tiriant įrodymus teismo posėdyje.

Nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra neabejotinų, nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad R. R. leido jo vadovaujamos įmonės saugomame objekte dirbti R. R., nesudarius su juo darbo sutarties. Byloje surinkti duomenys neleidžia nustatyti nelegalaus darbo požymių, t. y. byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų apie tai, jog buvo sudarytas sutarimas dėl darbo tarp šių subjektų, taip pat nėra duomenų apie susitarimą dėl darbo sąlygų ir užmokesčio. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, kad tarp R. R., kaip darbuotojo, ir R. R., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovo, būtų susiklostę darbo teisiniai santykiai.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nagrinėjamu atveju, byloje nesant pakankamai objektyvių duomenų apie tai, kad R. R. būtų leidęs ir nurodęs R. R. dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)" saugomame objekte, vadovaujantis nurodytu teisės principu, todėl visos abejonės vertinamos R. R. naudai. Teismo nuomone, nesant visų nelegalaus darbo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių, negalima inkriminuoti R. R. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylą R. R. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Gražina Kazilionienė