- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-15
- Bylos Nr.
- ATP-370-238/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01200-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Kategorijos
- 40.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarimo N. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados (toliau – Institucijos) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą N. K. už tai, kad jis 2013-02-13, apie 18 val., namuose be gydytojo paskyrimo vartojo narkotinę medžiagą – heroiną, t. y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 44 straipsnio 2 dalyje. Kaltinimas grindžiamas administracinio teisės pažeidimo protokolu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimu paaiškinime, tarnybiniais pranešimais, kita rašytine bylos medžiaga.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013-02-28 nutarimu administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 44 straipsnio 2 dalyje, bylos teiseną N. K. atžvilgiu nutraukė, nesant N. K. veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas pažymėjo, jog ATPK 44 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo arba asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų padarymą ir įtariamų apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimą. Nustatė, jog byloje nėra surinkta jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad protokole nurodytu laiku pareiškėjas namuose be gydytojo paskyrimo vartojo narkotinę medžiagą, t. y. nėra įrodymų iš medicinos įstaigos dėl narkotinių medžiagų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens organizme buvimo. Sprendė, jog vien N. K. prisipažinimas vartojus narkotinę medžiagą, nesant kitų tai patvirtinančių įrodymų, negali būti laikomas pakankamu pagrindu pripažinti asmenį padarius administracinį teisės pažeidimą. Atkreipė dėmesį, jog už administracinio teisės pažeidimo padarymą įtariant jį apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų padarymą, N. K. sulaikytas nebuvo, todėl jis neturėjo pareigos pasitikrinti dėl apsvaigimo fakto nustatymo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo Kauno apylinkės teismo 2013-02-28 nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde Institucija patvirtina, jog apeliantas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų nepadarė administracinio teisės pažeidimo, todėl jis ir nebuvo pristatomas į medicinos įstaigą. Kita vertus, byloje surinktų įrodymų (duomenų, užfiksuotų pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, iš baustumo pažymos matomų patraukto administracinėn atsakomybės asmens charakteristikos ir iš paties N. K. prisipažinimo, nurodyto paaiškinime) visiškai pakanka pažeidimo įvykiui ir N. K. kaltei konstatuoti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai vykdė minėtas įstatymo nuostatas, tinkamai taikė įstatymą ir pagrįstai nutraukė N. K. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 44 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo. Išvada, jog byloje nebuvo surinkta jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad buvo vartotos narkotinės medžiagos be gydytojų sutikimo, procesiniu atžvilgiu yra teisinga.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas – ypatingą reikšmę turintis procesinis dokumentas, kuriame yra formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat jame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės bei žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą, apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos.
Nagrinėjamoje byloje protokole kaltinimas N. K. suformuluotas dėl to, kad jis namuose be gydytojo paskyrimo vartojo narkotinę medžiagą – heroiną. Kaltinimas grindžiamas N. K. prisipažinimu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Aukštesnysis teismas sutinka, kad paaiškinime N. K. nurodė, jog jis vartojo heroiną, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad jo vartota medžiaga tikrai buvo heroinas. Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės apie tai, kad sutikę N. K., jie matė, jog jo vyzdžiai išsiplėtę, o iš kalbos ir judesių suprato, kad jis apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Tačiau pareigūnai nematė kada ir kokią medžiagą vartojo N. K., jie nėra specialistai, kurie galėtų nustatyti faktą, jog asmuo yra tikrai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir kokių. Pareigūnai gali tik įtarti esant tokią aplinkybę, bet ne kategoriškai patvirtinti faktą. Ar asmuo vartojo narkotinę medžiagą fakto konstatavimas yra susijęs su specialių žinių pritaikymu ir negali būti pagrįstas tik pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, įtarimu.
Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 44 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad kaltinimas byloje dėl atsakomybės, esant įtarimui, kad asmuo vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas, negali būti pagrįstas vien administracinio teisės pažeidimo protokolu ir jį surašiusio pareigūno tarnybiniu pranešimu, kai šie duomenys yra pagrįsti vien administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apklausos metu pasakytais duomenimis. Įtarimas, kad asmuo yra apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turi būti pagrįstas ir visapusiškai įvertintas (2010-07-30 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-1235/2010). Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog N. K. administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta teisėtai, juo labiau kad iš tyrėjos A. G. tarnybiniame pranešime užfiksuotos informacijos matyti, kad patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo (jo paties teigimu), dalyvauja metadono programoje, o tai reiškia, kad pareiškėjas gydymo metu medžiagą galėjo naudoti teisėtai ir būti nuo jos apsvaigęs.
Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Taip pat pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.
Konstatuojama, kad papildomas įrodymų tyrimas nagrinėjamoje byloje prieštarautų proceso efektyvumo principui, be to, praėjus dideliam laiko tarpui nebepavyktų tinkamai ir visapusiškai įvertinti faktinių bylos aplinkybių, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo prašymas bylą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257, 284 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, jis atmetamas, o teismo nutarimas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.