- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-02-12
- Bylos Nr.
- 1-45-354/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Irena Ivanovienė
- Civilinis ieškovas
- S. B.
- Nukentėjusysis
- I. J.
- Kaltinamasis
- Z. J.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Z. J. , asmens kodas ,,duomenys neskelbtini" gim. ,,duomenys neskelbtini" Raseinių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis Raseinių rajone, ,,duomenys neskelbtini" , vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, iš dalies darbingas, anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis Z. J. 2006 m. liepos 23 d. apie 19 val. Raseinių rajono Nemakščių seniūnijos ,,duomenys neskelbtini" gyvenamojo namo virtuvėje, asmeninio konflikto metu, tyčia suduodamas V. B. apie keturis kartus pagaliu į krūtinę ir į dešiniojo klubo sritį bei apie du kartus į dešinę plaštaką ir dešinįjį petį padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas krūtinėje bei dešinio klubo srityje, poodinę kraujosruvą dešinėje plaštakoje ir odos nubrozdinimą dešiniame petyje, tai yra, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, bei tyčia suduodamas tris kartus tuo pačiu pagaliu V. B. į sprandą, padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas sprande, slankstelinės arterijos plyšimą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, tai yra padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio nukentėjusysis V. B. tuoj po sužalojimų padarymo įvykio vietoje mirė, taip tyčia nužudė V. B. .
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis Z. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2006 m. liepos 23 d. apie 19 val. važiuodamas dviračiu pro savo mirusios mamos gyvenamąjį namą, esantį Raseinių rajone, ,,duomenys neskelbtini" , kuriame tuo metu gyveno jo dukra I. J. su sugyventiniu V. B. , pastebėjo, kad yra išdaužtas vienas gyvenamojo namo lango stiklas. Užėjęs į gyvenamojo namo vidų virtuvėje ant sofos pamatė miegantį V. B. , kurį pažadino ir paklausė, kur yra šeimyna, t. y. jo dukra ir anūkės. Atsibudęs V. B. atsakė: „dink iš kambario“ ir liko gulėti. Jis susinervino ir įsižeidė, kad yra varomas lauk iš namo. Todėl išėjęs į kiemą pasiėmė medinį pagalį, gulėjusį ant žemės prie durų, ir sugrįžęs prie gulinčio V. B. , norėdamas pastarąjį paauklėti, paimtu pagaliu sudavė jam 2-3 kartus per šlaunis, o po to V. B. bandant atsikelti, tuo pačiu mediniu pagaliu dar sudavė kelis kartus per galvą ar sprandą. Viso galėjo suduoti ir devynis smūgius. Nuo suduotų smūgių V. B. nugriuvo ant sofos ir nebejudėjo. Tuomet jis išsigando ir suprato, kad V. B. negerai, įtarė, kad jis negyvas. Smūgiuodamas pagaliu V. B. nužudyti nenorėjo, tačiau suprato, kad gali sužaloti. Pagalį, kuriuo sudavė smūgius V. B. , paliko kieme prie durų ir dviračiu nuvažiavo prie N. K. namų, kur buvusiai savo dukrai I. J. pasakė, kad nužudė V. B. . Dukra jo dviračiu nuvažiavo namo. Pėsčiomis eidamas į savo namus iš dukters namų kiemo pasiėmė savo dviratį, o ten buvusi N. K. jam pasakė, kad V. B. miręs. Po to savo žmonai pasakė, kad užmušė V. B. ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Įvykio metu buvo blaivus, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, civilinis ieškinys jo manymu yra per didelis.
Parodymų patikrinimo vietoje metu Z. J. parodė Raseinių rajone, ,,duomenys neskelbtini“ esantį gyvenamąjį namą bei šio namo langą, kurio stiklas 2006 m. liepos 23 d. apie 18 val. buvo išdaužtas. Po to parodė vietą gyvenamojo namo kieme, kurioje jis 2006 m. liepos 23 d. apie 19 val. rado ir pasiėmė ant žemės gulintį medinį pagalį, bei vietą, kurioje vėliau šį pagalį paliko. Gyvenamojo namo viduje parodė vietą virtuvėje, kur 2006 m. liepos 23 d. apie 19 valandą sofoje gulėjo V. B. , kuriam jis pagaliu sudavė į šlaunis, o bandančiam atsikelti tuo pačiu pagaliu sudavė į galvą ( b.l. 57-61.).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. B. parodė, kad 2006 m. liepos 23 d. vakare kaimynas jam pasakė, kad Z. J. nužudė jo sūnų V. B. . Sūnus gyveno su I. J. ,,duomenys neskelbtini“ I. J. tėvų name. Sūnus lankydavosi jo namuose ir padėdavo atlikti ūkio darbus. V. B. laidotuvėmis rūpinosi kitas jo sūnus, kuriam jis davė 2000 Lt. Jokių dokumentų, patvirtinančių laidojimo išlaidas, neturi. Prašo priteisti iš kaltinamojo 2000 Lt turtinės žalos atlyginimo, o neturtinės žalos dydį mažina iki 25000 Lt.
Nukentėjusioji I. J. parodė, kad 2006 m. liepos 23 d. apie 19 val. kartu su kaimyne N. K. ji išvažiavo iš savo namų, esančių Raseinių rajone ,,duomenys neskelbtini“, pas kaimynę N. K. . Name, kuris priklauso jos tėvams, pasiliko jos sugyventinis V. B. , kuris buvo gal kiek išgėręs ir pasakė, jog eis miegoti. Po kokių 10-15 min. į N. K. namo kiemą dviračiu atvažiavo jos tėvas Z. J. , kuris jos paklausė, kas išmušė langą, ir iš N. K. pasiskolinęs 5 Lt išvažiavo. Po 5 min. tėvas vėl atvažiavo ir pasakė: Užmušiau tavo kuilį“. Išsigandusi ji paėmė tėvo dviratį ir nuvažiavo namo, kur virtuvėje ant sofos rado gulintį nebegyvą V. B. sužalotu sprandu. Jos prašymu kaimynas L. S. paskambino į policiją. Kaltinamajam nepatiko, kad ji gyveno su V. B. ir vieną kartą, 2000 m. sausio 8 d., jos tėvas net mušė V. B. pagaliu. Tėvas buvo agresyvus ne tik girtas, bet ir blaivus, o V. B. buvo ramaus būdo. Laidojimo pašalpą – 750 Lt – jai atidavė V. B. brolis. Dėl V. B. nužudymo turtinė žala jai nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytoja. A. J. parodė, kad 2006 m. liepos 23 d. apie 19 val. išeidama į ganyklą savo vyrą Z. J. paliko namuose Raseinių rajone ,,duomenys neskelbtini“ Z. J. buvo blaivus. Grįždama namo apie 20 val. susitiko susijaudinusį ir išsigandusį vyrą, kuris jai pasakė, kad nori atsisveikinti, nes užmušė V. B. . Tuojau pat ji nuėjo į dukros namus, kur rado savo dukrą I. J. , kaimynę N. K. , o namo virtuvėje ant sofos pamatė gulintį dukters sugyventinį V. B. , kuris buvo miręs. Jos vyras Z. J. nėra agresyvus, o ar jis mėgo, ar nemėgo V. B. , ji nežino.
Liudytoja N. K. parodė, kad 2006 m. liepos 23 d. vakare ji nuvažiavo pas I. J. , gyvenančią Raseinių rajone ,,duomenys neskelbtini“, paprašyti pagalbos. I. J. sugyventinis V. B. buvo išgėręs ir sakė, jog eis miegoti. Apie 19-19.30 val. į jos namų kiemą dviračiu atvažiavo Z. J. , kuriam ji davė 5 Lt. Po kokių 5 min. Z. J. sugrįžo ir I. J. pasakė :“Užmušiau tavo kuilį“. Z. J. buvo pasimetęs. I. J. tuojau pat nuvažiavo namo. Netrukus I. J. jai paskambino ir paprašė atvažiuoti. Nuvažiavusi į I. J. namus, pamatė virtuvėje ant sofos gulintį negyvą V. B. , kuriam ant kaklo matėsi guzas.
Liudytojas L. S. parodė, kad 2006 m. liepos 23 d. vakare po 19 val. pas jį į namus Raseinių rajone ,,duomenys neskelbtini“, atėjo kaimynė I. J. , kuri verkdama pasakė, kad yra nužudytas jos sugyventinis V. B. . I. J. paprašė leisti pasinaudoti jo mobilaus ryšio telefonu, kad pranešti policijos pareigūnams apie žmogžudystę.
Specialisto išvadoje Nr. M 1052/06 (02) nurodyta, kad V. B. mirė nuo sprando sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis sprande, slankstelinės arterijos plyšimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu. Poodinės kraujosruvos sprande, slankstelinės arterijos plyšimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius padaryti kietu buku, pailgos formos daiktu, galimai pateiktu pagaliu, valandos bėgyje iki mirties trijų trauminių poveikių pasėkoje. Gyvam šie sužalojimai būtų vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, o šiuo atveju tai ir buvo mirties priežastimi. Poodinės kraujosruvos krūtinėje bei dešinio klubo srityje padarytos kietu buku, pailgos formos daiktu, galimai pateiktu pagaliu, ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje, galimai tuo pačiu metu, kaip ir mirtį nulėmę sužalojimai. Gyvam šie sužalojimai būtų vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje ir odos nubrozdinimas dešiniame petyje padaryti kietu buku daiktu, ne mažiau 2 trauminių poveikių pasėkoje, galimai tuo pačiu metu, kaip ir mirtį nulėmę sužalojimai. Gyvam šie sužalojimai būtų vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų padarymo metu užpuolikas greičiausiai buvo iš dešinės pusės, o nukentėjusysis galėjo būti horizontalioje arba jai artimoje padėtyje (b.l 21-26).
Įvykio vietos apžiūros metu Raseinių rajone, ,,duomenys neskelbtini“ namo kieme prie namo durų rastas ir paimtas medinis pagalys. Namo virtuvėje ant sofos rastas gulintis ant nugaros, pasviręs ant kairio šono V. B. lavonas (b.1 4-9).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinusi šiuos byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis Z. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – nužudė V. B. , ir jo veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.
Spręsdama kaltinamojo Z. J. kaltės klausimą kolegija remiasi paties kaltinamojo visišku prisipažinimu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis Z. J. parodė, kad jis pagaliu sudavė V. B. 2-3 kartus per šlaunis, o po to, V. B. bandant atsikelti, tuo pačiu mediniu pagaliu dar sudavė kelis kartus per galvą ar sprandą. Kaltinamojo nurodytas nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmas sutampa su V. B. sužalojimo mechanizmu, nurodytu teismo medicinos specialisto išvadoje, kurioje teigiama, kad V. B. mirė nuo sprando sumušimo, padaryto kietu buku, pailgos formos daiktu, galimai pateiktu pagaliu, trijų trauminių poveikių pasėkoje. Be to ir kitų teismo medicinos specialisto išvadoje nurodytų V. B. padarytų sužalojimų lokalizacija bei padarymo laikas ir mechanizmas atitinka kaltinamojo nurodytoms aplinkybėms.
Kaltinamojo Z. J. parodymus apie V. B. sužalojimo vietą ir nusikaltimo įrankį patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie V. B. lavono radimo vietą bei tai, kad prie namo, esančio Raseinių rajone ,,duomenys neskelbtini“, durų kaltinamojo nurodytoje vietoje rastas medinis pagalys. Nukentėjusiosios I. J. bei liudytojų N. K. ir A. J. teiginiai, kad pastarosioms kaltinamasis tuojau po įvykio prisipažino nužudęs V. B. , sutampa su kaltinamojo parodymais ir patvirtina jo kaltę padarius inkriminuojamą veiką.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegijai nekyla abejonių, kad būtent kaltinamasis Z. J. padarė V. B. kaltinime nurodytus sužalojimus, ko pasėkoje nukentėjusysis mirė. Tai rodo tiesioginį priežastinį ryšį tarp kaltinamojo padarytos veikos ir V. B. mirties.
Kaltinamasis Z. J. teigia nenorėjęs nužudyti V. B. , o bandęs pastarąjį tik „paauklėti“ už jo įžeidimą varant iš jam priklausančio namo. Kitų duomenų, paneigiančių šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes ir rodančių kaltinamojo siekimą nužudyti nukentėjusįjį, byloje nėra. Tačiau byloje nustatytos įvykio aplinkybės – smūgiavimas pagaliu nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbius organus, rodo, kad kaltinamasis suprato, jog savo veika kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė, kad gali atimti jam gyvybę, ir nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Be to ir pats kaltinamasis pripažino, jog smūgiuodamas pagaliu suprato, kad tokiu būdu gali sužaloti V. B. . Todėl kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis Z. J. nužudė V. B. veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.).
Kaltinamasis Z. J. nurodė, kad įvykio metu nukentėjusysis V. B. jį įžeidė liepdamas „dingti“ iš jam priklausančio namo ir dėl to jis susinervino. Tačiau kvalifikuoti kaltinamojo veiką pagal BK 130 str. kaip nužudymą labai susijaudinus, nėra pagrindo. Tyčinis nužudymas staiga labai susijaudinus yra tada, kai nukentėjusiajam atimama gyvybė kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis, ir nukentėjusiojo nužudymas įvyksta tuoj po jo padaryto neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininką ar jo artimus asmenis poelgio kaip greitas atsakas į tai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimas Nr. 46, 1 d., 24 p.). Remiantis šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo daryti išvadą, jog kaltinamasis Z. J. įvykio metu buvo fiziologinio afekto būsenos, kadangi po įžeidimo, jo paties teigimu, jis išėjo iš namo į lauką, kur pasiėmė pagalį, ir tik sugrįžęs pavartojo smurtą prieš nukentėjusįjį, kuris tuo metu neatliko jokių neteisėtų ar kaltinamąjį įžeidžiančių veiksmų. Tai, kad kaltinamasis atliko minėtus pasiruošimo veiksmus, rodo, jog kaltinamasis nebuvo praradęs savitvardos ir sugebėjimo kontroliuoti savo veiksmus, ir leidžia pagrįstai konstatuoti, kad kaltinamasis Z. J. , smūgiuodamas pagaliu V. B. į sprandą bei kitas kūno vietas, nebuvo staigaus didelio susijaudinimo būsenos.
Tačiau kolegija pripažįsta, jog dėl neteisėto prieš kaltinamąjį nukreipto nukentėjusiojo poelgio – įžeidimo – įvykio metu buvo pakitusi intelektualinė bei valinė kaltinamojo būsena ir dėl to buvo susilpnėjusi jo veiksmų kontrolė. Todėl šią aplinkybę kolegija pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 10 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1999-12-23 nutarimas Nr. 23, 1 d., 13 p. ). Kaltinamojo Z. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta ir jo prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailestį (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismo psichiatrijos ekspertizės metu nustatyta, kad Z. J. nusikaltimo padarymo metu galėjo pilnai teisingai suvokti savo veiksmų esmę ir juos pilnai teisingai valdyti. Nusikaltimo padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nebuvo laikino psichikos sutrikimo ar ypatingoje patologinėje būsenoje. Šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, jam yra psichoorganinis sindromas, eksplozyvinis variantas. Dabartiniu metu gali pilnai teisingai suvokti savo veiksmų esmę ir gali pilnai teisingai juos valdyti, gali būti apklausiamas, dalyvaujant teismo posėdžiuose. Z. J. nereikalinga taikyti priverčiamųjų medicininio poveikio priemonių. ( b.l. 98-100.).
Esant tokiai išvadai, kaltinamasis Z. J. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pakaltinamumo būsenoje, todėl turi būti baustinas už padarytą veiką.
Skirdama bausmę kaltinamajam Z. J. kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė labai sunkų, sukėlusį negrąžinamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei nusikaltimą, tačiau teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas (b.l. 112-113), charakterizuojamas teigiamai (b.l. 115), byloje nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra, nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgdama į kaltinamojo amžių (62 m.) bei jo sveikatos būklę (b.l. 166), kolegija mano, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai Z. J. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, mažesnę kaip įstatymo numatytas už padarytą nusikaltimą bausmės vidurkis (BK 54 str., 61 str.).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. B. prašo priteisti iš kaltinamojo 2000 Lt turtinės ir 25000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo nepagrįstas jokiais dokumentais, todėl negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti negavus papildomos medžiagos. Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. B. pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą ir klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).
Neabejotina, kad nukentėjusysis S. B. dėl sūnaus mirties patyrė psichinį stresą bei didelius dvasinius išgyvenimus, kurie pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. laikomi neturtine žala. Priteisdama nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, kolegija vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, leidžiančiais konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, ir atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltinamojo interesus, tai yra į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis Z. J. yra iš dalies darbingas dėl neįgalumo (b.l. 166) ir jokio turto neturi (b.l. 118, 131-140). Įvertinusi šias aplinkybes ir siekdama protingos skirtingų interesų pusiausvyros, kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiojo patirtas dvasinis sukrėtimas ir išgyvenimai vertintini 18000 Lt neturtinės žalos dydžio suma. Todėl S. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Daiktiniai įrodymai – pagalys, kaip nusikaltimo įrankis, ir Z. J. rūbai, kaip menkaverčiai ir negalintys būti sunaudoti, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 1 p., 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-305, 307 str. str., kolegija
nusprendžia:
Z. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir jam paskirti laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2006 m. liepos 23 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo Z. J. palikti tą pačią – suėmimą.
Pripažinti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. B. teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą ir klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Priteisti iš Z. J. S. B. 18000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Daiktinius įrodymus – Z. J. rūbus (marškinius, kelnes, batus), saugomus Raseinių rajono PK, ir medinį pagalį, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam Z. J. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.